Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J./ Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS


DAUGINIŲ SKAITVARDŽIŲ VARTOJIMAS

     Ir spaudoje, ir šnekamojoje kalboje vis tenka pastebėti dauginių skaitvardžių vartojimo klaidų. Pvz. pasakoma: Aš čia atvažiavau prieš tris ( = trejus) metus, o po dviejų ( = dvejų) metų vėl manau išvažiuoti. O kartą kažkur spaudoje pasitaikė net toks sakinys: Jis čia gyvena jau trejeri ( = treji) metai ir šešeri (= šeši) mėnesiai.

     Dauginiai skaitvardžiai (vieneri, dveji, treji, ketveri, penkeri, šešeri, septyneri, aštuoneri, devyneri) lietuvių kalboje vartojami:

     1. su daugiskaitiniais daiktavardžiais,

     2.    su daiktavardžiais, kurie tik tam tikromis reikšmėmis pavartoti yra daugiskaitiniai,

     3.    kartais visai be daiktavardžių.

     1. Kalbos vadovėliuose paprastai rašoma, kad dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Toks jų vartojimas jau yra nurodytas pirmojoje J. Jaklonskio gramatikoje: "Skaitvardžių prasmę turi ir kiti žodžiai, kuriuos vartojame skaičiui: a. Vieni, dveji, treji... Jie yra vartojami prie daiktavardžių, turinčiųjų toj prasmėje tiktai daugiskaitą" (J. Jablonskis. Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1957, p. 89-90). Rygiškių Jono "Lietuvių kalbos gramatikoje" (1922 m.) sakoma, kad dauginius skaitvardžius "vartojame skaitydami tokius daiktus, kurių vardai daugiskaitos lytis teturi" (ten pat, p. 219). Be to, dauginius skaitvardžius jis čia papildo dviem žodžiais: vieneri ir abeji. Pateikia ir variantų: vieneli... devyneli. Dar galima pridėti, kad taip, kaip dauginiai skaitvardžiai, yra vartojamas ir įvardis keleri.

     Kalbant apie dauginių skaitvardžių vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais, bus naudinga prisiminti, kokius daiktavardžius mes laikome daugiskaitiniais. Ir Lietuvoje išleista akademinė lietuvių kalbos gramatika, ir J. Jablonskis savo gramatikose aiškina, kad daugiskaitiniai daiktavardžiai yra tokie, kurie vartojami tik daugiskaitos forma. Štai keletas pavyzdžių: dažai, durys, kepenys, lašiniai, marškiniai, mišios, pirštinės, žirklės ir kt. Kai kurių miestų vardai taip pat turi tik daugiskaitos formą, pvz.: Šiauliai, Pilviškiai, Raseiniai, Mažeikiai ir kt.

     Atskirai reikėtų paminėti žodį metai. Kai šis žodis išreiškia dvylikos mėnesių laikotarpį, jis vartojamas tik daugiskaitos forma, pvz.: Jis atvyko prieš trejus metus. Mano senelis jau sulaukė septyniasdešimt šešerių metų. Bet kai šis žodis eina laiko sinonimu, tai yra vartojamas vienaskaitos forma, pvz.: Jau metas (laikas) keltis. Jau metas rugius sėti. Kadangi šis žodis vartojamas ir vienaskaitoje, ir daugiskaitoje (nors skirtingomis reikšmėmis), tai labai dažnai vienaskaita vartojama ten, kur reikėtų daugiskaitos, kaip matyti ir iš pavyzdžio, duoto šio rašinio pradžioje.

     Daugiskaitiniais laikytini ir tokie daiktavardžiai, kurių daugiskaitos formos žymi ne kelis vienaskaitos forma pavadinamus dalykus, bet visai kitą dalyką, kitaip sakant, turi kitą leksinę reikšmę. Pavyzdžiui, namas — "gyvenamasis trobesys", o namai — "gyvenamoji vieta; tam tikra visuomeninė įstaiga". Ratas — "tekinis, apskritas daiktas; apskritimas", o ratai — "vežimas". Vakaras — "dienos pabaiga", o vakarai — "pasaulio šalis".

     Su visais daugiskaitiniais daiktavardžiais bendrinėje kalboje vartojami dauginiai skaitvardžiai, nors tarmėse kartais būna ir šiokių tokių nukrypimų.

     2.    Kartais, ypač žmonių šnekamojoje kalboje, dauginiai skaitvardžiai vartojami ir su tokiais daiktavardžiais, kurie tik tam tikromis reikšmėmis pavartoti yra daugiskaitiniai. Štai keli pavyzdžiai, paimti iš įvairių Lietuvos vietovių žmonių vartosenos: Mums dabar tenka dveji gyvuliai apžiūrėti (Ėriškiai). Negi dvejom rankom dirbai (Šimonys). Ketverias bites (t.y. keturis bičių avilius) turėjau, ir visos išnyko (Druskininkai). Ketverius (t.y. keturių rūšių) vaistus geriu (Vilkaviškis). Ketveri vaikai (t.y. keturių šeimų) ten buvo susirinkę (Leipalingis).

     3.    Kai kuriais atvejais šnekamojoje kalboje dauginiai skaitvardžiai vartojami visai be daiktavardžių (vis dėlto atitinkami daiktavardžiai iš sakinio reikšmės yra numanomi), pvz.: Aš su dvejais (t.y. kailiniais), todėl nešalta (Rudamina). Šiandien važiuoju į girią abejais (t.y. abiem porom arklių), tai daugiau malkų parvešiu (Pilviškiai). Dvejais (ratais) važiuoja (Sasnava).

     Reikėtų dar atskirai pakalbėti apie dauginį skaitvardį vieneri. Vietoj šio bendrinėje kalboje vartojamo skaitvardžio gyvojoje žmonių kalboje dažniausiai vartojama kiekinio skaitvardžio vienas daugiskaitinė forma — vieni, pvz.: Prisipyliau vienus patalus pūkų (Viekšniai). Tokia vartosena būdinga ir tautosakai: Dar palaukie, dukružėle, nors šiuos vienus metelius. Penki tvartai, vienos durys.

     Atrodo, kad ir bendrinėje kalboje tokios vartosenos nereikėtų smerkti. J. Jablonskis 1915 m. rašė, kad žodis vieneri jam yra keistas. Jis jo nevartojo ir neįrašė nė į 1901 m. išleistą "Lietuviškos kalbos gramatiką". Matyt, tuo metu jis to žodžio gyvojoje kalboje nebuvo girdėjęs ir jį laikė dirbtiniu. Vėliau pasirodžiusioje gramatikoje J. Jablonskis žodį vieneri šalia vieni jau įrašė, paminėdamas ir tarminį variantą vieneli (žr. J. Jablonskis. Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1959, p. 219). Pasak Jablonskio, nė K. Jaunius nevartojęs žodžio vieneri. Jis sakydavęs: vieni marškiniai, dveji ratai, treji metai (ten pat, t. II, p. 205). Toliau J. Jablonskis sako: "Pats aš, nevartodamas žodžio vieneri, nevartoju nė kiekvieneri ( = kiekvieni)". Vis dėlto reikia pabrėžti, kad dabar bendrinėje kalboje pirmenybė duodama žodžiui vieneri. Apie žodį kiekvieneri ne per seniausiai Lietuvoje mirusi kalbininkė K. Vosylytė "Kalbos kultūroje" (Nr. 11, p. 39) taip rašė: "Ta pačia proga prisiminsime, kad literatūrinėje kalboje nevartotinas įvardis kiekvie-neri,-ios". Toliau ji aiškina, kad šio žodžio nė J. Jablonskis nevartojo ir taisė tokius pasakymus: Kiekvienerių (=kiekvienų) namų žmonės semiasi vandenį savo kibiru. Ji sako, kad įvardžio kiekvieneri, tur būt, nerastume nė vienoje gramatikoje. Jo nėra tekę girdėti nė gyvojoje kalboje.

     Taip pat dar reikia pastebėti, kad kai kurie, lyg per daug "įsibėgėję", pradeda vartoti dauginius skaitvardžius ten, kur jų nereikia, pvz. šešeri mėnesiai. Mėnuo nėra daugiskaitinis daiktavardis, todėl su juo vartotini kiekiniai skaitvardžiai — šeši mėnesiai. Kiti, žinodami, kad reikia sakyti ketveri, penkeri, šešeri. .. metai, mano, kad turi sakyti ir dvejeri, trejeri metai. Ne! Tokių formų nėra. Kiekinius skaitvardžius du, trys atitinka dauginiai skaitvardžiai dveji, treji. Taigi sakytina: prieš dvejus, trejus metus.

     Dar atkreiptinas dėmesys į dauginių skaitvardžių galininko linksnį. Kai kur tarmėse sakoma: dvejis, trejis, ketveris, penkeris..., bet bendrinėje kalboje šio linksnio dauginių skaitvardžių galūnė yra -us: dvejus, trejus, ketverius, penkerius...