Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

VAIZDINGI POSAKIAI SU ŽODŽIU GALVA

     Jau šiame kalbos skyriuje esame kelis kartus pateikę frazeologizmų, vaizdingų posakių, daugiausia paimtų iš šnekamosios liaudies kalbos su žodžiais akys, ausys, burna. Kai kuriems skaitytojams, ypač jaunimui, tai labai patiko, nes tie vaizdingi posakiai padėjo jiems praturtinti savo kalbą. Dabar šiek tiek pakalbėsime apie panašius posakius, kurių semantinį pagrindą sudaro žodis galva.

     Kai kurie su žodžiu galva sudaryti junginiai apibūdina kalbamąjį asmenį, pvz.: avies galva — žmogus menko proto; gera galva — protingas. Kartais galva reiškia žmogaus gyvybę, pvz.: galvą paguldyti — mirti. Su galva sudarytų frazeologizmų tarpe ypač gausu veiksmažodinių žodžių junginių, judesiu nusakančių tam tikrą žmogaus dvasinę būklę, pvz.: galvą kratyti — netikėti kuo, duoti neigiamą atsakymą.

     Kai kurie šios rūšies frazeologizmai gali turėti net keletą skirtingų reikšmių, pvz.: iš galvos eiti turi šias reikšmes: 1. labai triukšmauti, 2. labai jaudintis, rūpintis, 3. kvailioti, būti nerimtam.

     Frazeologizmų su žodžiu galva yra labai daug, bet čia paminėsime tik dažniau ir plačiau vartojamus.

     ASILO, AVINO, AVIES GALVA — menko proto, negudrus žmogus: Eik tu, avino galva, aš maniau, kad vis dėlto gudresnis, Kur tu padėsi, tokią avelės galvą parsivedęs!

     GALVA ATSIGAVO — pailsėjo: Dabar, kai jis išsikraustė, tai ir mano galva atsigavo.

     GALVA DIKTUOJA — į galvą ateina: Ką tau galva diktuoja, tą ir kalbi.

     GALVA GERAI DIRBA — gerą atmintį turi: Jo galva gerai dirba — nieko neužmiršta.

     GALVA GALVON — be priedo, lygiomis: Apsimainėm karvėm galva galvon.

     GALVA MAIŠOSI — iš proto eina: Ar tau galva maišosi, kad ją nutarei vesti?

     GALVA NEIŠNEŠA — nesupranta, nesuvokia: Mano galva neišneša, kaip tai galėjo įvykti.

     GALVA NENUKRIS — nieko blogo neatsitiks: Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus.

     GALVA PILNA — daug rūpesčių: Mano galva pilna — nė užmigt negaliu.

     GALVA PRAMUŠTA — ką nors labai mėgsta, ko nors labai siekia: Jam galva pramušta ant šokių. Mano galva buvo pramušta vis daugiau kraštų pamatyti.

     KIETA GALVA — menko proto, negabus: Jo labai kieta galva — negalėjo mokytis.

     ANT GALVOS GULĖTI — turėti daug rūpesčių: Nėr man kada sirgti, tiek daug rūpesčių ant mano galvos guli.

     ANT GALVOS KUOLĄ TAŠYTI — bet ką daryti; taip sakoma apie labai kantrų asmenį: Jam ant galvos gali kuolą tašyti, jis nieko nesakys.

     ANT GALVOS PLAUKAI ATSISTOJO — labai nusigando, labai nustebo: Man dėl to įvykio net plaukai ant galvos atsistojo.

     ANT KIENO GALVOS BŪTI — kam nors visus darbus palikti, vienam viską daryti: Dabar visi darbai ant mano vargšės galvos. Visa namų ruoša ant jo galvos, o ji tik romanus skaito.

     ANT SAVO GALVOS BŪTI — savarankiškam būti: Reikės dabar poniutei ant savo galvos būti, kai vyrelio nėra.

     ANT SAVO GALVOS UŽSITRAUKTI — sau kokią negerovę užsitraukti: Niekas čia nekaltas, ji pati ant savo galvos užsitraukė, ko norėjo.

     BE GALVOS BŪTI — neprotingam būti: Argi jau be galvos buvai, kad taip kvailai pasielgei?

     EIK NUO MANO GALVOS — pasitrauk, nevargink manęs: Eik tu nuo mano galvos ir daugiau negadink man nervų!

     IŠ GALVOS — iš atminties: Kalbėtojas jokio rašto neturėjo, viską iš galvos sakė.

     IŠ GALVOS IŠGARUOTI — ką nors pamiršti: Aš labai atsiprašau — man tas reikalas visiškai iš galvos išgaravo.

     IŠ GALVOS IŠEITI — 1. ką nors pamiršti, 2. sukvailioti, pakvaišti: Dėl tų rūpesčių vargšelis visai iš galvos išėjo.

     NUO GALVOS — už kiekvieną: Nuo galvos reikia mokėti po tris dolerius.

     NUO GALVOS KIAUŠINIS NENUKRISTŲ — labai tiesiai, ramiai vaikščioja: Kai jis eina, tai, rodos, kiaušinis nuo galvos nenukristų.

     NUO GALVOS NĖ PLAUKAS NENUKRITO — nieko blogo neatsitiko: Atrodė, kad ten jam bus labai pavojinga, bet vis dėlto nė plaukas nuo galvos nenukrito.

     GALVĄ ANT PEČIŲ TURĖTI — 1. būti gyvam: Kol dar turiu galvą ant pečių, reikia dirbti. 2. būti protingam: Reikia turėti galvą ant pečių, tai visur bus gerai.

     GALVĄ APSUKTI, SUSUKTI — 1. apgauti, suklaidinti: Prašė, prašė, kol apsuko jam galvą, ir gavo, ko norėjo. 2 apsvaiginti, apsvaigti: Matyt, kad tau nuo tos degtinės jau visai galva apsisuko. Man tas vynas galvą apsuko.

     GALVĄ KVARŠINTI, KRIMSTI, BALZGINTI — kamuoti, neduoti ramybės: Palik mane ramybėje, nekvaršink galvos! Tas šelmis jau visai galvą iškrimto. Nebalzgink mamai galvos tomis savo kalbomis.

     GALVĄ DĖTI — mirti, rizikuoti savo galva, garantuoti: Aš galiu galvą dėti už jį. Jis už jį galvą deda, kad nekaltas. Maždaug tą pat reiškia ir pasakymai: galvą guldyti, galvą duoti.

     GALVĄ PRIDĖTI PRIE PAGALVĖS — atsigulti: Vos tik pridėjo galvą prie pagalvės, tuoj ir knarkia.

     GALVĄ ĮKIŠTI — į blogą padėtį patekti: Tas jau įkišo galvą bevogdamas — ir gerai tokiam.

     GALVĄ IŠNEŠTI — ištrūkti, išvengti pavojaus: Jam vis dėlto pasisekė iš to pavojaus galvą išnešti.

     GALVĄ Į ŽEMĘ ĮREMTI — galvą žemyn nuleisti: Galvą į žemę įrėmiau ir praėjau pro šalį.

     GALVĄ KASYTI, KRAPŠTYTI — galvoti, rūpintis, svarstyti: Tėvas ilgai kasė galvą, kol nusprendė. Galvą pakrapšyk, ir surasi atsakymą.

     GALVĄ KELTI — girtis, didžiuotis: Visi žino, kad tuščia varpa aukščiau galvą kelia negu pilna.

     GALVĄ KRAIPYTI — stebėtis: Motina, į sūnų pažiūrėjus, tik pakraipė galvą ir nieko nesakė.

     GALVĄ LENKTI, LANKSTYTI: sveikintis: Lenkiau galvelę palei žemelę tėveliui, motinėlei. Nelankstyk tik galvos, jį pamačius.

     GALVĄ MAIŠYTI, SUMAIŠYTI — suklaidinti, supainioti: Nemaišyk man galvos, juk matai, kad pinigus skaičiuoju.

     GALVĄ LAUŽYTI — rūpintis, galvoti: Kam tau dėl jo galvą laužyti, verčiau pats savim daugiau pasirūpink. Na, dabar ir laužys galvą, kol sužinos.

     GALVĄ TURĖTI — gudriam būti: Juk galvą, ne puodynę turi — gali suprasti.

     GALVĄ NUKABINTI, NUKARTI, NULEISTI — labai nusiminusiam būti: Eina galvą nukabinęs, matyt, kad kokia nelaimė įvyko.

     GALVĄ PRIGLAUSTI — prieglaudą rasti: Nežinau, kur senatvėje reikės galvą priglausti.

     Į GALVĄ ATEITI, ŠAUTI — pagalvoti, sugalvoti: Man nė į galvą neatėjo apie tai pasiteirauti. Staiga man šovė į galvą, kad šiandien yra jo gimtadienis.

     Į GALVĄ ĮSIDĖTI — domėtis, stengtis gerai suprasti: Gerai įsidėk į galvą, ką aš tau dabar sakysiu.

     NEIMTI Į GALVĄ — nesijaudinti, nekreipti dėmesio: Neimk į galvą, ką jis apie tave plepa.

     Į GALVĄ KOŠĖS ĮKRĖSTI — padaryti protingesnį: Tu jam į galvą košės neįkrėsi, nes ir pats nedaug jos turi.

     Į GALVĄ LĮSTI — neduoti ramybės, įkyrėti: Man ta mintis vis lenda ir lenda į galvą. Nelįsk man į galvą, jau nusibodo tie tavo plepalai.

     Į GALVĄ ŠOKTI — staiga ką nors susigalvoti: Kas tau į galvą šoko, kad taip nusikvatojai?

     Į GALVĄ SUIMTI — suprasti, suvokti: To jo elgesio aš negaliu į galvą suimti.

     Į GALVĄ KALTI — įkalbinti: Visą vakarą jai kaliau į galvą, kad neitų, bet kur ji tau klausys!

     KAIP GALVĄ PAMETĘS — kaip proto netekęs: Kur taip leki, lyg galvą pametęs?

     GALVOM EITI — šėlti, dūkti: Kai mokytojas išeina, tai mokiniai klasėje galvom eina.

     SAVO GALVA — savarankiškai: Jau esi suaugęs, gali savo galva gyventi.

     GALVOJ NEGERAI — trūksta proto: Ar tau galvoj negerai, kad nori į tokią kelionę pėsčias išsirengti?

     KAS MAN GALVOJ — man nerūpi: Kas man galvoj, tegul jis pats pasirūpina.

     GALVOJ STOVĖTI — prisiminti, žinoti: Man tos vaikystėje išmoktos pasakos vis dar galvoj tebestovi.

     GALVOJ VĖJAI LAKSTO, ŠVILPAUJA— nesubrendęs, nerimtas: Neik, dukrele, už to pusbernio, juk matai, kad jam dar galvoj vėjai švilpauja.

     KAS TAU GALVOJ — kas tau rūpi: Kas tau galvoj, kur aš ketinu eiti.

     PER KITŲ GALVAS — labai įžūliai, nemandagiai: Na, tie žmonės, kaip kokie gyvuliai, per kitų galvas eina, kad tik geresnę vietą gautų.

 


 

•    Keturiolika JAV gubernatorių yra katalikai, aštuoni metodistai ir aštuoni presbiterionai. Visi katalikai gubernatoriai yra demokratai, išskyrus Maine gubernatorių J. B. Longley, kuris jokiai partijai nepriklauso. Lapkričio mėnesį buvo išrinkti 6 katalikai gubernatoriai.

•    Rytų ir Vakarų santykių klausimais Vienoje, Austrijoje, praėjusių metų pabaigoje įvyko tris dienas užsitęsę rusų stačiatikių ir katalikų atstovų pasitarimai. Juos organizavo Pax Christi tarptautinis sąjūdis. Jiems pirmininkavo rusų stačiatikių metropolitas Nikodemas ir Utrechto kardinolas Bernard Alfrink. Pagrindinė svarstymų tema buvo: "Rytai ir Vakarai šiandien ir rytoj — krikščioniškasis žvilgsnis". Abiejų šalių atstovai pasisakė už ginklavimosi lenktynių sustabdymą. Jokių rezoliucijų nepaskelbta.

•    Medicinos moralės studijoms vadovaująs kun. J. J. Quinn, S.J., filosofijos profesorius Creighton universitete, gavo 30,000 dol. paramos iš JAV fondo humanitariniams mokslams. Toji finansinė parama padės parinktiems profesoriams plėsti įvairius klausimus: eutanazijos, tyrimų su žmonėmis, genetinės inžinerijos, abortų, sterilizacijos, organų persodinimo, religijos reikšmės pacientui ir t.t. Visais šiais klausimais numatomos diskusijos, svarstybos, institutinės studijos.