ANICETAS TAMOŠAITIS, S.],

LYGUMOJE IŠDYGĘ KALNAI

     Kone kiekvienas turistas, iš Čikagos vykstantis į Juodąsias Kalvas, būtinai užsuka pamatyti "žemių, blogų keliauti". Tokia yra šios vietos angliško vardo kilmė — Badlands. Iš niekur nieko lygumoje staigiai išlindusi iš žemės šiurpi masė kalnų. Vieni tuzinais stiepiasi aukštyn ploni ir smaili, kaip kokie bažnyčių bokštai, kiti nuožulnūs, kaip piramidės, dar kiti dunkso, kaip kokios niūrios kelių aukštų tvirtovės su giliausia praraja aplinkui; yra panašių ir j žmogų, tik milžiniško dydžio.

     Dėl savo traukiančio ir bauginančio grožio tų kalnų teritorija (apie 40 mylių ilgio ir 20 mylių pločio) 1939 m. JAV Kongreso aktu buvo paskelbta krašto paminkline vieta. Visu jos ilgumu dabar eina kelias, kurio pravedimas inžinieriams kaštavo nemaža galvosūkio. Raktinėse vietose įrengtos aikštelės sustoti ir grožėtis didingu gamtovaizdžiu. Diena, kurią per tuos kalnus važiavau, pasitaikė tokia graži, kad puikesnės nebegalėjau norėti fotografavimui.

     Vienoje aikštelėje sustojus, prie manęs prisigretino toks vyras su gražia pažiūrėti barzda. Ėmė teirautis apie dviratį ir kelionę. Sušnekus pasirodė, kad tai norvegų kilimo jūrininkas, o įdomiausia — kaip tik tarnavęs laive General Taylor, kai aš juo 1950 m. kėliausi iš Vokietijos į JAV. Pakvietė mane kaip kokį seną pažįstamą į savo treilerį pietų, pristatė žmonai, su kuria atostogauja, papasakojo įdomių dalykų apie laivininkystę. Dabar dirba Texaco bendrovėje, vežiodamas tanklaiviu naftą.

MILŽINIŠKA VAISTINĖ

     Iš kalnų išvažiavus, kelias tuojau eina pro Wall miestelį, plačiai išgarsintą savo vaistinės. Daugelyje Amerikos ir Kanados vaistinių, kaip žinia, šalia medikamentų, galima pirktis daug kitų daiktų, net pavalgyti. Toji Wall vaistinė išaugusi į didelį kelių halių pastatą, vasaros mėnesiais samdo 150 tarnautojų, jos kavinėje vienu metu gali susėsti užkandžiams 475 žmonės. Turistinio sezono metu kasdien per vaistinę pereina vidutiniškai 10.000 žmonių (pačiame miestelyje gyventojų tik 800). Pats ten užėjęs mačiau, kad klientų sausakimšai, vietomis reikia prasiskinti kelią alkūnėmis, kaip seniau Lietuvoje per atlaidų prekymetį. Daiktų per metus parduodama maždaug už milijoną dolerių.

     Tą prekybos gigantą pradėjo menkas, rodosi, daiktas — vanduo, pasiūlytas keleiviams atsigerti. 1931 m. du jaunavedžiai, Tedis ir Darata Hustead, nupirko Wall miestuko vaistinėlę, kad turėtų iš ko gyventi. Bet vos vos galėjo sudurti galą su galu. Kraštą kaip tik buvo apėmusi ūkinė krizė. Vieną 1936 m. vasaros sekmadienį Darata, žvelgdama pro langą į automobilius, važiuojančius pro šalį Juodųjų Kalvų link ir iš ten, galvojo, kaip juose sėdinčius žmones patraukus, kad sustotų ir užeitų į vidų. Oras buvo karštas ir tvankus. Jai atskrido mintis:

     — Jei taip mes jiems pasiūlytume nemokamai atsigerti šalto šalto vandens?

     Vyrui mintis pasirodė nebloga. Prie kelio pastatė keletą lentų su užrašais, panašiais į šį :"Leduotas vanduo — dykai — Wall vaistinėje". Pravažiuojantieji iš tikrųjų pradėjo sustoti ir užeiti, o prekyba — augti nesvajotais šuoliais. Ir šiandien, po daugiau kaip 40 metų, Wall vaistinė tebesilaiko savo tradicijos — teikti klientams nemokamai leduoto vandens, tik daug didesne apimtimi. Dabar ji naudoja 30.000 dol. vertės aparatūrą, kasdien prišaldančią po pusantros tonos ledo.

     Prie šios garsios vaistinės nelauktai susitikau pirmuosius lietuvius — Gary mieste esančios Šv. Kazimiero parapijos patikėtinį Praną Petraitį su žmona ir dukteria, lydimus p. Rūtos Radman.

KETURI PREZIDENTAI KALNE

     Laimingai pasiekęs Juodąsias Kalvas, apsistojau mieste, vardu Rapid City, skyręs 4 dienas jų lankymui. Dėl laiko trumpumo ir vietos kalnuotumo dviratį palikau viename motelyje; naudojausi turistiniais autobusais. Jų gera savybė dar ta, kad patyrę vietos vadovai viską puikiai aprodo ir paaiškina.

     Pirmoji įdomybė, prie kurios nuvykau, aišku, buvo Rushmore kalnas, kuriame iškalti keturių JAV prezidentų bareljefai: Vašingtono, Džefersono, Teodoro Roosevelto ir Linkolno. Tos figūros milžiniškos. Pavyzdžiui, Vašingtono galva nuo viršaus iki smakro — 60 pėdų (taigi kiek būtų sustoję vienas ant kito 10 aukštų vyrų), nosis — 21 pėdos aukščio (taigi daugiau nei vienas ant kito sustoję trys vyrai), akis — 11 pėdų pločio (taigi kaip neblogas kambarys).

     Kaip kilo mintis prezidentus ten įamžinti? 1923 m. Pietų Dakotos istorikas Doane Robinson sugalvojo, kad tiktų Juodosiose Kalvose įamžinti keletą garsiųjų žmonių iš Amerikos Vakarų. Projektui, kad ir ne tuojau, buvo gauta valstybės pinigų ir kreiptasi į skulptorių Gutzoną Borglum. Šis dailininkas buvo nusistatęs kitaip: kad reikėtų granite įamžinti ne vienos Amerikos dalies, o visos šalies žymiuosius žmones. Tuomet kaip tik buvo besueiną 150 metų Amerikos nepriklausomybės. Todėl pasirinkti 4 būdingiausi prezidentai. Vašingtonas buvo laisvės kovų ir respublikos gimimo simbolis. Džefersonas, Nepriklausomybės deklaracijos autorius, pavidalino Amerikos demokratinę filosofiją. Linkolnas išsaugojo krašto žlungančią vienybę ir įgyvendino visų piliečių lygybę. Teodoras Rooseveltas įvedė Ameriką į 20-jį šimtmetį, kuriame ji iškilo kaip įtakinga jėga pasaulio pavidalinime; šis prezidentas buvo ir gamtos išteklių saugojimo pionierius.

     Rushmore kalnas pasirinktas todėl, kad buvo iš smulkiagrūdžio, mažiausiai trupančio granito, gerai iš tolo matomas ir didžiąją dienos dalį apšviestas saulės. "Skulptūros" darbas prasidėjo 1927 m. Kiekvienam aišku, kad menininkas, tašantis luistą akmens ar marmuro savo kambaryje, yra visai kas kita, negu medžiaga pasirinkus kalną, kuriame net ant dalies kalamo portreto jis pats teatrodo skruzdės dydžio. Dėl lėšų trūkumo ir užeinančių blogų orų darbas buvo atliekamas su pertraukomis ir tęsėsi 14 metų. Bet rezultatu šiandien gėrisi minios žmonių, jų tarpe nemaža užsieniečių.

     Aš pats prie kalno buvau atvykęs dar antrą kartą, kitos dienos vakarą, kai sutemus jis didelio galingumo prožektoriais įspūdingai apšviečiamas. Stipriai kiekvieno dvasios stygas paliečia tuo metu pateikiama patriotinė programa, pavadinta "Keturi vyrai kalne". Ypač tokį vakarą su vieta atsisveikini, pajutęs, kad ji ne veltui pavadinta "Demokratijos šventove". Kaip aukštai Rushmore kalnas stovi, mums visiems, atvykusiems jo lankyti, tuojau pasakė praretėjęs oras. Autobuso šoferis, prieš išleisdamas laukan, įspėjo nebūkštauti, kad negerai su sveikata, jei kas pajus, jog stinga kvapo ir lyg svaigsta galva: tai normalus reiškinys aukštumose. Nužingsniuoti gabaliuką įžulnaus tako, grįžtant iš amfiteatro į aukščiau jo įruoštą aikštę, man prireikė daugiau jėgų, negu visą dieną, ir gana sparčiai, važiuoti dviračiu.

     Vienas iš skulptoriaus darbininkų buvo lenkas Korczak Ziolkowski. Dabar jis pats Juodosiose Kalvose yra pradėjęs gigantišką projektą: netoli Custer miesto iškalti granite paminklą garsiam indėnų vadui "Patrakusiam žirgui". Kaip rodo modelis, bus raitas, ištiesęs vieną ranką pirmyn. Apie užsimotos statulos neišpasakytą dydį galima susidaryti vaizdą palyginimu. Rushmore kalne iškaltų prezidentų galva, kaip sakyta, tokio dydžio, kiek būtų dešimt vienas ant kito sustatytų vyrų. Bet ją bus galima įdėti į šio indėnų karvedžio saują. Jo žirgas proporcingai bus tokio dydžio, kad į nosies šnerves tilps po penkių kambarių namą!

KANČIOS VAIDINIMAS

     Juodosiose Kalvose daug gamtos grožio. Todėl čia suvažiuoja daug turistų. Gera ir jiems, ir vietos gyventojams, kuriems atneša pelno. Šalia turistų, stiprios įplaukos teka dar iš kito šaltinio — aukso kasyklų, esančių šiaurinėje rajono dalyje, svarbiausių Amerikoje. Vienos, pačios stambiosios, Lead mieste, stambiausi akcininkai buvo milijonieriaus Hearst tėvai, kurių dukraitė Patricija neseniai pagarsėjo savo elgesio keistybėmis.

     Per maža čia vietos leistis į kitus Juodųjų Kalvų įdomumus. Bepridėsiu vieną, gal ne mažiau įspūdingą, tik kitu požiūriu, už prezidentų kalną — Kristaus kančios vaidinimą Spearfish miestelyje, panašų į vokiečių Oberammergau. Čia jis suorganizuotas 1939 m. Juozo Meier, Vokietijoje gimusio imigranto, atliekančio Kristaus rolę. Spearfish miestelis Juodosiose Kalvose pasirinktas ir dėl vietos tinkamumo dideliam amfiteatrui po atviru dangumi, ir dėl čia kone visada giedro oro vakarais (vaidinama sutemus), nesibaiminant dėl lietaus. Akustika tiesiog tobula. Aplinkui išsidriekusios kalvos ir tolumoje dunksantys kalnai daro vietą labai panašią į Jeruzalės apylinkes. Važiuodamas į Spearfish autobusu, pirmą kartą mačiau tokį žavų besileidžiančios rausvos saulės žaismą šviesaus aukso kraštais jos spindulių apvestuose vakaro debesyse.

     Vaidinimas svarbiausia apima paskutines septynias Kristaus gyvenimo dienas. Artistų pusantro šimto. Scenos žiūrovams lieka atmintyje ilgą laiką. Mato gyvus romėnų kareivius, prajojančius ant ristų arabiškų žirgų. Sustoja pro šalį keliaujantis gyvų kupranugarių karavanas. Piemenys pragena bandą bliaujančių avių. Žiūrovai pasijunta, lyg patys būtų Kristaus meto Palestinoje. Bet tai tik tartum rėmai prieš jų akis besivystančiai Atpirkimo dramai. Su giliu realizmu, kartais švelniu, daugiausia šiurpiu, pinasi ji iš palmėmis Jėzui mojančios minios, idilijos Betanijos namuose, aukštųjų kunigų sąmokslo, jiems parsiduodančio ir savo Mokytoją išduodančio Judo, Paskutinės vakarienės, arešto Alyvų darže, tardymo, sukurstytos minios šauksmo, kad būtų nukryžiuotas... Skausmingą kryžiaus kelią vainikuoja dangun žengimo garbė. Tur būt, nebus nė vieno krikščionio, kuris iš Spearfish Kančios vaidinimo negrįžtų su daug pagilėjusia meile ir pagarba savo Atpirkėjui.

     Grįžimui namo tartum vainiką uždėjo dar viena įdomybė — Viskonsino valstybėje esantis New Glarus miestelis, kurio apylinkė vadinama "Mažąja Šveicarija". Jį įkūrė 1845 m. čia atvykę 108 šveicarai iš Glarus kantono. Gyventojai iki pat šių dienų puikiai išlaikė savo tautines tradicijas ir jomis didžiuojasi.

     Šveicarai — žinomi laikrodininkai. Tad ir prieš jų miestelį didelis laikrodis iš gyvų gėlių. Ten pat nuo stulpų kabo herbas, vaizduojantis tautos didvyrį Vilių Telį su sūnumi. Kam nežinomas šveicariškas sūris? Green valsčiuje, kuriame New Glarus, to sūrio kasmet pagaminama daugiau kaip 30 milijonų svarų. Šveicarija garsi savo sanbernarų veislės šunimis; jų čia irgi tuojau pamatai. Dauguma miestelio namų gražiai šveicarų stiliaus, užrašai dviem kalbomis arba net viena — vokiečių. Stebėjausi, kad mūsų vadovas po vietos muziejų, nors jo paties tėvai jau čia gimę, puikiai kalbėjo šveicarų tarme su grupe iš Šveicarijos besilankančių turistų. Darbo dienos savaitgalį dideliame parke kasmet vaidinama Šilerio drama "Vilius Telis". Pamatyti suvažiuoja po kelis tūkstančius žmonių. Tuo metu kaip tik pro ten grįždamas, galėjau vaidinimu pats pasigrožėti. Gana įspūdingas ir vakare ruošiamas Alpių festivalis.

     Grįžau iš kelionės džiaugdamasis, kuo pralobau: gausesnėmis jėgomis, puikesne savijauta, matytais vaizdais, išgyventais nuotykiais, patirtu žmonių nuoširdumu ir krūvele skaidrių parodyti kitiems, ką mačiau. Galiu iš patirties patvirtinti, kad dviratis yra nesumušama priemonė sveikam ir įdomiam atostogavimui.

Gamtos tobulumai rodo, kad ji yra Dievo atspindys, o jos netobulumai rodo, kad ji yra tik atspindys.

Paskalis