Spausdinti

THE BLUE BIRD

     Pirmas bendromis jėgomis amerikiečių ir rusų pagamintas filmas. Fabulai panaudota Maurice Maeterlincko simbolinė pasaka — mėlynojo laimės paukščio ieškojimas. Pagrindiniai aktoriai — amerikiečiai: motina, o taip pat ir šviesa, laumė — Elizabeth Taylor, nuoširdžiai savo vaidmenį atliekanti. Naktis — Jane Fondą. Katė — Cicely Tyson. Prabanga — Ava Gardner. Baleto šokėjai — rusai. Filmų studija ir filmavimo vietos — Rusijoje, Lenfilm. Filmą išleido 20th Centry-Fox. Režisierius — George Cukor. Scenarijų paruošė Hugh Whitmore ir Alfred Hayes.

     Vieni iš pagrindinių vaidintojų — du vaikai. Berniuką vaidina Todd Lookinland, mergaitę — Patsy Kensit. Ekrane jie gana patrauklūs ir pakankamai sugebą. Motinos nuvesti gulti, jie ir sapnuoja apie tą mėlynąjį paukštį. Įvairūs aktoriai pavaizduoja duoną, cukrų, ugnį, vandenį, pieną, šunį, katę. Beieškodami mėlynojo paukščio, vaikai sutinka savo mirusių senelių dvasias, kalbančius medžius, negimusius vaikus, prabangos žmones, gyvulius. Sudaryta pynė iš dialogų, muzikos, baleto, gyvais pavertimo įvairių aplinkos daiktų; maišosi fantazija ir tikrovė.

     Savo gausiu pasakiškuoju elementu ir vaikų aktorių dalyvavimu filmas patrauklus vaikams, bet jame jokiu būdu nenuobodžiaus ir suaugusieji. Filme ir jiems yra daug intriguojančių elementų, pvz. muzikoje, šokyje, fantastiškuose įvairių scenų pavaizdavimuose. Baleto scenos galėjo būti ilgesnės, turtingesnės. Filmo mintis: tobulos laimės mėlynasis paukštis vis pasilieka nesugaunamas, neišlaikomas; žmonės negali jo laikytis narvelyje, bet vis dėlto turi nuolat ieškoti.

     Amerikiečiu kritikai laiko šį filmą daug kuo nepasisekusiu, bet vis dėlto tokiame kriminalinių ir seksualinių filmų tvane šis švarus filmas su daugeliu pedagoginių užuominų turi savo vertę, nenuobodus, galimas žiūrėti visai šeimai.

MISSOURI BREAKS

     Tai pavyzdys, kaip, turint labai stiprius pagrindinius aktorius, sukurti blankų filmą. Blankus daugiausia dėl savo turinio. Iš arkliavagių gyvenimo. Jack Nicholson yra vyriausias tų arkliavagių gaujos vadas. Arklius jie grobia Kanadoje, kai žmonės, suėję bažnyčion, gieda, o taip pat grobia nuo ūkininko, kurio vaidmeny John McLiam. Jis pasamdo labai taiklų šaulį, kad šis tuos arkliavagius sutvarkytų. Šis vaidmuo tenka Marlon Brando. Veiksmas vyksta Montanoje pereito šimtmečio pabaigoje, ties ta vieta, kur Missouri upė išsiskiria dviem šakom, iš čia ir filmo pavadinimas “Missouri Breaks”. Filmą surežisavęs Arthur Penn, kuris savu laiku davė kitą pagarsėjusį kriminalinį filmą “Bonnie and Clyde”.

     Šiame filme ūkininkas, šaltas ir kietas, yra labai įerzintas, kad jam kasmet pavagia apie 7% jo auginamos arklių bandos. Jis turi vienintelę dukrą, kuri nuobodulio kankinama darosi atkakli gundytoja. Tikrai pornografinių vaizdų nėra, bet kas vyksta — jau nereikia spėlioti. Dukros vaidmeny nebloga aktorė Kathleen Lloyd.

     Tačiau visame filme, galima sakyti, nėra nieko šviesesnio. Mario Brando sukurtasis charakteris brutaliai žudo zuikį ir žmones — arkliavagius. Šie gi — grobikai. Filme daug cinizmo, brutalumo, žiaurumo, prievartos ir šiek tiek humoro. Tai vadinamojo “western” stiliaus kriminalinių nuotykių pynė, turinti gerų aktorių, bet neturinti naujesnio, patrauklesnio, šviesesnio turinio. Filmas gali būti įdomus tiems, kurie nori sekti Brando ir Nicholsono, vienų iš pirmaujančiųjų, vaidybą, tačiau apskritai tuščias ar net slegiantis savo bernišku ir kriminaliniu nešvankumu.

     Italų kalba filmas su amerikiečių parinktu vulgariu pavadinimu. Itališkoj versijoj buvo pavadintas: “Viskas savoj vietoj, bet nieko tvarkingo”. Filmo režisierė — garsėjanti moteris Lina Wertmuller, jau žinoma iš “Swept Away”, tik šis jai išėjo blankesnis. Čia daug veiksmo, daug gyvumo, vaizduojant Milane susitelkusių darbininkų minią, smarkiu tempu besidarbuojančią didžiuliame restorane. Centrinė filmo grupė — iš Pietų Italijos, Sicilijos, atvykusieji j didmiestį jauni darbininkai, susispietę vienuose stambiuose namuose, sudarydami lyg modernią “komuną” tarp naujų raštinių miesto centre. Filme visko gausi mišrainė. Čia yra ir meilės, ir prievartos, ir paslydusių į gatvę, ir sunkiai dėl pragyvenimo bekovojančių daugiavaikių tėvų, nepatenkintos darbininkijos ir jų išnaudojimo.

     Taigi filme — stiprus socialinis momentas. Tai ryšku iš scenos, kur grupė išalkusių stovi priešais skanių valgių prikimštą langą. Išėjęs prekybininkas bando juos nubaidyti, skųsdamasis, kad jie jam tik biznį gadina. Jis susilaukia atsakymo: “Mes Jums neduodame ramybės? Mes alkstame ir Jums trukdome? Iš tikrųjų Jūs mums trukdote su maisto pilnu langu”.

     Socialinių idėjų išryškinimas gal derintųsi su Leono XIII paskelbtomis enciklikomis, tačiau abortai, pragyvenimo šeimai ieškojimas iš gatvės klystkelių, berniškas agresyvumas ir daug kitų dalykų filmą daro tik suaugusiems ir tai su kai kuriais rezervais. Pagrindiniai vaidintojai italai: Luigi Diberti, Lina Polito, Nini Bignamini, Sara Rapisandra. Filmas intriguojantis savo gyvu judrumu, socialinės minties išryškinimu, bet turi nemažai grubumo, palaidumo, kad ir nepereinančio į pornografiją. Net ir filmų vertinimo katalikų laikraštis “Film & Broadcasting Review” laiko ji suaugusiems leistinu, bet turinčiu priekaištų vertų scenų.

THAT’S ENTERTAINMENT. Part 2

     MGM ir United Artists bendrovės po gana gražaus pasisekimo susilaukusio tuo pavadinimu pirmo filmo dabar išleido antrąją dalį. Tai mozaika, sudaryta iš įdomesniųjų pramoginių filmų daugelio iškarpėlių. Daug smagių muzikinių melodijų, šaunaus baleto, skambių dainų. Filmas apskritai švarus ir turi įdomių vietų kiekvieno amžiaus ir kiekvienos padėties žiūrovui. Scenoms sujungti pasakojimą parašęs L. Gershe, režisierius — Gene Kelly su stipria talka Fred Astaire. Pro žiūrovo akis ekrane prabėga Rooney, Sinatra, Crowford, Elizabeth Taylor, Greta Garbo, Abbot ir Castello, Tracy, Hepburn, Grace Kelly ir daugybė kitų, ir vis iš to laiko, kai jie buvo savo filmų karjeros aukštumoje, kai žavėjo milijonus. Vaizdai ir aktoriai keičiasi taip greitai, kad kai kuriais atvejais sunku besuvokti, kas ir iš kur vaizduojama. Filmas, žinoma, nepasižymi gilumu, bet sudomina įvairumu.

ODE TO BILLY JOE

     Nemažas filmų žiūrovų procentas dabar yra jaunimas. Tai turėdami galvoje, filmų gamintojai linksta daugiau duoti ekrane iš keliolikmečių gyvenimo. Toks filmas ir šis, susuktas Warner Bros bendrovės. Jam pagrindą sudarė 1967 m. didelį pasisekimą turėjusi ta tema daina. Filmas — iš Mississippi Deltos provincijos gyvenimo. Jame yra kaimo idilijos, provinciško grubumo, jaunuoliško romantiškumo. Centriniai personažai — šešioliktus metus pradėjusį Bobbie Lee, kurią talentingai vaidina Glynnis O’Connor, ir bernaitis Billy Joe, kurį įkūnija jaunas aktorius Bobby Benson. Tai jau ekrane gerai užsirekomendavusi pora. Jie abu buvo žvaigždės filme “Jeremy”. O’Connor dalyvavo neseniai susuktame filme “Baby Blue Marine”, kur šiaip nemažai neaptašytų pasirodymų ekrane. “Ode to Billy Joe” filmo veiksmas iš 1953 m., kai jaunimas dėl suklupimų dar buvo jautresnis.

     Mergaitės tėvai, kuriuos su įsijautimu vaidina Joan Hotchkis Ir Sandy McPeak, konservatyviškesni, simpatingi, bet nesiveržia į modernesnius patogumus — jų namuose dar nėra nei kanalizacijos, nei elektros, bet yra tėviška, ypač motiniška šilima. Bręstanti mergaitė auga veržli, o bernaitis nori rodyt daugiau iniciatyvos. Mergaitė jam pasako, kad jeigu jis ims lankytis jos tėvų namuose, tėvas vienu šūviu ištrenks jo ausis. Bernaitis atsiliepia: “Man ausų ir nereikės, aš pats vienas visą laiką šnekėsiu”. Apskritai filme pasitaiko sąmojaus ir humoro, bet provinciškame baliuje užkampiuose yra ir palaidumo, kurį ekrane stengiamasi parodyti su nemažu nuosaikumu. Deja, begeriant alkoholis apsuka galvą ir tam bernaičiui. Jis pasidaro intymus su vienu vyru ir kai paskui sutinka mylinčią ir jam pasivedančią mergaitę, vidinės įtampos graužiamas jis nušoka mirtin nuo Tallahatchie tilto, kur kaip tik buvo įvykę jųdviejų pirmieji romantiški susitikimai. Gerai, kad šis baisus šuolis į mirtį ekrane nerodomas. Miestely įtariama, kad jo mirtis įvyko dėl mergaitės. Ją visi Įtaria, ir ji iš tos aplinkos pabėga.

     Hollywoodas filmą kvalifikavo galimu žiūrėti visiems, ir mažaamžiams su tėvų palyda. Vis dėlto sakytume, kad turinys tinkamas ne patiems jaunesniesiems, o brandesniems. Filmas verčia susimąstyti. Išryškina paslydimų baugias pasekmes. Apskritai filmas nenuobodus, gyvenimiškas — turint galvoj įvykius prieš du dešimtmečius, perspėjantis, nors ne visose dalyse ugdantis.

SHOWTIME (teatro vaidinimas)

     Smagi dainų ir baleto pynė “Showtime” pasirodė JAV scenoje, Čikagos teatre In The Round Playhouse. Tai parinkti skambieji, gražesnieji momentai iš South Pacific, Oklahomos ir kitų muzikinių vaidinimų, prijungta dar trejetas patriotinių numerių, minint JAV 200 m. sukaktį, ir sudaryta smagi įvairumų programa. Visas jos įspūdingumas atsiskleidžia, kai profesionalai aktoriai yra kartu dainininkai, baleto šokėjai ir vaidintojai. Čia ypač pirmauja Julie Wilson, jau turėjusi progos pasirodyti ir Londono scenoje, televizijos vaidinimuose bei filmuose. Jai sėkmingą paramą sudarė dar trejetas moterų ir trejetas vyrų aktorių, jų tarpe ir Gary Giacomo, šiam pastatymui sukūręs gan įvairią, sėkmingą choreografiją. Jis yra susilaukęs Jeffersono premijos kaip geriausias 1974 - 1975 sezono choreografas Čikagoje.

     Visas pastatymas, nežiūrint mažų nukrypimų, švarus. Nesisuka apie kokią vieną ypatingą temą, o tik rinkinys smagių dainų, atliekamų su baleto palyda.

Juozas Prunskis