ALEKSANDRAS KELMIETIS

     Daug kalbame apie mirtį, nekartą pagalvojame kodėl mirštame, juk yra teoretinė galimybė žmogui būti amžinam. Jeigu žmogus gali išgyventi šimtą metų, kodėl negalėtų išgyventi dviejų šimtų metų, keturių, aštuonių ir t.t. Jeigu organizmas gali daug kartų atsinaujinti, tai jis gali atsinaujinti ir iki begalybės kartų, o tai reikštų amžiną gyvenimą, ko žmogus taip labai ir norėtų. Bet taip nėra ir nežinome kodėl?

     Biblija aiškina, kad pirmieji žmonės nusikalto Dievo įsakymui ir už tai Dievas juos nubaudė mirtimi. Dievas Adomui ir Ievai buvo uždraudęs valgyti vaisius nuo gero ir blogo pažinimo medžio. Bet Ieva, sugundyta šėtono, pasivertusio į žaltį, pagundos neatlaikė: ji pati valgė ir Adomui davė.

     Nebedaug kas betiki šia gražia istorija tiesiogine prasme, bet ji savo esme yra visiškai patikima. Suprantame, kad Ieva nusikalto moralinei normai, ją sulaužydama, ji nusikalto, svetimoteriaudama su svetimu vyru — šėtonu. Adomas, matyti, taip pat buvo, kaip sakoma, ne iš kelmo spirtas vyras — tos nuodėmės nevengė. Todėl Dievas, išvarydamas juos iš rojaus, nubaudė mirtimi. Mirtis atėjo per nuodėmę.

     Įdomu, kad panašią istoriją aptinkame Australijos aborigenų mituose, tik, žinoma, ne tokią išdailintą ir išgražintą poetine forma, kokia yra Biblijoje. Ten pasakojama, kad, kai pasaulis dar buvo jaunas, mirties jame nebuvę. Mirtis atėjo į pasaulį per moters neištikimybę vyrui. Pirmasis pasaulyje žmogus buvęs Purukupali, ir pirmoji moteris jo žmona Bima, kuri jam pagimdė sūnų Jininį. Bima per dieną rinkdavo maistą, o vakare parnešdavo ir atiduodavo vyrui. Ji su savimi visados pasiimdavo mažą Jininį. Kartą vyro draugas Japara panoro ją palydėti. Vyras, nieko blogo negalvodamas ir žinodamas, kad žmona pasiima sūnų Jininį, kurį jis labai mylėjo, nieko blogo neįtarė. Bet Bima, išėjusi maisto rinkti, vaiką palikdavo po medžio šešėliu, o pati palydėdavo Japarą į džiungles. Taip atsitiko keletą kartų. Vieną kartą, kai Bima su Japaru ilgai užtruko džiunglėse, grįžusi rado šešėlį, nuslinkusį nuo vaiko, ir vaikas buvo miręs nuo karštų saulės spindulių. Taip įvyko pirmoji mirtis. Užsirūstinęs Purukupalis žiauriai nubaudė savo žmoną Bimą, o pats nuėjo nusiskandinti ir tuo pačiu metu pasakė, kad nuo dabar visi pasaulyje turės mirti. Nuo to laiko ir atsirado mirtis pasaulyje.

     Kaip matome, labai daug panašumo yra tose istorijose. Per moters neištikimybę atėjo mirtis į pasaulį. Žinant, kaip skirtingi yra tie du šaltiniai — Biblija ir aborigenų mitai — reikia stebėtis jų panašumu ir moralinių normų vienodumu. Iš jų matyti, kad ši moralinė norma giliai glūdi žmogaus prigimtyje, bet ji visada buvo ir tebėra laužoma, už tai ir bausmė (mirtis) negali būti atleidžiama. Visi žmonės visuose kultūros laipsniuose eina tais pačiais sąžinės ir minties keliais, kas rodo, kad moralinės normos yra įgimtos, ir kai su jomis prasilenkiama, įvyksta nusikaltimas ir seka bausmė.

     Šių dienų linksmosios Ievos ir Bimos, o taip pat ir linksmieji Adomai ir Japarai ne tik sau, bet ir mūsų kultūrai ir, gal būt, visam pasauliui ruošia naują mirtį, patys nesijausdami kalti.

     Bet pasaulis su mirtimi jau seniai apsipratęs ir be jos gyventi negalėtų. Nes kas gyvena amžinai, tas negali augti ir daugintis ir pripildyti žemės. Antrasis Dievo įsakymas duotas jau nuodėmingiems mirtingiems žmonėms: aukite ir dauginkitės. Bet mūsų dienų žmogus sukilo ir prieš šį Dievo įsakymą. Tai nauja nuodėmė, naujas nusikaltimas Dievo įsakymui — sustabdyti žmonijos augimą žemėje ir čia siekti nemirtingo gyvenimo. Gal būt, neišvengiama bausmė jau čia pat, kas gali žinoti?

TRUMPAI IŠ VISUR

•    Prezidentas Fordas, kalbėdamas religinių radijo programų sąjungos susirinkime, pasakė, kad Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės nereiškia moralės atskyrimo nuo valstybės.

•    Net 708,000 svarų drabužių ir patalinių JAV katalikai suaukojo Padėkos dienos rinkliavoje pasaulio varguomenei šelpti.

•    Filipinų prezidentas Marcos popiežiui atsiųstame laiške pareiškė viltį, kad valdovai atsilieps į Pauliaus VI taikos skatinimus ir imsis konkretesnių žygių konfliktams ir ideologiniams ginčams išspręsti.

•    Vakarų Vokietijos jaunimo organizacija 1974 m. Misijų dienos proga surinko 270 mil. markių misijoms remti.

•    Prel. A. Bačkis buvo Vatikano delegacijos narys Vienoje kovo mėn. pradžioje įvykusioje diplomatų konferencijoje, kur buvo svarstomas valstybių atstovavimas tarptautinėse organizacijose.

•    Afrikoje yra 330 mil. gyventojų. Jų tarpe krikščionių 147 mil., taigi daugiau negu 40% visų gyventojų. Afrikoje yra per 5,000 vietinės kilmės kunigų, veikia 34 didžiosios seminarijos su 3,500 klierikų ir 266 parengiamosios seminarijos su 22,700 auklėtinių.

•    Maryknoll misijų kunigų sąjungos pastangomis net per 200 televizijos ir 2,000 radijo stočių buvo prašoma teikti pagalbą dėl sausros badaujantiems Afrikos kraštams. Už tai tarptautiniame kinematografijos ir televizijos festivalyje Niujorke Maryknoll misijų sąjunga buvo apdovanota dviem sidabro medaliais.

•    Heroiškos seselės Anwarite Nengapeto mirties dešimtmetis buvo paminėtas Zaire valstybėje. Ją nužudė Iširo sukilėliai 1964 m., kai ta tyros sielos vienuolė nepasidavė jų užgaidoms.