Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

KAI KURIOS NEVARTOTINOS SVETIMYBĖS (BARBARIZMAI)

     Nė viena kalba negali apsieiti be tarptautinių žodžių, paprastai kilusių iš graikų ar lotynų kalbos, ir mes, lietuviai, jų nemaža vartojame, pvz. filosofija, kultūra, mašina, revoliucija ir kt. Šalia tų tarptautinių vartotinų žodžių yra į mūsų kalbą įsibrovusių ir tokių svetimybių, kurios mums visai nereikalingos, nes turime ir savo kalboje toms sąvokoms gerus atitikmenis. Ypač mūsų šnekamojoje kalboje neretai pasitaiko išgirsti iš kaimyninių kalbų pasiskolintų, visai mums nereikalingų žodžių. Čia vėl alfabetine tvarka suminėsime tokius dažniau nugirstus žodžius ir po brūkšnio duosime lietuviškąjį atitikmenį.

     Abzacaspastraipa,
     alebet.
     apartbe.
     Bačkastatinė.
     baikajuokas, pokštas, išdaiga,
     bantaskaspinas,
     biskistruputis.
     blūdytikliedėti, klaidžioti, pamišusiam klajoti.
     britvaskustuvas.
     brudasblogas, biaurybė, nešvarybė.
     bujotiaugti, klestėti, vešėti,
     bulkutėbandelė, bandutė.
     Chlamasšlamštas.
     Dabotiprižiūrėti,
     dežuruotibudėti,
     diktastvirtas, stiprus, pilnas.
     Fainasgeras, mandagus, puikus, išauklėtas.
     falšyvasnetikras, klastingas, melagingas.
     Geradėjasgeradarys.
     Išmieradydis, mastas, matmuo, išmatavimas.

     Kačergapagaikštis, žarsteklis,
     kalnieriusapykaklė,
     koliotiplūsti, koneveikti,
     kudlotasgauruotas.
     Lelijavaslelijinis, šviesiai violetinis.
     Markutėženklelis,
     mažugal, gal būt.
     musėttur būt.
     Nachalasakiplėša,
     nebotinepaisyti, nepabūgti.
     Paliuosuotiatleisti,
     papkėaplankas,
     plėmasdėmė.
     ploščiusapsiaustas, lietpaltis, skraistė.
     priklusnemalonus, nesmagus.
     Rėdytisrengtis, taisytis, puoštis,
     retežisgrandinė.
     ružavasrožiškas, rožinis, rožės spalvos.
     Sosiskadešrelė.
     Šnapsasdegtinė,
     šniūrasvirvelė, raištis,
     šposaspokštas, išdaiga,
     štukavienetas, gabalas; juokas, pokštas.
     Tašėrankinė.
     teriotiniokoti, siaubti, naikinti.
     trusikaikelnaitės, glaudės, trumpikės,
     tušintitroškinti.
     Varsaspalva.
     vyšniavasvyšninis, vyšnių spalvos.
     Zovadašuoliais.
     Ženytisvesti, tuoktis,
     žiurstasprijuostė, prikyštė.

KAI KURIE NETEIKTINI DARINIAI

     Apystova (rus.) — padėtis, sąlyga. Pvz. Kaip ir reikėjo tikėtis, susidarė nemalonios apystovos (=nemaloni padėtis). Norint tai suprasti, reikia ištirti visas apystovas (—visas sąlygas).

     atsinešimas (rus.) — požiūris, rūpestingumas. Pvz.: Toks nerūpestingas mokinių atsinešimas (=požiūris) į pamokas dabar yra dažnas reiškinys.

     Gerbūvisgerovė. Pvz.: Reikia daugiau pasirūpinti žmonių gerbūviu (—gerove).

     Lygsvara — pusiausvyra. Pvz.: Mes turime išlaikyti dvasinę lygsvarą (—pusiausvyrą).

     Obalsisšūkis. Pvz.: Koks yra jūsų organizacijos obalsis (—šūkis)?

     Parėdymasįsakymas, paliepimas, nurodymas. Pvz.: Švietimo ministro parėdymu (—įsakymu) mokslas turi prasidėti rugsėjo pirmąją.

     pasėkapasekmė, padarinys, rezultatas. Pvz.: Štai jums akivaizdi tokio auklėjimo pasėka (=pasekmė, padarinys, rezultatas). Čia reikia ypač atkreipti dėmesį, kad vietoj dėl to nevartotina to pasėkoje ar to pasekmėje. Pvz.: To pasėkoje (—dėl to) kilo didelis susijaudinimas.

     poreikio negalima tapatinti su reikalu. Pvz.: Iškilo poreikis (=.reikalas) skubiai važiuoti į miestą. Poreikis reiškia "pareikalavimą, reikmenį, interesą", pvz.: Ne visada galima patenkinti žmogaus poreikius.

     pramatymasnumatymas. Pvz;.: Šio įvykio ankstyvesnis pramatymas (=numatymas) būtų apsaugojęs nuo nelaimės. Pramatyti reiškia "pradėti matyti, praregėti".

     Sąstatas nevartotinas sudėties vietoje. Pvz.: Dalyvių sąstatas (=sudėtis) tautybių atžvilgiu buvo labai įvairus (=įvairi). Žaidėjai išbėgo į aikštę tokiame sąstate (atokios sudėties). Žinoma, žodis sąstatas gali būti visai geras, jeigu jis vartojamas savo vietoje, pvz.: Didžiuliai priešo traukinių sąstatai buvo pastebėti stotyje.

     skaitliukasskaitiklis. Skaitliukas yra padarytas iš veiksmažodžio skaitliuoti (=skaičiuoti), todėl bendrinėje kalboje nevartotinas.

Gerbkime ir branginkime kalbą, nes ji žmogų išskiria iš kitu tvariniu, kurie gyvena, bet nemoka kalbėti.