(Ištrauka iš dabar spausdinamos ]. Burkaus knygos: "Du dvasinių būtybių pasauliai", psl. 116, 118-120)
Šv. Gabrieliaus vardas yra hebraiškos kilmės. Jis reiškia Dievo galybę. Šis šventasis yra ypatingas Šv. Dvasios ar net Mesijo pasiuntinys. Jo pasiuntinybė, arba misija, yra artimai susijusi su Išganytojo atėjimu ir žmonijos atpirkimu. Dėl jo didžios ir svarbios pasiuntinybės Bažnyčia jį laiko arkangelu, nors tokiu titulu jis nėra vadinamas Šventraštyje.
Evangelijose pirmiausia mes sutinkame šv. Gabrielių arkangelą Jeruzalės šventykloje: čia jis praneša kun. Zakarijui, kad jis susilauksiąs sūnaus — Jono Krikštytojo. Šv. Luko Evangelijoje skaitome, kas atsitiko Erodo dienomis: kun. Zakarijui atėjo eilė šventykloje aukoti smilkalų. "Smilkymo valandą. .. jam pasirodė Viešpaties angelas", pranešdamas linksmą žinią, kad jis susilauksiąs sūnaus, jį pavadinsiąs Jonu, ir kad "daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akivaizdoje". Zakarijo paklaustas, Viešpaties atsiųstasis angelas prisipažino: "Aš esu Gabrielius, kurs stoviu Dievo akivaizdoje. Aš esu siųstas kalbėti tau ir paskelbti tos linksmos žinios" (1, 5-19).
Šešiems mėnesiams praslinkus, angelas Gabrielius buvo siųstas į Nazareto miestelį pas Mergelę Mariją pranešti jai ir drauge visam pasauliui pačią svarbiausią žinią — Dievo Sūnaus ir mūsų Viešpaties įsikūnijimą ir gimimą, lauktą tūkstančius metų.
Švč. Mergelė Marija yra vienintelė tos didžios naujienos liudininkė, kada Dievas pradeda pildyti savo pažadus, siųsdamas Išganytoją žmonijai atpirkti. Šios paslapties apreiškimą Evangelijose skaitome su Senojo Įstatymo žmonijos ilgesiu: "Angelas Gabrielius buvo Dievo siųstas į Galilėjos miestą, kurs vadinamas Nazaretas, pas mergaitę, pažadėtą vyrui, vardu Juozapui, iš Dovydo namų; o mergaitės vardas buvo Marija. Angelas, atėjęs pas ją, tarė: Sveika, malonės pilnoji. Viešpats su tavimi" (Lk 1, 26-28).
Atsitiko pirmą kartą istorijoje nuo pat laiko pradžios, kad angeliškasis kunigaikštis sveikintų žemės mergaitę, pavadindamas ją malonės pilnąja ir pranešdamas, kad Viešpats Dievas esąs su ja. Juk, pirmiesiems tėvams nusikaltus, niekas nebuvo pilnas Dievo malonės. Dėl to netenka stebėtis Marijos nustebimu, girdint niekados niekam netartą pasveikinimą.
Dabar šv. Gabrielius turi paruošti ją, palenkdamas jos mergaitišką galvoseną, ir išgauti jos sutikimą tapti Dievo Sūnaus motina. Dievo pasiuntinys puikiai atlieka jam pavestą užduotį: "Nebijok, Marija, nes tu radai malonės pas Dievą". Jis kreipiasi į ją asmeniniu Marijos vardu, kad išgautų iš jos, susijaudinusios ir sumišusios, pasitikėjimą ir ją nuramintų.
Didžioji Dievo Sūnaus įsikūnijimo paslaptis, pažadėta daug šimtmečių prieš pranašus ir dabar pranešama švč. Mergelei Marijai, kad Dievo pažadas būsiąs išpildytas dabar, jeigu ji tiktai sutiksianti būti Išganytojo motina. Jos pritarimas yra būtinas. Išganytojo atėjimas dabar priklauso nuo jos sutikimo: "Štai pradėsi įsčioje ir pagimdysi sūnų, ir praminsi jį vardu Jėzus. Jis bus didis ir bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą... ir jo karaliavimui nebus galo" (Lk 1, 31-33).
Iš šių arkangelo žodžių švč. Mergelė Marija aiškiai supranta, kad šis jos sūnus esąs pažadėtasis žmonijos Išganytojas. Bet vienas svarbus dalykas jai dar nėra aiškus, būtent, kaip ji galėsianti suderinti savo skaistybės įžadą ir žadėtąją motinystę, dėl to ji teiraujasi pas arkangelą Gabrielių tolimesniu klausimu: "Kaip tai įvyks, kad aš nepažįstu vyro?"
Šv. Gabrielius tuoj jai paaiškina, kad Dievas esąs labai patenkintas jos skaistybės įžadu. Tą įžadą jis gerbiąs, padarydamas ją savo Sūnaus motina ne vyro, o Šv. Dvasios pagalba: "Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė apdengs tave savo šešėliu; todėl ir šventasis, kurs gims iš tavęs, vadinsis Dievo Sūnumi" (Lk 1, 35).
Savo žodžių ir pasiuntinybės tikrumą šv. Gabrielius sustiprina, švč. Mergelei Marijai pranešdamas, kad jos giminaitė Elzbieta taipgi laukianti sūnaus, nes nieko nesą negalimo Dievui. Tuo šv. Gabrielius padrąsina Mergelę Mariją sutikti su Dievo valia ir jo planais.
Gavusi iš arkangelo paaiškinimą, kad ji neprarasianti savo mergystės dovanos ir kad Šv. Dvasios pagalba tai įvyksią, ji supranta, kad Dievo valia ji esanti parinkta būti motina Išganytojo, per kurį turi ateiti išganymas visai žmonijai. Džiaugsmingai ji paklusta Dievo valiai ir nedelsdama išreiškia savo nuolankų sutikimą: "Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man taip, kaip tu pasakei" (Lk 1, 38). Su gilia pagarba šv. arkangelas tuoj nusilenkia, gal net priklaupdamas ant kelių, kad pagarbintų Dievo Žodį, tapusį kūnu.
Gavęs švč. Mergelės Marijos sutikimą būti žmonijos Išganytojo motina, arkangelas Gabrielius ją palieka, nes tą Dievo pavestą uždavinį jau atliko.
Arkangelo Gabrieliaus uždavinys nesibaigia šiuo apreiškimu: jis ir toliau rūpinasi ja — globoja joje esantį Dievo Žodį. Ir labai galimas dalykas, kad. Išganytojui gimus, šv. Gabrielius yra tas pats angelas, kurs praneša bandą saugojantiems piemenėliams "didelį džiaugsmą, kurs bus visai tautai, kad šiandien jums gimė Dovydo mieste Išganytojas, kurs yra Kristus Viešpats" (Lk 2, 2-10). "Ūmai atsirado prie angelo (Gabrieliaus) daugybė dangiškos kariuomenės, kurie garbino Dievą ir sakė: Garbė Dievui aukštybėse ir žemėje ramybė geros valios žmonėms" (Lk 2. 14).
Arkangelo Gabrieliaus pareigos nesibaigia nė Išganytojo gimimu. Greičiausiai jis yra tas angelas, kurs sapne apsireiškia šv. Juozapui ir jį įspėja: "Kelkis, imk vaikelį ir jo motiną, bėk į Egiptą ir būk tenai, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos vaikelio nužudyti" (Mt 2, 13). Šv. Gabrielius rūpinasi šventąja Šeima Egipte kaip jos ypatingasis angelas. Po Erodo mirties jis vėl pasirodo šv. Juozapui Egipte, liepdamas visai šv. Šeimai grįžti namo. Aišku, jis lydi ją kelionėje ir globoja Nazarete.
Šv. Gabrielius yra tas angelas iš dangaus, kurs prakaituojantį krauju ir velnio gundomą Išagnytoją sustiprina Alyvų darželyje. Labai pritinka, kad tas pats angelas, kurs žmonijai pranešė Išganytojo atėjimo metą Senajame Įstatyme per pranašą Danielių ir Naujajame Įstatyme per Mergelę Mariją, ir dabar liudija jo merdėjimą, nurita akmenį nuo kapo angos ir praneša pasauliui Išganytojo prisikėlimą ankstyvą Velykų rytą ir po keturiasdešimt dienų patvirtina apaštalams jo užžengimą į dangų, primindamas jiems jo grįžimą laiko pabaigoje.
Visą šį mūsų samprotavimą apie šv. Gabrieliaus arkangelo pasiuntinybę patvirtina angelų regėtoja seselė Magdalena nuo Kryžiaus: "Šv. Gabrielius buvo Kristaus žmogiškosios prigimties angelas sargas. Jis pirmas paskelbė Kristaus gimimą piemenėliams, jis draugavo su šventąja Šeima, jai bėgant į Egiptą. Jis buvo tas angelas, kurs atvyko pas Kristų, prakaituojantį Alyvų darželyje; jisai stovėjo greta (švč. Mergelės Marijos), jai sutinkant savo Sūnų (kelyje į Kalvarijos kalną), ir pagelbėjo ant kryžiaus mirštančiam mūsų Viešpačiui. Jis taipgi buvo prisikėlimo ir į dangų užžengimo angelas. Kiekvienas, kurs turi ypatingą pamaldumą į šv. Gabrielių, bus sustiprintas ir suramintas mirties valandą, nes šv. Gabrielius stovėjo prie mūsų Viešpaties, jam mirštant... Sielos, kurios gyvenime dažnai jį sveikina, bus jo pasveikintos mirties valandą, ir jis pristatys tas sielas dangaus Karalienei".