PIPE DREAMS

     Jeigu filmai paprastai būna apie irstančios šeimos tragedijas, šeimų trikampius, tai šis filmas įdomus tuo, kad vaizduojama, kaip moteris heroiškomis pastangomis stengiasi jau suirusią šeimą sulipdyti, ir jai tas pasiseka. Visame filme tiedu personažai ir yra svarbiausi. Moteris — Maria — gana ryškiai filme vaizduojama aktorės Gladys Knight. Jos vyro lakūno Bob vaid-meny — Barry Hankerson, kuris ir gyvenime yra jos vyras. Jųdviejų iniciatyva šis filmas ir gimė. Didžiosios bendrovės nelabai šio filmo susukimu interesavosi ir nesiskubino pilnai finansuoti. Joms tik buvo įdomesnės tos aštuonios filmo dainos, kurias atlieka Gladys Knight. Iniciatoriai rado lėšų kitur, net grupė darbininkų, esančių prie alyvos vamzdžių tiesimo Aliaskoje, sudėjo 200.000 dol. (visas filmas kainavo 1,5 mil. dol.) Jiems filmas tuo įdomus, kad kaip tik yra iš gyvenimo tų vamzdžių tiesėjų. Filmas ir susuktas Aliaskoje, Valdez kaimelyje, kur vyksta alyvos vamzdžių statyba. Filmą sukant Gladys Knight turėjo ekstra problemą — ji buvo laukianti ir teko maskuoti, laikant ją daugiausia žiemos drabužiuose.

     Bet tai vietovė, kur, kaip filme sakoma, “vienai moteriai tenka 85 vyrai”. Jos filme vaizduojamos — vyrų gaudomos peteliškės. Su pinigais čia vyrai ne taip labai skaitosi, nes, net už baro stovint, užsidirbama 700 dol. savaitei.

     Filme gašlumo scenų nėra, tačiau paslydusių moterų tragedija pavaizduojama ypatingai ryškiai. Jos uždarbiauja, bet ir būna atstumiamos. Gyvenimas tampa toks atgrasus, kad viena miršta persipiovusi gyslas, kitos vėl pergyvena tragiškas Įtampas. Laimingesnė tik Maria, kuri atvyksta Aliaskon ieškoti savo išvykusio vyro, su kuriuo užvesta perskyrų byla, bet kurį jai pavyksta laimėti šeimai, kur jis reikalingas ir auginti jų naujagimei. Jų tarpe atgyja romantiškumas, ekrane neperžengiąs toleruotinų ribų.

     Filmas įdomus Aliaskos vaizdais, kurių gana gausiai matoma pilotui Bob vikriai valdant lėktuvą. Pagaliau ten ir tolimesnis susisiekimas yra tik lėktuvu. Filmas pavaizduoja ir vamzdžių tiesimo darbus Aliaskos sniegynuose ir kalnynuose. Bet čia yra ir tokių atgrasių charakterių, kaip miestelį kontroliuojantis Thompson (Mike Tippit), kuris brutalus su darbininkais, išnaudojantis moteris, linkęs sabotuoti vamzdžių tiesimą, kad tik ilgiau užsitęstų jam pelningas vamzdžių tiesimo laikotarpis.

     Filmo skriptą paruošė Stephen Verona, kuris pats jį sėkmingai ir surežisavo. Nėra čia didžių meno aukštumų, bet yra žmogiškos šilimos ir ryškaus perspėjimo — kur veda nukrypimai į klystkelius. Aktoriai balti ir negrai, pagrindinius teigiamesnius charakterius pavedant negrams vaizduoti. Gamyba Avco Embassy bendrovės.

SHOUT AT THE DEVIL

     Tarp gausybės purvų ekrane, šis filmas dar šiek tiek žmoniškesnis, nors sunkus savo kruvinomis scenomis. Filme vaizduojamas gyvenimas 1914 m. kolonialinėje Afrikoje, kur valdo vokiečiai. Scenarijus sukurtas pagal Wilbur Smith romaną. Filmas susuktas American International bendrovės, M. Klingerio priežiūroje.

     Ekrane pasirodo Afrikoje įsikūręs Flynn, kurį su įsijautimu vaidina Lee Marvin, beveik nepaleidžiantis iš rankų butelio, bet neprarandantis nuovokos. Jis su vietiniais negrais įtraukęs ir britą Sebastian (jo vaidmeny Rober Moore), rizikuoja veltis į draudžiamą ir todėl pavojingą dramblių medžioklę, numatęs gausiai pasipelnyti iš dramblio kaulo. Bet juos pačius ima medžioti vokiečių vedamas dalinys. Britas sužeistas, rūpestingai slaugomas Flynn dukters Rosos (Barbara Parkins), ją pamilsta, ir abudu nutaria tuoktis, kam griežtai priešingas tėvas, net užpuldamas sužadėtinį. Išsivysto gana brutalios muštynės, bet vis dėlto jaunieji susituokia.

     Jų sodybą užpuola ano žiauraus vokiečių vietininko vedamas negrų dalinys. Sudegina namus, žūsta ir naujavedžių dukrelė. Dabar jaunavedžiai su tėvu tesiekia vieno — nubausti tą ir kitus vokiečius. Sebastian, nusitepęs negru, su juodaisiais darbininkias pasiekia deltoje remontuojamą vokiečių laivą ir ten padeda pragaro mašiną. Tačiau vokietis tuo tarpu pagrobia jo žmoną ir atsiveda į laivą, kuris greit turi būti susprogdintas. Britas su tėvu nuotykingai pasiekia laivą. Tėvas žūsta, o britas išgelbsti žmoną. Laivas susprogsta, liepsnoms kylant į padanges.

     Tokia fabula. Vaidyba nors ne pirmaeilė, bet aukščiau už vidutinę. Turi istorinį pagrindą. Yra romantikos, bet šiaip filmas švarus, nors žiaurokas savo žudymais. Ne taip jau malonu ekrane stebėti ir šaudomus dramblius. Nors filmas kuo labai ypatingai žiūrovo nepraturtina, bet nėra nuobodus. Nemažai afrikietiškų vaizdų ir žmonių, gausu ryžto ir drąsos. Vokietis gal be reikalo kiek pernelyg šaržuotas, nors laivo karininkai ir jūrininkai gana natūralūs. Bet jau kraujo, ugnies, žudynių, muštynių netrūksta, tai moraliniu atžvilgiu žmogaus nepraturtina, tačiau ir katalikų filmų apžvalgų laikraštis ji laiko priimtinu suaugusiems, o Hollywoodo klasifikacijoje būtų leidžiama ir jaunesniems su tėvų pritarimu ar palyda.

NORMAN ... IS THAT YOU?

     Šitokiu keistu pavadinimu United Artists yra išleidę filmą. Jis atsirado iš komedijos, 1969 m. rodytos Broadway teatre, kur ji didelio pasisekimo nesulaukė ir buvo nuimta po 10 dienų. Tačiau televizijos filmų gamintojas G. C. Scott nupirko teisę iš tos medžiagos susukti filmą, kuris dabar užima 95 minutes.

     Filme tragiški įvykiai perteikiami žiūrovams komiška forma: valyklos savininkas Ben, kurį čia gana talentingai vaidina Redd Foxx, patiria, kad jo žmona Beatrice (Irgi gana sėkmingai personifikuota aktorės Pearl Bailey) pabėgusi su broliu į Meksiką, o jo sūnus Norman (iš čia filmo pavadinimas) — yra homoseksualas. Norman vaidmeny Michael Warren ir jo bendrininką Garson vaidinąs Dennis Dugan yra gana įtikinantys. Daugumas aktorių — negrai, bet jie ne naujokai, įstengia savo vaidmenį atlikti.

     Pats filmas — kontroversinis. Jo slinktis gana intriguojanti, yra gausiai komiškų situacijų, tačiau kritikai jį laiko ištęstu, morališkai blankiu, kur siekiama tik publiką užimti, prajuokinti, moralinių problemų nesprendžiant ar net iškrypimus toleruojant. Scenoje šis filmas vaizdavo žydų šeimą, filme — pakeista į negrus. Hollywoodas filmą klasifikavo PG (Parental

     Guidance suggested), reiškia — ir jaunimas gali eiti su tėvų palyda ar pritarimu, katalikų filmų žurnalas šį filmą laiko netinkamu. Apskritai, suaugusiam jis pasiliks pramoginis, o nesuaugęs — mažų nuotykių ekrane išblaškytas pagrindinės neigiamos prasmės gal ir liks nepagavęs.

BURNT OFFERINGS

     “Exorcist” ir kitų panašių gąsdinančių filmų pasisekimas Hollywoodą sugundė ekranui duoti gausiau filmų apie visokius velnius ir vaiduoklius. Vienu iš tokių vaiduokliškų filmų yra “Burnt Offerings”, United Artists bendrovės. Vaizduoja šeimą, vykstančią į labai prabangius kelių aukštų provincijos rūmus, kur gyvena tik paslaptinga senutė, nei atvykusiai šeimai, nei filmo žiūrovams nesirodanti. Tačiau atvykusiai šeimai darosi keisti dalykai. Vyras pergyvena kažkokią įtampą ir maudymosi baseine beplaukydamas su sūneliu gauna impulsą jį murkdyti iki mirties, kad šis vos vos išlieka gyvas. Pats tėvas pergyvena sukrečiančius polinkius į pamišimą, akyse jam matosi klaikaus šoferio vaizdas, krintančios namo lentos ir t.t. Keistomis aplinkybėmis miršta drauge su šeima atvykusi dailininkė-teta.

     Pagaliau visa šeima nutaria iš to dailaus namo, kuris būtų jų paveldėjimas, pabėgti. Žmona dar išsiveržia atsisveikinti su jos globota paslaptinga senute. Kai ji ilgai negrįžta, vyras nueina ieškoti. Randa ją keistai pamišusią. Ji ištrenkia jį per langą, ir jis paplūsta kraujuose, kritęs ant automobilio, kuriame pergąsdintas jo sūnus. Filmo pastatyme dalyvauja Karen Black, Burgess Meredith, Bette Davis, sunkius vaidmenis atlikdami su neblogais sugebėjimais. Filme kokių seksualinių nemoralumų nėra. Hollywoodo jis pažymėtas PG ženklu. Tačiau filmas labai slegiantis, lietuviui žiūrovui neduos jokios atgaivos nei pasigėrėjimo, praleis laiką tik nejaukioje įtampoje, tokias klaikias keistybes bestebėdamas.

CREATURE FROM BLACK LAKE

     Tai vienas iš tų “mystery” filmų, kur besiiriant dviem keliautojams iš juodojo ežero, iš tokių džiunglių pobūdžio vandenų iškyla pabaisos ranka ir įtraukia vieną gelmių mirtin. Pasklidus garsui apie pabaisą, jos tirti išvyksta du Čikagos universiteto studentai. Pakeliui jie susipažįsta su dviem flirtam linkusiomis merginomis, kurios net atvyksta į jų sustojimo vietą paežerės palapinėj, bet juos greit išskiria vienos tėvas — policininkas, tuos atsibastėlius uždarydamas kalėjiman.

     Miškingoje paežerės vietoje juos užpuola pabaisa, vieną sunkiai sužeisdama, kitą mažiau, bet abudu žiauriai pergąsdindama. Jų nuotykiai baigiasi besigydant ligoninėje. Šios rūšies filmas anksčiau buvo išleistas trijų dimensijų, dabar rodomas paprastas. Bet jis suaugusiems atrodo gana kvailas, o vaikams — baugus.

Juozas Prunskis