Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

PRATURTINKIM SAVO KALBĄ

    Jau penkti metai šiame "Kalbos" skyriuje rašome apie mūsų gimtosios kalbos švarinimą nuo visokių į ją įsibrovusių nelietuviškos kilmės žodžių bei posakių. Daugeliui skaitytojų šis skyrius labai patinka — dažnai gauname nuoširdžių padėkos laiškų ir prašymų toliau jį tęsti. Jau keletą kartų jaunimas yra prašęs rašyti ne tik apie nevartotinus žodžius ar posakius, bet pateikti ir charakteringų lietuviškų posakių, kurie yra vartotini, gražūs, bet daugelio pamiršti ir kasdieninėje arba literatūrinėje kalboje labai retai tevartojami. Manome, kad šis jaunimo pageidavimas yra visiškai teisingas. Juk mūsų tarmėse yra tiek įvairiausių vaizdingų pasakymų, kuriuos vartodavo seneliai, bet dabar jau vis labiau ir labiau jie pamirštami. Tokiu būdu mūsų kalba vis prastėja ir menkėja, pamažu užkasdama tuos turtus, kuriais tikrai galime didžiuotis ir praturtinti savo stilių.

    Ypač įvairiose tarmėse apstu vaizdingų posakių, turinčių kokį nors ryšį su svarbiausiomis žmogaus kūno dalimis: galva, širdimi, rankomis, kojomis, akimis, ausimis. Šį kartą pateiksime kai kuriuos posakius, sudarytus su žodžiu ausys. Tie vaizdingi pasakymai dažniausiai pakeičia įvairius veiksmažodžius, bet kartais ir kitas kalbos dalis. Tiems pasakymams paaiškinti duosime įvairių pavyzdžių, nugirstų šnekamojoje žmonių kalboje. Žinoma, ne visi posakiai užtinkami visose tarmėse; vieni labiau paplitę vienoje tarmėje, kiti — kitoje.

    AUSIS APSKALDYTI — apmušti, apkulti: Aš jam ausis gerai apskaldysiu, tai kitą kartą nelįs, kur nereikia.

    AUSŲ DUOTI, GAUTI — mušti: Nelįsk, gausi ausų! Aš nuo jo gavau ausų. Reikėjo jam duoti ausų — juk tokį reikia pamokyti.

    AUSĮ RĖŽTI, ERZINTI — nemalonu būti, įkyrėti: Toks jo tarimas man ausį rėžia. Tokios kalbos tik ausį erzina.

    AUSĮ SUKTI — nusigręžti: Aš ausį suku — nenoriu jos bučiuoti.

    AUSIMI GAUDYTI — klausytis: Aš ėmiau kiekvieną jo žodį ausimi gaudyti.

    AUSIMI, NE PILVU KLAUSYTI — atidžiai klausyti: Klausyti reikia ne pilvu, bet ausimi.

    AUSYS ATLĖPO — aprimo, pasidarė ne be toks smarkus: Kai pradėjo kumelaite važinėti, tai atlėpo ausys.

    AUSYS ATVIROS — viską girdi: Blogai, kad tavo ausys atviros ten, kur nereikia.

    AUSYS GRYBAIS UŽAUGUSIOS — labai nešvarios: Eik praustis, vaikeli, juk tavo ausys jau grybais užaugusios.

    AUSYS KAISTA — gėda: Ausys kaista, šitokių kalbų klausantis.

    AUSYS LINKSTA — reiškia kokią nors daugybę: Jis tiek pripasakojo, kad net ausys linko besiklausant. Jis tiek valgo, kad net ausys linksta.

    AUSYS UŽKRITO — nebegirdi: Jau antra diena, kaip ausys užkrito — nieko nebegirdžiu.

    AUSIS UŽKURTENTI, UŽZYSTI — įkyrėti: Gali ir ausis užkurtenti, vis kalbėdamas tą patį ir tą patį. Visą dieną ji zyzia ir zyzia — jau man visai ausis užzyzė.

    AUSIS IŠPLĖTUS, IŠPŪTUS, IŠTEMPUS, PASTAČIUS KLAUSYTIS — atidžiai klausyti: Klausiau ausis išpūtęs, bet vis tiek nieko nesupratau. Kunigo pamokslo visi klausė .ausis pastatę.

    AUSIS (arba: AUSIMIS) KARPYTI — jaudintis, bijoti: Neerzink to arklio — matai, kaip jis ausis karpo.

    AUSIS KAIP ŽIRKLĖM KIRPTI — labai šaldyti: Šiandien baisus šaltis — ausis kaip žirklėm kerpa.

    AUSIS KREIPTI — domėtis: Nekreipk ausų, tegul jis plepa, jei nori.

    AUSIS KRATYDAMI KERTA — labai godžiai valgo: Barščiai buvo taip skanūs, kad vyrai ausis kratydami kirto.

    AUSIS NULEISTI — liautis didžiuotis, liautis smarkauti: Kai aš jam priminiau praeities "darbelius", tai ir nuleido ausis.

    AUSIS PASIEKTI — išgirsti: Tos kalbos jau ir mano ausis pasiekė.

    AUSIS SUGLAUDUS TYLĖTI — nieko nekalbėti: O mes tylime ausis suglaudę, nė vienas balso neišleidžiam.

    AUSIS SUSIĖMUS IŠLĖKTI — greitai išbėgti: Kad pradėjo jie plūstis, tai aš ausis susiėmęs išlėkiau.

    AUSIS UŽGULTI — apkursti, gerai nebegirdėti: Man ausis užgulė — gerai nebegirdžiu.

    AUSIS UŽSIKIMŠTI — nenorėti klausytis: Kai jis pradeda blevyzgoti, tai reikia ausis užsikimšti.

    AUSYTAS ŽMOGUS — nuo kurio sunku ką nors paslėpti: Jis labai ausytas, nieko nuo jo nepaslėpsi.

    GALI UŽ AUSIES KIŠTI — labai geras, puikus: Jis toks puikus vyras —- gali už ausies kišti.

    IŠ AUSIES GIEDOTI — be gaidų, iš klausos: Aš gaidų nepažįstu, giedu iš ausies.

    KAIP IŠ AUSIES — labai mažas: Ten visos mergos kaip iš ausies.

    KAIP UŽ AUSIES IŠMESTI — labai greitai, noromis gerti, valgyti: Taip greitai suvalgė — kaip už ausies išmetė. Jam tik duok gerti — meta kaip už ausies. Kiek tu čia tų žuvų išvirei — kaip už ausies nuėjo.

    KRAŠTU AUSIES IŠGIRSTI — gerai neišgirsti, tik trupučiuką nugirsti: Aš tik kraštu ausies išgirdau apie tą jų sąmokslą.

    PUSE AUSIES KLAUSYTI — nelabai atidžiai klausyti: Aš tik puse ausies klausiaus, ką jie kalbėjo.

    UŽ AUSIES NENUNEŠI — prievarta nenuvesi: Jeigu jis nenori eiti, tai už ausies nenuneši.

    TURĖTI GERĄ AUSĮ — turėti gerą klausą: Jis turi gerą ausį — ką tik išgirsta grojant, tuoj ir pats pagroja.

    ĮSIKIRPTI Į AUSĮ — gerai įsidėmėti: Įsikirpk į ausį, kas reikia daryti, kad neužmirštum.

    Į AUSĮ KVEPTELĖTI — slapta paprašyti: Galėjai jam į ausį kveptelėti, kad vakare ateitų.

    IŠ TAVO BURNOS Į DIEVO AUSĮ — kad įvyktų taip, kaip tu sakai: Norėčiau, kad būtų iš tavo burnos į Dievo ausį.

    KAIP AUSIN ĮKIRPTAS — labai greitas: Bėga kaip ausin įkirptas.

    KAIP MUSĖ APIE AUSĮ LAKSTYDAMA —    įkyriai zirsti: Ko čia zirzi, kaip musė apie ausį lakstydama.

    NORS Į AUSĮ DĖK — labai malonus, geras: Tas žmogus tikrai puikus — nors į ausį dėk.

    PRO VIENĄ AUSĮ ĮEITI, PRO KITĄ IŠEITI — nesidomėti, neimti į galvą: Gali jam sakyt, kiek nori, bet nebus jokios naudos —-pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

    TREČIĄ AUSĮ ĮTAISYTI — taip sakoma tam, kuris neišgirsta, neprigirdi: Tur būt, tau reikės trečią ausį pakaušyje įtaisyti.

    NĖ VIENA AUSIMI NEGIRDĖTI — nesiklausyti: Tų jo pliauškalų aš nė viena ausimi negirdžiu.

    KAIP DIEVO AUSYJE GYVENTI — gerai gyventi, visko turėti: Dabar jie pralobę —    kaip Dievo ausyje gyvena.

    NET AUSYS KAISTA — gėda: Kad nudrėbs žodį, tai net ausys kaista.

    IKI AUSŲ — labai daug: Turiu darbo iki ausų.

     IKI AUSŲ NUKAISTI — susigėsti: Kai aš jam tai pasakiau, tai vargšelis iki ausų nukaito.

     IKI AUSŲ ATEITI — išgirsti: Jau ta žinia ir tėvui iki ausų atėjo.

     IR AUSŲ NELEZGINA — nesijaudina, nekreipia dėmesio: Sakyk jam, nesakyk, o jis ir ausų nelezgina.

     KAIP UŽ AUSŲ UŽMESTI — greitai suvalgyti, išgerti: Plovėjas buvo taip išalkęs, kad tą dubenį košės kaip už ausų užmetė.

     LIGI AUSŲ IŠSIŽIOJUS ŽIOPSOTI — labai nustebus žiūrėti: Vaikai ligi ausų išsižioję žiopso.

     LIGI AUSŲ Į SKOLAS ĮLĮSTI — labai daug skolų turėti: Jis ligi ausų į skolas įlindęs.

     NET UŽ AUSŲ STVERIA — labai kartu, nemalonu: Tie krienai tokie kartūs, net už ausų stveria.

     UŽ AUSŲ TRAUKIAMAS — tingus: Jis darbo neatliks, juk žinai, kad jis už ausų traukiamas.

     ABI AUSIS IŠTEMPTI — atidžiai klausyti: Reikia abi ausis ištempti, kad jį suprastum.

     Į AUSIS DĖTIS — įsiklausyti, įsiminti: Reikia į ausis gerai dėtis, kad atsimintum.

     ILGAS AUSIS TURĖTI — gerai viską girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis — girdi, ką reikia ir ko nereikia.

     PRO AUSIS LEISTI — neimti į galvą, nesijaudinti: Jeigu nori su juo sugyventi, tai daug ką reikia pro ausis leisti.

     PILNAS AUSIS PRIBARABANYTI — daug prikalbėti: Pilnas ausis pribarabanijo ( = prikalbėjo) visokių niekų.

     PRO AUSIS NULEISTI — neklausyti: Sakyk jam nesakęs — viską nuleidžia pro ausis.

     NET AUSYSE NETELPA — labai daug kalba: Šneka, šneka, net ausyse netelpa.