• Madrido kardinolas Enrique Tarancon įsteigė Ispanijos sostinėje specialią parapiją angliškai kalbantiems: amerikiečiams, britams, airiams ir jų šeimoms. Madrido arkivyskupija turi apie 4.1 mil. katalikų, ir joje yra 605 parapijos.
• Tarptautinio Eucahristinio kongreso, kuris įvyks 1976 m. rugp. 1-18 d. Phila-delphijoje, temą popiežius Paulius VI patvirtino tokią: "Eucharistija ir žmonijos šeimos alkis". Tai bus jau 41-mas tarptautinis Eucharistinis kongresas.
• Šveicarų kardinolas Charles Journet, mokslininkas, kelių teologinių knygų autorius, mirė Friburge, sulaukęs 84 m. amžiaus. Tai buvo iš viso tik trečias šveicarų kardinolas.
• Astronautas Eugene A. Cernan, katalikas, buvo su žmona priimtas popiežiaus Pauliaus VI. Cernan skrido į tolimąsias erdves 1966 m., taip pat 1969 m. Apolo 10 erdvėlaiviu skrido mėnulio orbitoje, o Apolo 17 skridime išbuvo ant mėnulio paviršiaus 74 val. 59 min. Jis parinktas liepos 15 d. skristi į tolimąsias erdves jungtinėje JAV ir Sovietų Sąjungos astronautų grupėje. Po audiencijos astronautas Cernan pasakė reporteriams: "Popiežius labai domėjosi mano įspūdžiais tolimosiose erdvėse. Aš jam pasakiau, kad begalinėse erdvių platybėse Dievo buvimas labiau jaučiamas, kaip kur nors kitur".
• Apie 3,000 suaugusiųjų Velykų išvakarėse buvo priimti į katalikų Bažnyčią Uviros vyskupijoje, Zaire, Afrikoje.
• Arkivyskupui Fulton Sheen, pirmaujančiam JAV katalikų televizijos ir radijo kalbėtojui bei daugelio knygų autoriui. Katalikų universitetas Washingtone suteikė garbės daktaro laipsnį bei pirmąjį to universiteto įvestą garbės žymenį.
• Katalikų šalpos tarnyba į Pietų Vietnamą buvo sutelkusi 157 tarnautojus, o į Kambodiją net 347, besistengdama padėti nukentėjusiems nuo karo. Pačiose kritiškiausiose Vietnamo ir Kambodijos dienose Katalikų šalpos tarnyba pareiškė pasiryžimą nesitraukti iš šalpos darbo, koks režimas tuose kraštuose bebūtų.
• Daugiau kaip šimtas katalikų ir protestantų atstovų dalyvavo bendrose studijų dienose Ottawoje, Kanadoje, svarstant priemones kovai prieš badą pasaulyje. Svarstyta ne tik parama maistu, bet ir pažangiųjų kraštų pagalba pakelti atsilikusių šalių ūkį, kad jie patys galėtų visais reikmenimis apsirūpinti.
• Šiluvos bažnyčią popiežius Paulius VI paaukštino, suteikdamas Mažosios bazilikos vardą, teises ir liturgines privilegijas. Popiežiaus raštas paskelbtas oficialiame Vatikano leidinyje "Acta Apostolicae Sedis" 1975 m. kovo 31 d. Ši privilegija suteikta, prašant vysk. J. Matulaičiui-Labukui. Iki šiol mažesnės bazilikos titulą Lietuvoje turėjo tik Kauno ir Vilniaus katedros. Tas titulas teikia daugiau atlaidų ir platesnes galimybes liturginėse iškilmėse.
• Australijos katalikės moterys suorganizavo pasninko dieną. Tuo būdu sutaupytų pinigų surinkta 14 milijonų šilingų, kurie pasiųsti Laoso pabėgėlių globai ir raupsuotiesiems gydyti.
• Varšuvoje buvo surengtos katalikų studijų dienos. Apie 90 tikybos mokytojų užbaigė pusantro mėnesio užtrukusius katekizacijos kursus.
• Prel. Jonas Bulaitis buvo parinktas atstovauti Šventajam Sostui Jungtinių Tautų konferencijoje gamtos apsaugos klausimams svarstyti. Konferencija sušaukta Nairobi mieste, Kenijoje. Prel. Bulaitis yra D. Britanijos lietuvis, dirbąs Apaštališkoje nunciatūroje Nairobi mieste.
• Komunistai išžudė daug našlaičių, globotų katalikų našlaitynuose Vietname. Ypač žudė našlaičius, kurių motinos buvo vietinės, o tėvai amerikiečiai. Apie tai pranešė "Register", gavęs informacijų iš dr. McKinney ir kitų.
• Da Nang mieste, Vietname, komunistai ne tik nužudė apie 400 našlaičių, bet ir juos globojusias seseles vienuoles. Vieną visiškai nušovė, o kita peršauta nukraujavo iki mirties. Anot to paties dr. McKinney liudijimo, vadinamajame Kinų paplūdimy nužudyta ypač daug žmonių. Moterims, kurios bendravo su amerikiečiais kareiviais, komunistai kapoję galvas. Da Trang našlaity-ne komunistai nužudytos seselės galvą pamovė ant stulpo.
• Jeruzalės miesto vadovybei prašant ir suteikiant lėšų, buvo perkelta Kristaus statula iš Alyvų kalno našlaityno į privatiškesnę vietą, kur ji pasiliks ne tokioje viešumoje.
• Misijų reikalams pasaulio katalikai, nežiūrint finansiškų sunkumų, 1974 m. suaukojo 21 milijoną dolerių — daugiau negu ankstyvesniais metais.
• Afrikos ir Madagaskaro vyskupai savo konferencijoje Romoje svarstė, kaip Afrikos Bažnyčia galėtų būti savo liturgija, kultūrine išraiška ir teologinėmis pažiūromis daugiau afrikietiška.
• Jugoslavijoje Šv. Rašto Draugija kasmet išspausdina apie 150,000 egzempliorių Šv. Rašto devyniomis kalbomis.
• Turkijoje pirmą kartą buvo leista pardavinėti Šv. Raštą tarptautinėje parodoje Izmire.
• JAV 1975 m. pradžioje buvo 58,909 kunigai. Per metus padaugėjo 2,197. Seselių vienuolių buvo 135,225. Katalikų mokyklose buvo 3,5 milijonų auklėtinių. Katalikų JAV 1975 m. pradžioje buvo 48,7 milijonų. Nuo 1973 m. katalikų skaičius paaugo 236,000. Suaugusiųjų Į katalikų tikėjimą per metus perėjo 75,000. Šios žinios paskelbtos oficialioje JAV statistikos knygoje "Catholic Directory".
• Fatimos šventovėje, Portugalijoje, minint 58-tąsias Marijos apsireiškimo metines, buvo suvažiavę 300,000 maldininkų. Mišias už ligonius atnašavo kard. Franz Koenig, atvykęs iš Austrijos sostinės Vienos. Pamoksle perteikė popiežiaus sveikinimą. Pažymėjo, kad jis atvyko nuo geležinės uždangos pasienio ir priminė pavojus Bažnyčiai.
• Dvi seselės vienuolės mokslo metų pabaigoje gavo bažnytinės teisės daktaro laipsnius JAV Katalikų universitete, Vašingtone. Jos yra pirmosios moterys, gavusios tokį mokslo laipsnį JAV. Jos galės dirbti bažnytiniuose teismuose, moterystės bylose. Sesuo Judita Ona Barnhister, uršulietė, dirbs Toledo vyskupijoje, o sesuo -Liucija Vazguez, domininkone, darbuosis Detroite.
• 1974 m. JAV pakrikštyta 876,306 katalikų naujagimiai. Nuo 1973 m. krikštų skaičius sumažėjo 40,258.
• Čikagos arkivyskupija yra didžiausia JAV. Ji turi 2,466,294 narius. Antroji savo didumu yra Los Angeles arkivyskupija su 2,099,749 nariais, trečioji — Bostono su 2,004,002 nariais.
• JAV katalikai šių metų pradžioje turėjo 10,839 mokyklas. Dėl finansinių sunkumų per metus buvo sujungta ar užsidarė 170 mokyklų. Katalikų mokyklose dirba 171,797 mokytojai, kurių 51% pasauliečiai. JAV katalikai turi 251 kolegiją ar universitetą, kurių lankymas per metus padidėjo 15,162 studentais. Šių metų pradžioje buvo 422,243 studentai. Ligoninių ir kitų panašių įstaigų JAV katalikai turi 761. Jose pacientų skaičius 1974 m. pasiekė rekordinį skaičių — 29,670,629.
• Šių metų birželio mėn. 29 d. Romoje, Šv. Petro aikštėje, buvo įšventinta 400 naujų kunigų, tarp jų 30 amerikiečių. Šventinimo apeigas atliko Paulius VI.
• A.a. kard. Mindszenty šių metų balandžio 16 d. turėjo su lietuviais pasikalbėjimą Venecuelos sostinėje Caracas, V. Dambravos rezidencijoje. Paklaustas apie prasmingiausią dabarties lietuvių įnašą, kardinolas pasakė: "Visų pirma išlaikykite šeimose savo kalbą. Jei išsilaiko kalba, išsilaiko atitinkami jausmai, atsiranda draugystė tarp tų, kurie pritaria savosios kalbos vartojimui. Savosios kalbos vartojimas išvysto ir bendrą galvoseną, sustiprina ryšius ir išlaiko tradicijas".
• Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika leidžiama ir toliau, nežiūrint kratų, areštų ir teismų, nežiūrint okupantų pastangų ją sunaikinti. Iki birželio mėn. pradžios šio Lietuvos slapto leidinio JAV-bes pasiekė 15 numerių. Juose paminėta šimtai faktų apie tikėjimo persekiojimą Lietuvoje.
• Arkiv. Juozas Bernardin, Cincinnati arkivyskupijos galva, JAV vyskupų konferencijos pirmininkas, skatina visus krikščionis protestuoti prieš religijos persekiojimus Lietuvoje.
• Įvairių sričių mokslininkų grupė Miunchene turėjo svarstybas: "Religija Sovietų Sąjungoje ir jos valdomuose kraštuose". Dalyvavo ir iš Sovietų Sąjungos ištremtas rašytojas, istorikas Levitin-Krasnovas, buvęs Maskvos universiteto prof. A. Piatigorskis ir kiti. Dalyviai parodė didelį susidomėjimą
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Apie ją informavo iš Romos atvykęs kun. dr. J. Vaišnora.
• Pax Romana kongresas Romoje svarstė temą: "Ką krikščionis galvoja apie dabartinę bendruomenių krizę?" Dalyvavo per 200 delegatų iš 45 kraštų. Pax Romana jungia visų šalių studentus katalikus ir akademikus. Lietuviai ateitininkai tame sąjūdyje dalyvauja nuo 1925 metų. Net to sąjūdžio pirmininku 1959 m. buvo išrinktas lietuvis dr. V. Vygantas. Tose pareigose jis išbuvo 7 metus.
• Katalikai, protestantai ir žydai ateinančių metų balandžio mėnesį numato Philadelphijoje sušaukti bendrą konferenciją, kur svarstys religinės laisvės ir ekumeninius klausimus.
• Paulius VI Vatikane pasveikino apie 300 dviratininkų, dalyvavusių tarptautinėse rungtynėse, pareikšdamas Bažnyčios prielankumą sportui. Popiežių pasveikino pasaulinio garso čempionai: belgas W. Merkckx ir italas F. Gimondi. Merkckx popiežiui padovanojo dviratį, kuriuo buvo laimėjęs tarptautines lenktynes.
•Ann Van Hoof, gyvenanti vadinamoje apsireiškimų vietoje Necedah, Wis., sakosi per 25 m. reginti Mariją. Bažnytinės komisijos tyrimai to nepatvirtino. Vyskupo draudžiama, ji nepaklausė, tad La Cross vyskupas Fr. W. Freking ją nubaudė interdiktu. Interdiktas nėra ekskomunika: jis iš Bažnyčios nepašalina, tik draudžia naudotis Bažnyčios privilegijomis — sakramentais. Ji gali pasinaudoti tik atgailos sakramentu, pirma pasiryžusi pasitaisyti ir paklusti vyskupo sprendimui. Tada interdiktas bus nuimtas.
• Motinos Seton paskelbimas šventąja bus rugsėjo 14 d. JAV katalikų vadovybė kreipėsi į televizijos tinklus, siūlydama, kad šios amerikietės paskelbimo šventąja apeigos būtų perteikiamos per Amerikos televiziją.
• NATO karių maldininkų kelionė birželio pradžioje sutrauks kelias dešimtis tūkstančių Šiaurės Atlanto Gynybos santarvės karių į Liurdą.
• Palaimintuoju paskelbtas kun. Cesar de Bus, Krikščioniškojo mokslo vienuolijos steigėjas XVI šimtmetyje. Iškilmės įvyko Romoje balandžio 27 d., dalyvaujant 14 kardinolų, daug vyskupų ir apie 35,000 kitų tikinčiųjų.
• Pašaukimas į dvasinį luomą, — kalbėjo Paulius VI Šv. Petro bazilikoje, — yra pašaukimas į pasišventimą ir heroizmą; tai išskyrimas į šiais laikais skausmingą kelią, skirtingą nuo paprastojo, bet šia kilnia auka žmonija yra vedama keliu į dalinimąsi velykine paslaptimi.
• Gėrimas yra didžiai nuostolingas; trečdalis visų JAV-se areštuojamųjų patenka į policijos rankas dėl alkoholio; pusė nužudymų ir trečdalis nusižudymų turi ryšį su alkoholio vartojimu; apie pusė mirtinų nelaimių keliuose būna dėl alkoholio; ne mažiau kaip 10 milijonų amerikiečių gyvenime turi problemų, surištų su alkoholiu; įpratimas gerti yra rimčiausia JAV problema iš visų tokių narkotinių nuodijimųsi.
Ar knyga išreiškia katalikybės mintį? Dabar tai bus lengviau nustatyti, nes nauju popiežiaus Pauliaus potvarkiu įvedama nuostatas, kad katalikai, prieš spausdindami veikalą tikėjimo ar doros klausimais, turi gauti pritarimą arba to vyskupo, kurio vyskupijoje gyvena, arba to, kurio vyskupijoje knyga pasirodys. Vyskupai turi teisę paskirti patarėjus, kurie padės nuspręsti, ar veikalas derinasi su katalikybės tiesomis.
• Rašytojas Vladimiras Maksimovas, žurnalo "Kontinentas" įsteigėjas vakaruose, ištrūkęs iš Rusijos ir apsigyvenęs laisvajame pasaulyje, dabar skelbia religines idėjas, tvirtindamas, kad be dvasinių vertybių pažinimo nėra kitų ribų, kurios suvaldytų žmoguje esantį žvėrį.
• Moterų šventinimas kunigais nenumatomas. Taip pareiškė popiežius Paulius VI grupei asmenų, studijuojančių moterų ryšį su Bažnyčia. Popiežius priminė, kad pats Kristus jas pašaukė būti mokinėmis ir bendradarbėmis, bet ne įšventintais apaštalais.
• JAV katalikų vyskupų konferencija turėjo jau apie 10 regionalinių pasitarimų, kuriuose ypač buvo svarstomi katechetiniai dėsniai: tikybos tiesos, kurios turi būti dėstomos mokyklose ir kitomis progomis.
• Zairo valstybėje, Afrikoje, beveik visoms 53 vyskupijoms vadovauja vietiniai vyskupai, o 1959 m. tebuvo tik trys vietiniai vyskupai iš 40-ties.
• Latvijoje okupantų komunistų vyriausybė susekė slaptą baptistų spaustuvę ir konfiskavo ten išspausdintų 30,000 evangelijų.
• Dr. W. Wissert Hooft, Pasaulio Bažnyčių tarybos pirmininkas, apdovanotas kard. A. Bea medaliu už nuopelnus, siekiant suartinti Pasaulio bažnyčių tarybą su Katalikų Bažnyčia.
• Čekoslovakijoje išspausdinta 28,300 egzempliorių keturių evangelijų.
• Rytų Vokietijoje, kaip skelbia "American Bible Society Record", 1974 m. buvo paskleista 281,041 egzempliorius Šv. Rašto.
• Vandenburgo aviacijos bazėje, JAV-se, 1974 m. Šv. Rašto savaitės metu buvo paskleista 28,000 Šv. Rašto knygų.
• Domininkonų respublikoje specialaus mėnesį užtrukusio vajaus metu buvo visame krašte paskleista 467,180 Šv. Rašto knygų.
• Vatikane 1974 m. buvo 356 piliečiai, septyniais daugiau negu 1973 m. Telefoninių šaukimų buvo 4,535,952. Vatikano observatorija per tuos metus susekė 184 naujas žvaigždes. Vatikanas turi 109 automobilius ir kitas mašinas. Į Vatikano geležinkelio stotį atvažiavo 561 vagonas su prekėmis per tuos 1974 m. Vatikano observatorija per metus paskelbė 40 mokslo darbų.
• Vatikano radijas savo kasdienę programą padidino 20%. Pradėjo kasdien duoti FM muziką. Vatikano laikraštis "Osservatore Romano" jau eina 113 metų.
• Airijoje protestantų šv. Luko bažnyčioje buvo suorganizuotos bendros protestantų ir katalikų pamaldos, prašant taikos, krašte. Į pamaldas tikinčiuosius sukvietė Canterbury arkivyskupas D. Coggan, anglikonų bažnyčios galva.
• Per 300 jaunų vokiečių katalikų padeda kelti pažangą įvariuose besivystančiuose kraštuose, patys išvykę ten darbuotis.
• Ekumeninės dvasios vedamas, popiežius Paulius VI pakvietė 40 JAV episkopalų ir Kanados anglikonų dvasininkų atnašauti mišias Vatikanui priklausančioje San Stefano Degli Abissini bažnyčioje. Tie dvasininkai — tai Šiaurės Amerikos katedra-liniai dekanai, turėję savo metinę konferenciją Romoje.
• JAV katalikų, protestantų ir žydų atstovai paskelbė atsišaukimą į vyriausybę ir visuomenę, ragindami sustiprinti kovą prieš alkį pasaulyje.
• Palaimintajam Maksimilijonui Kolbei, kuris savo mirtimi išgelbėjo šeimos tėvą, bet buvo nacių nužudytas, Šv. Antano bažnyčioje Varšuvoje pastatytas altorius.
• Naujas sekmadienių mišiolėlis anglų kalba jau išėjo iš spaudos pavadinimu: "The Vatican Sunday Missal". Išleido Daughters of St. Paul. Jame yra sekmadienių ir šventadienių mišios su įvairiomis atmainomis. Turi 1,113 pusi., kainuoja 6 dol. 95 ct.
• Jaunų katalikų darbininkų sąjūdžio suvažiavimas įvyko Linze, Austrijoje. Dalyvavo 120 delegatų iš 65 kraštų.
• Švedijos katalikų mokyklose padaugėjo mokinių. Iš viso Švedijoje yra apie 70,000 katalikų, kuriuos aptarnauja 99 kunigai.
• Pasaulyje yra vyrų vienuolių: jėzuitų — 30,860, pranciškonų — 23,301, saleziečių — 20,423, krikščioniškųjų brolių (besidarbuojančių mokyklose) — 14,517, kapucinų — 13,606, benediktinų — 10,819, maristų — 8,181, domininkonų — 8,086, redemptoristų
— 7,540. Kituose vienuolynuose yra po mažiau.
• Katalikų mokyklų 1974 m. buvo pasaulyje: 295 universitetai su 366,172 studentais, 2,458 aukšt. mokyklos su 1,068,424 moksleiviais ir 10,902 pradžios mokyklos su 4,556,616 auklėtinių.
• JAV-se 1974 m. buvo 109 diecezinės seminarijos su 11,765 klierikais, 293 vienuolynų seminarijos su 7,583 klierikais. Iš viso kunigystei besiruošiančių buvo 19,348.
• Popiežiškoji mokslo akademija 1974 m. turėjo 55 narius.
• Atsilikusiems, badaujantiems kraštams šelpti Austrijos katalikų jaunimo organizacijos Kalėdų laikotarpy surinko per 200 mil. šilingų.
• Emigrantų sielovadoje Europoje dirba apie 1,600 kunigų ir 800 seselių, kiek galima aptarnaudami ir turistus. Šį reikalą tvarko prieš 5 m. Pauliaus VI Romoje įsteigtoji Popiežiška komisija emigrantų ir turistų sielovadai.
• Prancūzijos katalikai kovai prieš alkį pasaulyje ir atsilikusių tautų pažangai paremti Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje praėjusiais 1974 m. suaukojo per 20 mil. frankų.
• Vakarų Vokietijos katalikai 1974 m. išleido daugiau kaip 16 mil. markių, finansuodami socialinės pažangos projektus Brazilijoje ir kituose Lotynų Amerikos kraštuose.
• Čikagos arkivyskupijos 455 parapijos specialioj rinkliavoj pasaulio alkstantiems šelpti suaukojo pusantro milijono dolerių, kuriuos kardinolas Cody perdavė Katalikų šalpos tarnybai, skirstančiai paramą Afrikos, Azijos ir kitiems neturtingiems kraštams.
• Tarptautinis Eucharistinis kongresas įvyks rugp. 1-8 dienomis Philadelphijoje. Tai bus jau 41-mas tarptautinis Eucharistinis kongresas. Paskutinį kartą toks kongresas JAV-se buvo 1926 m. Čikagoje.
• Bendras katalikų ir protestantų teologų sudarytas katekizmas, išleistas Vokietijoje, turi 720 puslapių. Jį ruošiant, dirbo apie 40 Europos teologų, maždaug pusė jų buvo katalikai, pusė protestantai, bet daugiausia tekstą sudarė katalikų kun. J. Feiner, buvęs Vatikano teologų komisijos narys, drauge su protestantų teologu kun. dr. L. Vischer, kuris yra Pasaulio Bažnyčių Tarybos tikėjimo ir tvarkos komisijos narys. Katekizmas dar neturi oficialaus Bažnyčių patvirtinimo. Jis jau platinamas ir JAV-se.
• Šimtas metų suėjo nuo paskyrimo pirmojo kardinolo JAV-se: 1875 m. į kardinolus buvo pakeltas Niujorko arkivyskupas John McCloskey. Jį pakėlė į kardinolus popiežius Pijus IX.