Skyrių tvarko JUOZAS VA1ŠNYS, S.J. / Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIE RAŠYBOS PAKEITIMAI
Tau maždaug prieš trejus metus Lietuvoje leidžiamoje spaudoje buvo pranešta, kad yra paruoštas naujas lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos vadovas. Visi jo nekantraudami laukė, nes buvo įdomu, kaip ir kiek bus pakeista toji mūsų nelengva ir gan komplikuota rašyba. 1975 m. išėjusiame "Kalbos kultūros" 28-tame numeryje N. Sližienė (viena iš vadovo bendradarbių) mėgino bent šiek tiek atidengti tą "paslaptį" ir paaiškinti svarbesniuosius pakeitimus. Pagaliau praėjusiųjų metų pabaigoje sulaukėme ir vadovo. Kai kas jame šiek tiek skiriasi nuo to, apie ką rašė N. Sližienė, tad aišku, kad vadovo rengėjai diskutavo iki pat pabaigos ir šį tą pakeitė net paskutiniuoju momentu.
Šiame skyriuje per keletą numerių mėginsime supažindinti skaitytojus su svarbesniais rašybos ir skyrybos pakeitimais.
PRIEBALSĖS J RAŠYMAS
Tur būt, vienas didžiausių pakeitimų bus j rašymas po priebalsių b, p trijų šaknų žodžiuose: bjaurus (taip pat bjurti, bjaurybė, bjauroti, bjaurėti ir kt.), pjauti (taip pat pjūtis, pjūvis, pjautuvas, pjūklas, pjuvenos, rugpjūtis ir kt.), spjauti (taip pat spjaudyti, spjaudyklė, spjaudalas ir kt.). Šiuose žodžiuose priebalsis j tariamas, galima sakyti, visoje Lietuvoje. Šiuos žodžius be j pirmasis pradėjo rašyti F. Kuršaitis, o juo pasekė ir J. Jablonskis (biaurus, piauti, spiauti). Čia ženklu i pažymimas tik priebalsių b, p minkštumas, o kad čia dar tariamas garsas j, tai iki šiol reikėdavo atskirai įsidėmėti.
K. Būga šiuos tris žodžius reikalavo rašyti su j (taip siūlė ir Pr. Skardžius). Apie tai K. Būga 1913 ir 1920 m. taip rašė: "Kadangi visi lietuviai žodžio pradžioje po b ir p ištaria j, tai ir reikia rašyti j. Rašydami žodžiuose bjaurus, bjurti, pjauti, pjūtis, pjaulai, spjauti po b ir p minkštinamąjį ženklą i vietoje girdimojo j, mes tiesiai spjauname akysna liaudies kalbai" (K. Būga, Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1958, p. 392; t. II, Vilnius, 1959, p. 495).
Taip pat tarp priebalsės ir balsės j yra rašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose: adjutantas, Benjaminas, barjeras, kurjeris, premjera, buljonas, giljotina, paviljonas, ateljė, pjesė, vinjetė, subjektas ir kt.
Nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių viena yra i, priebalsė j nerašoma, nors pats priebalsis čia dažnai tariamas, pvz.: amoniakas (sk. amonijakas), abiturientas, hiatas, inicialai, pianinas, psichiatras, idioma, batalionas, kuriozas, patriotas, periodas, pionierius, trio, heroizmas, akvariumas, pacientas ir kt.
Nelietuviškos kilmės žodžiuose priebalsė j greta i rašoma tik šiais išimtiniais atvejais:
1. tarp i ir o, žyminčios ilgąjį balsį o, pvz.: Damijonas, Emilijonas, Fabijonas, Julijonas, Julijona, Kristijonas, Marijonas, Marijona, Sebastijonas, Valerijonas (ir valerijonas), fortepijonas, milijonas, milijonierius, bilijonas, trilijonas, alijošius, brevijorius ir kt., tačiau j nerašoma tarp i ir o, kur o yra trumpas, pvz.: čempionas, legionas.
2. tarp i ir a žodyje milijardas ir jo vediniuose (dėl analogijos su milijonas).
Žodžio pradžioje prieš dvibalsį ie tariamas pridėtinis priebalsis j ir toliau nebus rašomas. Šios rūšies žodžiai, pvz. ieva, iešmas, ieškoti, ietis, ne visose Lietuvos tarmėse yra tariami su j (pvz. j netaria daugelis žemaičių). Be to, rašant pradžioje j, labai pasikeistų tokių žodžių (jų tarpe ir kai kurių vietovardžių) vieta žodynuose, alfabetiniuose sąrašuose ir pan., o tai sudarytų nepatogumų.
ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS BALSĖS VEIKSMAŽODŽIU BŪSIMOJO LAIKO TREČIAJAME ASMENYJE
Šios veiksmažodžių formos rašyba pirmiau dažnai keldavo neaiškumų. Gramatikose kartais būdavo minima tik tai, kad kai kurių dviskiemenių veiksmažodžių, bendraties kamiene turinčių tvirtapradžius y, ū, busimojo laiko trečiojo asmens formų šaknyse balsiai sutrumpėja. Būdavo pateikiama keletas ar keliolika pavyzdžių, po kurių būdavo daugtaškis arba ir kt. Kadangi įvairiose tarmėse šie balsiai trumpėja nevienodai, o kai kuriose, pavyzdžiui, žemaičių tarmėje, ir visai netrumpėja, daugeliui rašančiųjų būdavo neaišku, kaip rašyti vieną ar kitą veiksmažodį. Dabar šių formų rašyba suvienodinta, pateikiant tokią taisyklę.
Veiksmažodžių busimojo laiko trečiojo asmens forma, nors daroma iš bendraties kamieno, rašoma su y, ū arba su i, u, žiūrint būtojo kartinio laiko formų šaknies balsės. Pvz.: nykti, nyko, nyks; vykti, vyko, vyks; dygti, dygo, dygs; plyšti, plyšo, plyš; vysti, vyto vys; džiūti, džiūvo, džiūs; lūžti, lūžo, lūš; rūgti, rūgo, rūgs; gyti, gijo, gis; lyti, lijo, lis; būti, buvo, bus; dirbti, dirbo, dirbs; griūti, griuvo, grius; pūti, puvo, pus; žūti, žuvo, žus.
Minėtame "Kalbos kultūros" numeryje N. Sližienė. rašydama apie projektuojamas reformas, po šios taisyklės davė dvi išimtis: siūti, siuvo, siūs ir vyti, vijo, vys. Ji aiškino, jog šios išimtys daromos dėl to, kad šie veiksmažodžiai nebūtų maišomi su kitais dviem: siusti, siuto, sius ir visti, viso, vis. Matyt, taip buvo tada nutarta, bet dabar pasirodžiusiame vadove, jau tų išimčių nėra, tad siūloma rašyti: siūti, siuvo, sius ir vyti, vijo, vis.
Jei veiksmažodžio bendratyje yra mišrioji dvigarsė, ji išlieka ir busimojo laiko formoje, dėl to busimojo laiko trečiojo asmens forma neturi ilgosios balsės, pvz.: pilti, pylė, pils; durti, dūrė, durs; kurti, kūrė, kurs ir kt.
Sangrąžinių veiksmažodžių, kurių gale yra dalelytė -si, ilgieji balsiai nesutrumpėja, pvz.: vysis, siūsis.
Jei bendraties šaknyje yra vad. nosinės balsės, jos rašomos ir visų busimojo laiko asmenų formose, pvz.: lįsti — lįsiu, lįsi, lįs; siųsti — siųsiu, siųsi, siųs; skęsti — skęsiu, skęsi, skęs ir kt.
(b.d.)
• Vašingtone, D.C., jau daugiau abortų kaip gimimų.
• Rudy Perpich, Minnesotos vicegubernatorius, pačiam gubernatoriui W. Anderson gavus senatoriaus postą, bus pirmas katalikas Minnesotos gubernatorius.
• Zaire, Afrikoje, nuo 1974 m. buvo suvalstybintos privačios mokyklos. Dabar vyriausybė nusprendė jas grąžinti ankstyvesnėms organizacijoms ir bendruomenėms. Zaire yra apie 23 mil. gyventojų. Apie pusė jų — krikščionys, daugiausia — katalikai. Prezidentas Mobuto Sese Seko buvo uždraudęs tikybos dėstymą, vieton to reikalaudamas dėstyti vadinamąjį mobutizmą — protėvių garbinimą su juo pačiu kaip mesiju.
• JAV katalikų vyskupai po savo konferencijos Vašingtone, D.C., paskelbė ganytojišką laišką, kuriame primena: "Galingieji turi dirbti, kad būtų išlaisvinti prispaustieji ir silpnieji... Tokio išlaisvinimo negalima pasiekti be pastangų įgyvendinti teisingumą ir tikrąją taiką bei tikrą pažangą. Mūsų tautos pajėgumas, sveikata ir vadovaujanti padėtis pasaulyje uždeda specialias pareigas mums... Mes turime siekti teisingos tarptautinės santvarkos. Mes turime gyventi pagal dėsnį, kad visos valstybės ir tautos turi lygią teisę į pasaulio gėrybes, o taip pat teisę, kad būtų pagerbiama jų laisvo apsisprendimo galimybė".