Atėjus rugsėjo mėnesiui ir prasidėjus darbui mokyklose, vėl visų akys labiau nukrypsta į jaunimą. Visi apie jį kalba: vieni girdami, kiti peikdami; vieni sako, kad dabartinis jaunimas yra geresnis ir gudresnis už buvusįjį, o kiti tvirtina, kad jis nuėjęs visiškai blogais keliais. Manome, kad esminio skirtumo tarp dabartinio ir buvusio jaunimo nėra, o jo pasukimas vienu ar kitu keliu dažnai priklauso nuo vyresniųjų, tėvų ar auklėtojų.
Jaunimas viskam yra labai atviras ir imlus. Gal tik iš išorės kartais atrodo, kad dabartinis jaunimas yra labai savarankiškas, visai nepriklausomas nuo vyresniųjų, visiškai į juos nekreipiąs dėmesio. Vaikas nuo pat mažens mokosi iš vyresniųjų, jais seka ir mėgdžioja jų veiksmus. Tiesa, kad brendimo laikotarpiu jaunuolis pradeda maištauti, nori parodyti, kad jis nėra tik vyresniųjų įrankis, bet savarankiškas individas, stengiasi prieštarauti tėvams ir auklėtojams, bet vis dėlto jis labai stebi vyresniuosius, ypač kreipdamas didelį dėmesį į jų silpnybes, ydas, į visa tai, kas nesiderina su jų žodžiais ir pamokymais. Tokiu būdu jis suranda argumentų pateisinti ir savo ydoms.
Mes dažnai sielojamės dabartinio jaunimo lietuviškumu, bet ir čia viską nulemia vyresniųjų vienoks ar kitoks pavyzdys. Neseniai "Mūsų Žiniose" buvo nagrinėjama tema "Kodėl lietuvių jaunimas atitolsta nuo lietuviškojo gyvenimo". Štai ką į tai atsako jauna studentė: "Vien aiškinimais, žinoma, negalima pritraukti jaunimo prie lietuvybės. Trūksta dar vieno labai svarbaus elemento — gero pavyzdžio. Iš jauno žmogaus negalima reikalauti tautos meilės, jeigu jis girdi apie vienos lietuvių grupės neapykantą kitai lietuvių grupei. Taigi, atsakymas į tėvų ir visuomenės klausimą yra jų pačių pavyzdys. Norėdami užauginti sąmoningus lietuvius, jie turi pasistengti jauniesiems parodyti vieningumą, vieni kitus gerbdami ir mylėdami". Kita jaunuolė aiškina, dėl ko jaunimas nenori priklausyti "senimo" organizacijoms: "Jaunimas nepriklauso senimo organizacijoms dar dėl to, kad spaudoje ir visuomenėje girdime, kaip dažnai šios senimo organizacijos pykstasi. Šiai neapykantai yra daug "pagrindų": pinigai, veiklos ribos, o pastaruoju metu patriotizmo Lietuvai įtarinėjimai. Koks jaunimas iš viso norėtų į tokią balą bristi?"
Tad auklėtojų žodžiai turi visiškai derintis su jų kasdieniniu pavyzdžiu, nes vyresniųjų elgesys visuomet, lyg veidrodyje, atsispindės ir jaunojoje kartoje.