Danguolė Sadūnaitė
SAULĖ
Ji piešia —
smėlį,
vėlyvą palmės medi.
Laivus...
Tylą.
.....................
Ir jūros mėlynumą
apglamžytą...
VIENATVĖ VEIDRODY
1.
Lūpos vis dar kalba
apie saulę...
: : : : : : : : : : : :
Vargšės suskilę, pavargę lūpos —
karštligiškai šneka
apie saulę.
2.
Kai jos nejaučiu,
kai jos seniai kambary nėra.
.............................
Kai ji nenutyla...
* * *
1.
Sodininke,
tylus Tavo švilpesys
atitiesina mane į Tave.
: : : : : : : : : : : : :
Pamažu Tavo šviesos stulpe
mano kūnas pražįsta...
2.
Ir, sutemai byrant, Tu lauki,
kada su dangumi suaugsiu...
DEGIMAS
1.
Upėje sruvena —
miško drėgmė.
Pamiškėj laužas.
Vienoj liepsnoj — diena,
kitoj liepsnoj — naktis
kūrenasi...
2.
Žvėrys aplinkui —
sustoję ratu.
Mėnesienoj juodus šešėlius
trypia...
3.
Vienoj liepsnoj — diena,
kitoj liepsnoj — naktis
kūrenasi.. .
Liepsnos laižo tave, kaip lobį.
* * *
Dieve,
tavo diena buvo tokia graži.
Išsikerojo virš manęs —
žydinčiu krūmu.
............................
Tiktai naktį,
ar pasiliksiu stovėti, kaip ir jis:
toli už slenksčio?
* * *
1.
Jeigu Tu būsi šaknys medžio,
pasiliksiu visada su Tavimi...
: : : : : : : : : :
Net jeigu ir niekada
žydėjimas į mane
neprasilietų. ..