NEUŽMIRŠKIME PAGARBOS
Gerbiamasis Redaktoriau,
Malonėkite į “Laiškus lietuviams” įdėti šias kelias mano mintis.
Jūsų žurnalo spalio mėn. numeryje buvo straipsnis “Mažoji vasaros bažnyčia”. Perskaičiau, ir kai kas tikrai nepatiko. Yra gera žaidimų forma supažindinti vaikus su gyvenimu, religija, bet čia turi būti tam tikros ribos. Man atrodo, kad kunigo A.S. kai kur per toli nueita. Pvz. stovykloje nori kepti neraugintus paplotėlius ir vėliau pašventintus priimti kaip Komuniją. Čia jaučiu nepagarbą, nuvertinimą. Griežčiausiai norėčiau protestuoti prieš tokius žaidimus. Tokiose sąlygose, kur dažnai gal trūksta švaros ir tvarkos, pagaminta duona, vėliau pašventinta, gali galvojančius vaikus net papiktinti. “Prikepėme tokių blynų, kunigėlis pašventino ir sakė, kad tai Komunija...” Gal taip pasakys ne vienas. Aplamai būtų geriau, kad niekados niekas nemėgintų per daug sukonkretinti Kristaus paveikslo ar penkiems nuodėmingiems žmogaus pojūčiams stengtis priartinti įsikūnijimo Švenč. Sakramente, Švenč. Trejybės ir kitas paslaptis. Palikime truputį mistikos savo tikėjime, o drauge ir pagarbos sunkiau suprantamiems dalykams. Kai kas, prisižiūrėjęs ir prisiskaitęs per daug konkrečių dalykų apie Kristų, pasako: “Tikiu Dievą, pasaulio Kūrėją, bet Kristuje nematau nieko nepaprasta”.
Pagarbos ir autoriteto stoka iš dalies yra kalta dėl šių dienų socialinės maišaties. Kaip patys kalbėsime apie savo Bažnyčią, taip ir kiti darys. Kartą keliaudami Europoje lankėme daug senų gražių bažnyčių. Mūsų gidas šveicaras-liuteronas aiškino jų istoriją. Mes vaikščiojom, žvalgėmės į lubas, sienas, garsiai reiškėme savo įspūdžius. Bet kai nuvykome į Ženevą, į garsiąją liuteronų katedrą, jis mus pastatė kamputyje ir tyliai, tik ranka parodydamas, aiškino, kur kas yra. Jei kas garsiau ištardavo kokį žodį, tuoj girdėdavome jo ššš. . . ššš. Čia savo bažnyčiai jis parodė didelę pagarbą, o taip pat ir mums davė pavyzdį, kaip reikia bažnyčioje elgtis.
Jei būtų buvę griežčiau pasisakyta prieš filmą “Jesus Christ Superstar”, gal niekas nebūtų drįsęs sukti tokių filmų kaip “Many Faces of Jesus” arba “The Sex Life of Jesus”. Tad būkime atsargūs ir nepamirškime pagarbos!
A-lė G.
AR TINKAMA ILIUSTRACIJA?
Paimu į rankas birželio mėnesio “Laiškus lietuviams”. Viršelyje trys katės. “Fat cats”, pagalvoju anglišku terminu. Toji nuotrauka tiktų gyvuliukų žurnalui, bet tik ne šiam religinės ir tautinės kultūros žurnalui. Šio mėnesio viršeliui reikėjo ko nors, kas geriau tiktų jo minčiai ir krypčiai. Birželis yra lietuviškų mokyklų užbaigimo mėnuo, birželio trėmimų ar 1941 m. tautos sukilimo paminėjimo mėnuo, pagaliau tėvo dienos ir religinių švenčių mėnuo, tai ką nors iš tokių sričių ir reikėjo pritaikinti.
Sakysit, kad tai gera, meniška nuotrauka (dėl to šiek tiek abejoju)? Bet tai buvo galima įdėti kur nors viduryje ar palikti kitam numeriui. Mes dažnai piktinamės, kai mūsų prezidentai “glamonėjasi” su šunimis (Johnson, Nixon, Ford) ar mūsų poniutės vaikščioja, šuniukus glėby nešiodamos, išleisdamos šimtus dolerių jiems išlaikyti. Tad mums reikėtų šių gyvuliukų nepropaguoti. Jie turi būti palikti savo vietoje. Jų meniškomis nuotraukomis gali būti papuošti vaikų kambariai ar daktariški deniai, bet “Laiškams lietuviams” tai netinkamas rūbas.
Felix
DĖL KO TIK VIENAS FOTOGRAFAS?
Nesuprantu, dėl ko šių metų “Laiškų lietuviams” viršeliai visuomet puošiami to paties fotografo nuotraukomis. Argi mes neturime ir daugiau gerų fotografų?
R. B.
Redakcijos atsakymas. Ateinančių metų viršeliai bus papuošti ne fotografijomis, bet piešiniais, tai nebebus ir minėtų problemų.