Spausdinti

JESUS CHRIST SUPERSTAR

     Gal viena iš pačių sunkiausių temų pavaizduoti filme yra religinė tikrovė, ypač Kristaus gyvenimas. Čia reikia antgamtę perteikti gamtinėmis priemonėmis, dievybę pavaizduoti žmogaus jėgomis. Nelengva ekranan perkelti šventumą., kad jis neatrodytų naiviai, o Kristaus gyvenimo vaizdavimas filme susiduria su ypatingomis problemomis— kaip perteikti Dievo-Žmogaus kančią ir mirti.

     Daugelio šių problemų sprendimą sau palengvino naujasis filmas “Jesus Christ Super-star”, pradėdamas vaizdu, kaip aktoriai keliauja i Palestiną suvaidinti Kristaus istorijos. Tuo žiūrovui norima pabrėžti, kad jie neturi užsimojimo ekrane perteikti šimtaprocentinę tikrovę, o nori tik duoti Kristaus gyvenimo ir mirties vaidinimą. Tokiu būdu filmo gamintojams lieka daugiau laisvės.

     Turėdami prieš akis dabarties žmogų, filmo aktoriai čia perteikia Kristaus gyvenimo ir mirties vaizdus moderniam žmogui priimtinesnėmis priemonėmis. Čia skamba džiazo muzika, gausiai įvesta baleto, net rieda tankai, tarškia lėktuvai, lyg užakcentuojant, kad Kristus buvo gyvas ne tik prieš porą tūkstančių metų, bet ir dabartiniais moderniosios technikos laikais. Kai kas iš Kristaus sargų net ir automatą po pažastim pasispaudęs, lyg norėdamas pasakyti, kad prievatra buvo atgrasi anais laikais, kaip ji tebėra tokia ir mūsų dienomis.

     Filmas visų pirma patraukia dėmesį savo labai ryškiomis nuotraukomis iš Izraelio ir labai ginčijamos Jordano teritorijos į vakarus nuo Jordano upės. Net amerikiečių spauda tuos filmų vaizdus vadina jaudinančiais. Filmuotojas Douglas Slocombe vertas pagyrimo. Kritikai šiltai atsiliepia ir apie muziką, sukomponuotą Andrew Lloyd Webber ir Tim Rice, nors ne visi dalykai patiks tiems, kurie nemėgsta modernių džiazinių melodijų.

     Filmo režisierius Norman Jewison yra parodęs daug išradingumo ir sumanumo, pats įdėjęs nemažai pastangų ir į scenarijaus paruošimą drauge su Melvyn Bragg.

     Filme dalyvauja apie 40 jaunų žmonių. Kristaus vaidmeniui parinktas Ted Neeley. Jo vaizduojamas Kristus išeina perdaug žmogiškas, net su sentimentaliomis scenomis, dalyvaujant Marijai Magdalenai (Yvonne Eliman). Nors jis stebuklingai gydo, uždedamas rankas, tačiau šiaip filme jis daugiau iškyla iš žydų siekimo susilaukti vado, kuris juos išlaisvintų iš romėnų. Net ir dialoguose vaizduojamas Kristus vietomis yra labai ribotai žmogiškas. Tačiau pati sunkiausioji mirties ant kryžiaus scena labai įspūdingai perteikta ir ilgai pasilieka akyse bei mintyse.

     Pelnyto pagyrimo susilaukia Carl Anderson Judo vaidmenyje. Girdėti nepasitenkinimai iš negrų, kad šiam vaidmeniui buvo parinktas jų rasės žmogus. Gali jis būti laikomas negru, o gal tik tamsios spalvos Centro ar Pietų Amerikos gyventoju, bet šiame vaidmenyje jis atkreipia visų dėmesį stipria vaidyba ir nežadina rasinės neapykantos. Gal tik Judo pasikorimo scena, ilgėliau užtęsta, išeina pernelyg slegianti.

     Žydai nusiskundžia, kad filme yra antisemitizmo. Tiesa, žydų kunigai yra ryškiai neigiami tipai, nesulaikomai siekią Kristaus mirties. Bet, antra vertus, juk iš žydų susidarė ir toji filme gyvai atvaizduotoji minia, kuri taip triumfallškal sutiko Kristų, įjojantį ant asilaitės į Jeruzalę. Tad filmo gamintojus būtų sunku apkaltinti antisemitizmu.

     Neieškant šimtaprocentinės istoriškos tikrovės, o siekiant tik perteikti Kristaus dramos ir tragedijos religinį įspūdį, ir paskutinė vakarienė atvaizduota vykstant ant pievelės. Daugelis apaštalų — blankoki. Moderniam žmogui pataikaujant, įvestos balerinos su iškirptais drabužiais per juosmenį. Jos nėra nepadorios, bet labiau išblaškančios, o ne sustiprinančios įspūdį.

     Vis dėlto atmintina, kad filmas siekia perteikti Kristaus istoriją ir Kristaus mintį, panaudodamas priemones, kurios domina modernų žmogų ir gal daro filmą egzotišką, bet ne naivų, ir dėl to jį verta pamatyti. Filmui pasibaigus, Čikagoje publika plojo, reikšdama pasitenkinimą. Tai ne dažnai pasitaiko. Tai ro-do, kad filmas paliko teigiamą įspūdį ir kad jame atvaizduotoji Kristaus Istorija buvo suprantama mūsų laikų žmogui. Tai yra filmui didelis pliusas.

THE FRIENDS OF EDDIE COYLE

     Paramount filmas, užtrunkąs 102 minutes, patelkia pavargusio, prislėgto žmogaus istoriją. Jo ateitis blanki, ir optimizmo bei desperacijos maišaty jis nukrypsta į patogų pensininko gyvenimą Floridoje. Problemos iškyla, kai jis sugaunamas užsiimąs kanadiškos degtinės kontrabanda ir pardavinėjąs ginklus plėšikams. Policija išaiškina jo nelegalius veiksmus. Susidaro pavojus ne tik jam, bet ir visai šeimai. Kyla didelė problema, kai iš jo reikalaujama išduoti draugus, su kuriais jis prekiavo. Coyle, nors įsivėlęs į bendravimą su kriminaliniu elementu, vis dėlto nėra sugedęs. Jis myli šeimą ir ja rūpinasi. Coyle vaidmenį gerai atlieka aktorius Robert Mitchum. Filmas skiriamas tik suaugusiems.

BLUME IN LOVE

     Warner bendrovės filmas, vaizduojąs vedybinę dramą komiškomis spalvomis pagal Paul Mazursky kūrinį. Skyrybų advokatas pats tampa savo klientu, norėdamas laimėti savo atsiskyrusią žmoną, kurios vaidmenį atlieka Susan Anspach. Tragedija prasidėjo tada, kai žmona sugavo vyrą, nusikalstantį su savo sekretore. Bet tada, jau kiek pavėluotai, vyras Blume pamato, kaip labai jam brangi savoji žmona. Istorija vystosi žvilgsniu į praeitį, kai tas Blume, sėdėdamas šv. Morkaus aikštėje Venecijoje prisimena savo žmoną, tada dirbusią šalpos įstaigoje Venecijoje, Kalifornijoje. Kai kuriais vulgariais žodžiais ir plikomis scenomis filmas yra atstumiantis, bet suaugusiam žiūrovui gali būti įdomus.

40 CARATS

     Columbia bendrovės filmas, režisuojant Milton Katselas. Vadovaujančiame vaidmenyje —Edward Albert, scenarijus — L. Gersche. Tai toji pati sėkminga grupė, pirmiau gerai pasireiškusi, statant didelio pasisekimo susilaukusį Broadway veikalą “Butterflies are Free”. Vaizduojama, kaip vaikinas Graikijoje susitinka pagyvenusią moterį, kurią praranda Niujorke, o ji pritampa prie kito jauno vyro Graikijoje. Liv Ullman vaizduoja ryšių ieškančią moterį, o Billy Bush — irzlų Arizonos turtuolį.

     Patrauklūs Graikijos vaizdai suteikia filmui nemaža gyvumo. Filmas tinka suaugusiems, ieškantiems pramoginės medžiagos ekrane.

CATHOLIC FILM NEWSLETTER

     Šitaip pavadintas yra dvisavaitinis filmų apžvalgų biuletenis, kuriuo kartais naudosimės, ruošdami kai kurias informacijas apie filmus. Jį leidžia Filmų ir radijo departamentas, veikiąs prie JAV katalikų konferencijos. Adresas: Suite 4200, 405 Lexington Ave., New York, N.Y. 10017. Metams 8 dol. Drauge su šiuo biuleteniu leidžiami ir specialūs filmų sąrašai su jų klasifikacija moraliniu atžvilgiu.

J. Prunskis

REDAKCIJOS PASTABA

     Jau antri ar treti metai ieškojome filmų apžvalgininko, kuris parašytų “Laiškams Lietuviams” kas mėnesis vieno kito filmo recenzijas, nes skaitytojai to pageidauja. Keli asmenys, ypač iš jaunimo, buvo prižadėję, bet pažadai ir pasiliko tik pažadais. Pagaliau mūsų pasigailėjo kun. dr. Juozas Prunskis ir pažadėjo rašyti recenzijas, kol atsiras koks nors jaunuolis ar jaunuolė, kuris imsis šio darbo. Kun. Prunsklui esame labai už šią paslaugą dėkingi ir tikimės, kad sulauksime recenzentų ir iš jaunimo. Labai būtume dėkingi, jeigu kas nors pats pasisiūlytų.