Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
M. K. ČIURLIONIO MINĖJIMAI — PROPAGANDOS TIKSLAMS
Šiais metais Lietuvoje labai gausu Čiurlionio minėjimų. Labai gerai, kad laikraščių ir žurnalų skaitytojai supažindinami su šiuo mūsų tautos genijum, bet nėra per daug objektyvu ir moksliška, kai kiekvienas aprašymas dvelkia komunistine propaganda. Žinoma, ten visur pirmiausia reikia atiduoti duoklę "Lietuvos išvaduotojams iš buržuazinių kraugerių", bet vis dėlto, atrodo, dažnai persistengiama. Čia paminėsime keletą aprašymų, buvusių dienraštyje "Tiesoje".
Straipsnyje "Iš liaudies sėmęs įkvėpimą" Jonas Bruveris rašo: "Kaip kiekvienas jo paveikslų potėpis, kaip jo raštuose išsakyta mintis, taip ir kiekvienas jo muzikos garsas yra giliai įsirėžęs į lietuvių tarybinio meno kūrėjų sąmonę, įkvepia jų kūrybines pastangas, nes M. K. Čiurlionio pasaulėžiūros ir kūrybos liaudiškumas, demokratiškumas, gilus humanistinis turinys jiems yra ypač artimas ir reikalingas".
Lietuvos TSR liaudies artistas, kompozitorius prof. S. Vainiūnas straipsnyje "Įamžintas M. K. Čiurlionio atminimas" sako: "Deja, ilgus metus po Čiurlionio mirties buržuazinėje Lietuvoje buvo abejingai žiūrima į jo muzikinį palikimą... Tarybiniais metais Lietuvoje, kaip ir visoje Tarybų Sąjungoje, susidomėjimas Čiurlioniu metai po metų auga".
Straipsnelyje "Genialiajam menininkui — visos liaudies pagarba" Lietuvos TSR kultūros ministras, meno veikėjas L. Šlepetys džiaugiasi, kad šimtmečio iškilmes baigs šalies sostinėje Maskvoje, Didžiajame teatre, kuriame bus iškilmingas vakaras. Jis sako: "Tai labai prasminga: pirmieji Čiurlionio dailę profesionaliai ir aukštai įvertino rusų dailininkai ir kritikai. Minėti M. K. Čiurlionio sukaktį Maskvoje — reiškia minėti ją pasauliniu mastu". Toliau jis rašo: "Čiurlionio menas — tauraus liaudiškumo, neribotos fantazijos ir gilios minties lydinys — buvo iš karto įvertintas ką tik įsikūrusios Lietuvos komunistų partijos vadovų... Čia pat reikia pažymėti, kad sumiesčionėjusiai Lietuvos buržuazijai Čiurlionio menas, ypač daugiaplanės formos tapyba, savo krikštoliniu taurumu, idealo ieškojimu buvo svetimas, nesuprantamas. Jeigu šis menas ir buvo propaguojamas, tai tik kaip — tautiškumo mitas... Jisai spinduliuojančia savo kūrinių energija padeda kurti lietuvių socialistinį meną, visą tarybinį meną. Kartu su dabarties menu ir visa tarybinio gyvenimo tikrove ir patsai Čiurlionis vis plačiau iškeliauja į broliškas respublikas, į užsienio šalis. Jis tapo tarybinės kultūros savastim ir brangenybe, nes savo kūriniuose siekė harmonijos pasaulio, kurią dabar mes praktiškai kuriame dienų metu, penkmečių žygiais. Tarybų Lietuva, jos kultūros suklestėjimas ir organiškas išsiliejimas į tarybinių tautų kultūros savitarpio turtinimo procesus — dar vienas ir labai svarbus M. K. Čiurlionio amžino gyvybingumo aspektas".
Lietuvos TSR Dailininkų sąjungos pirmininkas prof. J. Kuzminskis dėkoja rusams: "Mes labai dėkingi rusų inteligentijos atstovams, kurie dar šio šimtmečio pradžioje pirmieji pastebėjo ir įvertino Čiurlionio kūrybą, padėjo jam moraliai ir materialiniai, padarė tai, ko nesugebėjo ir nenorėjo padaryti buržuazinė Lietuva... rūpinamasi, kad jo kūryba kuo plačiau būtų prieinama tarybiniams žmonėms, visam pasauliui".
Lietuvos TSR Kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas, meno veikėjas V. Laurušas kalbėjo: "Buržuazinės Lietuvos laikais saujelė pažangių kultūros veikėjų, iš kurių tarpo ypač ryškiu talentu ir kūrybiniu savitumu išsiskyrė M. K. Čiurlionis, svajojo, kad liaudies dainose apdainuota beauštanti aušrelė išauš į šviesų ir derlingą vidurdienį, kada lietuviška profesionalioji muzika, užsiauginusi galingus sparnus, išskris iš gimtojo lizdo ir pralėks nacionalines ribas... Tik tarybiniais metais buvo suvokta liaudiškoji Čiurlionio kūrybos prasmė... Tarybų valdžios dėka, Čiurlionio kūriniai susilaukė nepaprasto visuomenės susidomėjimo, išimtinos globos, tapo visiems prieinami".
Bet... gal kaip tik dėl tų pataikavimų ir panegyrikų rusams buvo leista Lietuvoje plačiai paminėti Čiurlionį ir išleisti apie jį tiek įvairių veikalų. Keletą jų čia dar paminėsime.
Jo sesuo J. Čiurlionytė išspausdino prisiminimų knygą lietuvių ir rusų kalbomis, kur išsamiai aprašomas Čiurlionio gyvenimas. J. Gaudrimas ir A. Savickis išleido pakartotinai papildytą studiją apie Čiurlionio muziką ir dailę. Į lietuvių kalbą verčiama Leningrade išleista M. Etkindo knyga "Pasaulis kaip didelė simfonija". Žadama atspausdinti pagrindinius Čiurlionio dailės kūrinius su lietuvių, rusų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų užrašais. Spausdinamas atvirukų rinkinys, kuris sudarytas iš pernai išleistos "sonatų ir fugų" paveikslų knygos. Muzikams spausdinami geriausi jo muzikiniai kūriniai. Taip pat išleista jo kūriniai chorui, lietuvių liaudies dainų balsuotės ir muzikos klausimais knyga "Laiškai Sofijai". "Vagos" leidykla išspausdino kelis jubiliejui skirtus meniškus ženklus ir lietuvių poetų eilėraščių rinkinį "Saulėtos vizijos" su Čiurlionio kūrinių nuospaudomis. Rinktinių kūrinių nuospaudos, skirtos svetimtaučiams menininkams, spausdinamos Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Rugsėjo mėn. pradžioje didelė paroda apie Čiurlionį išsiųsta į Berlyną. Toje parodoje yra dailininko kūrinių ir gaidų atgaminimai. Taip pat rodomi veikalai bei straipsniai lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, ispanų, japonų ir suomių kalbomis. Literatūrinę parodos dalį sudaro Čiurlioniui skirti S. Nėries, K. Borutos, A. Venclovos, E. Mieželaičio, A. Miškinio ir J. Degutytės eilėraščiai.
Rugsėjo 19 d. kauniečiai minėjo Čiurlionio jubiliejų. Po iškilmingosios dalies Valstybinio muzikinio teatro orkestras, diriguojamas S. Domarko, atliko simfoninę poemą "Miške". Kauno valstybinis choras, vadovaujamas P. Bingelio, su soliste T. Chmieliauskaite, pritariant kanklėms, padainavo Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas. Buvo atlikta T. Makačino ir M. Martinaičio kantata "Saulės poema". Dramos teatro aktoriai skaitė Čiurlioniui skirtas lietuvių poetų eiles. G. Kuprevičius atliko "Žalčio" sonatą ir preliudą.
Čiurlionio jubiliejaus proga, kelyje tarp Varėnos ir Druskininkų (56 km) pastatyta 15 stogastulpių. Juos padirbo liaudies menininkai, išdroždami iš Dzūkijos ąžuolų kamienų.
Tad visokiais būdais šiais metais buvo stengtasi pagerbti šį mūsų tautos genijų, minint jo gimimo šimtmetį. Jis šioje žemėje tegyveno trisdešimt penkerius metus. Per tokį trumpą savo gyvenimo ir kūrybos laikotarpį parašė 270 muzikos kūrinių ir nutapė 400 paveikslų.
ŠIMTOSIOS M. DOBUŽINSKIO GIMIMO METINĖS
Švenčiant Čiurlionio jubiliejų, nebuvo pamirštas ir M. Dobužinskis, gimęs tais pačiais metais, kaip ir Čiurlionis. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus, minėdamas M. Dobužinskio šimtąsias gimimo metines, suruošė jo rinktinių meno kūrinių parodą.
M. Dobužinskis gimė Naugarde. Buvo tapytojas, teatro dekoratorius ir grafikas. Daug keliavo po Europą. Lietuvos meno paminklai ir gamta turėjo jam didelę įtaką. 1929 m. apsigyveno Kaune ir kelerius metus dirbo Valstybės teatre, piešdamas dekoracijas. Mokytojavo Kauno Meno mokykloje. Nupiešė daug Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos vietovių senosios architektūros paminklų.
Buvo komisijos narys Lietuvos valstybės ženklui nustatyti. Parašė į "Romuvą" daug straipsnių apie mūsų trispalvę vėliavą.
1939 m. atvyko į JAV ir dirbo dramos, baleto ir operos teatruose, piešdamas dekoracijas. Suruošė eilę parodų didesniuose miestuose.
M. Dobužinskis buvo M.K. Čiurlionio globėjas. Pastarajam nuvykus j Rusiją, jis jį supažindino su rusų menininkais.
KUN. ROMUALDO BLAŽIO 50 M. KUNIGYSTĖS JUBILIEJUS
Praėjusią vasarą Daugeliškyje, Ignalinos rajone, buvo nepaprastos iškilmės, kurių žmonės dar ilgai neužmirš. Kun. R. Blažys šventė savo auksinį kunigystės jubiliejų. Sekmadienį 1 val. po pietų prasidėjo pamaldos. Jubiliatas, apsirengęs mišių rūbais, iš klebonijos ėjo į bažnyčią, lydimas didelės procesijos. Šalia jo ėjo keli kunigai ir klierikai. Kelios dešimtys baltai apsirengusių vaikų nešė rankose baltas lelijas. Paskui jie su vainiku apsupo jubiliatą. Procesijoje dalyvavo didelė minia suaugusiųjų, jaunimo ir vaikų. Mergaitės buvo galvas pasipuošusios ramunėmis. Buvo tikrai įspūdinga procesija, žmonės braukė ašaras.
Įėjus į bažnyčią, kai kurie kunigai nuėjo klausyti išpažinčių, kiti asistavo celebrantui. Ilgą, bet labai puikų pamokslą pasakė jaunas Valkininkų klebonas. Jis jautriai kreipėsi į jubiliatą, dėkodamas visų vardu už visą jo veiklą, kreipėsi į jaunimą ir tėvus, nušviesdamas kunigo pašaukimo didybę ir grožį. "O kad mes susilauktume naujų Valančių, Maironių..— kalbėjo pamokslininkas. Nors pamokslas buvo ilgas, bet žmonės po jo kalbėjo: "O kad jis būtų dar ilgiau kalbėjęs... norėjosi klausyti ir klausyti".
Po mišių buvo procesija su Švenč. Sakramentu. Vėl subaltavo berniukų ir mergaičių eilės. Visas vėliavas (išskiriant tretininkų) nešė jaunimas. Po pamaldų buvo lietuviškai atgiedota "Te Deum laudamus". Pamaldos užsitęsė pusketvirtos valandos. Žmonės, prisimindami visuomet tokį silpną ir paliegusį Tėvą Blažį, tarpusavy kalbėjosi, kad jeigu jis išlaikė tokias ilgas pamaldas, tai sulauks 100 metų.
KELIOS NUOTRUPOS
• Kauno Dramos teatras pradėjo savo 55-tąjį sezoną Juozo Grušo istorinės dramos "Švitrigailos" vaidinimu. Teatro direktorius R. Tumpa sezono išvakarėse pasigyrė, kad už pavyzdingą žiūrovų aptarnavimą ir gausius renginius jų teatro grupei pripažinta trečioji vieta visasąjunginiame lenktyniavime. Lapkričio mėn. teatras numato prisiminti Čiurlionio jubiliejų E. Ignatavičiaus ir J. Vaitkaus parašyta pjese "Šviesa virš bedugnės".
• Elena Petrauskienė-Žalinkevičiūtė, aktorė, poetė ir vertėja, rugsėjo 23 d. atšventė 75 m. amžiaus sukaktį. 1922 m. ji pradėjo dirbti Kauno Valstybiniame dramos teatre, vaidindama iki 1944 m. Paskui pasitraukė Vokietijon. 1948 m., kviečiama savo vyro Kipro Petrausko, grįžo atgal į Lietuvą.
• Lina Purvinskaitė, Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto studentė, tapo LTSR lauko bėgimo laimėtoja, gaudama aukso medalį, diplomą ir rožės žiedą. Vieno km kelią ji nubėgo per 3 min. ir 18,5 sekundžių.
• Lietuvos TSR Liaudies meno draugija skundžiasi "Tiesoje" kad į jų skyriaus būstinę ne kartą kreipėsi apgauti poilsiautojai, pirkę iš atsitiktinių žmonių paprasčiausią plastmasę už gintarą. Toliau dejuojama, kad šia prekyba daugiausia verčiasi žmonės, nedirbantys visuomenei naudingo darbo. Jie, bent ką sulipdę, nuneša į paplūdimį ar į kitas poilsiautojų susibūrimo vietas ir parduoda kaip meno kūrinį, tuo pažemindami liaudies menininkus.
• Dieviško Vardo misijonieriai švenčia savo veiklos 100 m. sukaktį. Jų įsteigėjas kun. Arnold Janssen spalio 19 d. paskelbtas palaimintuoju. Vienuolija buvo įsteigta 1875 m. Olandijoje. JAV-se turi keturias provincijas, su apie 300 kunigų ir apie 115 brolių.
• Šventųjų metų filmą "Jubilee—Holy Year 1975" susuko Society for a Christian Commonwealth. Galima išnuomoti ar įsigyti tos draugijos adresu: 278 Broadview Ave., Warrentown, VA 22186.