Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
LIETUVOS LAKŠTINGALŲ NAKTYS
"Valstiečių laikraštyje" labai dažnai aprašomas Lietuvos gamtos grožis, jos augmenija ir gyvūnija. Paprasti Lietuvos žmonės, gyvendami toli nuo miestų, jame atrasdavo didelį meną, kuriuo jie grožėdavosi. Deja, šiandien įsteigus valstybinius ūkius, iškirtus miškus ir nusausinus pelkes, kartu su gamtine aplinka pasikeitė ir gyvūnija. Daugumas Lietuvos miškuose gyvenusių žvėrių bei paukščių išnyko, ir šiandien apie juos galima sužinoti tik iš laikraščių. Viename "Valstiečių laikraščio" numeryje aprašoma apie Lietuvos lakštingalas.
Lietuvon lakštingala atskrenda balandžio mėn. pabaigoj arba gegužės mėn. pirmomis dienomis, sprogstant beržams. Seni žmonės sakydavo: "Lakštingala pradeda suokti tada, kai atsigeria vandens iš beržo lapelio". Rasotuose gojuose pražysta pakalnutės — lakštytės "sidabrą puse saujos beria". Šermukšniams ir jazminams svaiginamai pakvipus — lakštingalos "upelin sidabrą beria". Pražydus liepoms, nutyla paskutinieji lakštingalų posmai, o jau rugpiūčio mėn. pirmoje pusėje palieka Lietuvą.
Lakštingalos patinuko lakštavimas yra labai gražus. Jo balsui nė vienas Europos paukštis negali prilygti: jis yra grynas, skardus, ir čiulbesys sudėtas iš paeiliui kartojamų garsų. Jis yra linksmiausiai nusiteikęs gegužės mėn. pradžioje, ypač auštant ir po saulėlydžio.
Profesorius Tadas Ivanauskas lakštingalai paskyrė tokius poetiškus žodžius: "Lakštingalos giesmelė paliko gilius pėdsakus žmogaus vaizduotėje. Ją mini poetų kūriniai ir liaudies dainos nuo žilos praeities iki mūsų laikų. Gilesnė priežastis gal yra ta, kad ji girdima tuo metų laikotarpiu, kai visa gamta išvysto savo pilną grožį ir gyvybė plaka pilniausiu tempu. Baltais žiedais aplipę sodai, mėnulio sidabruota šviesa ir trumpos nakties švelni prieblanda — štai aplinka, kurioje aidi nuostabūs paukštelio tonai..
Lakštingalos užburianti giesmė Lietuvoje pažįstama kiekvienam iš vaikystės dienų. Ją regėję yra labai mažai. Paprastų žmonių įsitikinimu, yra laikoma didele laime šį paukštelį pamatyti, kuris yra žvirblio dydžio. Ieškodami laimės, žmonės bando prie jo priartėti ir dar jai nenuskridus nuskinti nors vieną lapą nuo to medžio, kuriame jinai lakštavo. Tai padaryti yra labai sunku, nes ji arti žmogaus neprisileidžia.
Lietuvoje atskrendančios lakštingalos lakštavimas yra labai skambus ir iškilmingas. Daugelis mūsų upių: Nemunas, Nėris, Minija, Žeimena, Merkys, Dubysa, Šventoji — vadinamos lakštingalų upėmis. Mat, upių krantai apaugę tankiais ievų krūmais — mėgstamiausia giesmininkių vieta.
Lakštutė — taip vadinamas skaidrus Apasčios intakas šiaurės Lietuvoje.
ANYKŠČIAI
"Tiesoje" rašoma, kad geroji anykštėnų žemė išaugino net keletą literatūros galiūnų: A. Baranauską, A. Vienuolį-Žukauską, J. Biliūną ir eilę kitų rašytojų. Vietovės apie Anykščius susisijusios su šių žymių rašytojų gyvenimu. Nuostabiai gražios ir kalvotos. Pušynais apaugusios Šventosios pakrantės.
Nepakartojamo grožio Anykščių šilelis, įspūdingas Puntuko akmuo.
Edmundas Žiauberis gegužės mėn. nuvykęs į Niūronių km., kuriame gimė rašytojas Jonas Biliūnas. Jis aplankęs ir nupiešęs J. Biliūno namelį, kurį su didele meile prižiūri vietiniai žmonės. Jis sužinojęs, kad artimiausiu metu, valstybės lėšomis, rašytojo gimtinė bus atnaujinta. E. Žiauberim pavyko susitikti J. Biliūno jaunystės draugą Joną Tutkų, kuris jau 93 m. amžiaus, gyvenąs Anykščiuose, Jono Biliūno gatvėje. J. Tutkus, parimęs ant lazdos, ėmė pasakoti apie savo jaunas dienas ir prisiminimus bei draugavimą su rašytoju. Jonas Biliūnas jam atrodęs kitoks negu to meto studentai. Jis rengdavosi labai kukliai ir paprastai. Platindavęs literatūrą, kviesdavęs žmones į susibūrimus. Prieš mirtį rašytojas pageidavo būti palaidotas ant Šventosios upės kranto. Jo noras įvykdytas tik 1953 m. Iš Zakopanės jo palaikai buvo parvežti į Anykščius ir palaidoti Liūdiškių piliakalnyje.
E. Žiauberis, dar būdamas studentu, atlikęs Anykščiuose praktiką. Turėjęs progą susipažinti su lietuvių literatūros klasiku A. Vienuoliu-Žukausku. Ištisas valandas praleidęs prie A. Vienuolio-Žukausko namo ir A. Baranausko klėtelės. Matęs, kaip A. Vienuolis-Žukauskas su pasiaukojimu aiškinęs įvairiems lankytojams bei smalsuoliams apie A. Baranauską ir jo klėtelę. Šiandien Anykščiai labai pasikeitė: miestas padidėjęs. A. Vienuolio-Žukausko namas tapęs muziejum ir lankomas žmonių. A. Baranausko klėtelei pastatytas apsauginis pastatas. Klėtelė gražiame su dideliais stikliniais langais name.
DZŪKIJOJE BLOGI KELIAI
Pažodžiui iš "Tiesos": "Mes, Lazdijų Autotransporto įmonės vairuotojai, kreipiamės mums opiu klausimu. Jau keleri metai, kai mūsų rajono kai kurie keliai, pablogėjus oro sąlygoms, neišvažiuojami. Lūžta autobusai, genda mūsų — vairuotojų, o tuo pačiu ir keleivių nuotaika. Lazdijuose Sodų gatvė nauja, bet labai duobėta, kurios niekas nei nelygina, nei žvyruoja".
Kelių priežiūra Dzūkijoje labai apleista, ypač jie neišvažiuojami žiemos metu.
NETOLI ŽUVINTO REZERVATO RUSENA DURPYNAS
Trys kilometrai nuo Žuvinto rezervato plyti apie 4200 ha Amalvos pelkės, vadinamos paliomis. Amžių būvyje storokas durpių sluoksnis padengė kadaise čia buvusį mišką, o rytiniame palių krašte pasiliko seklus 196 ha ploto Amalvos ežeras. Per Amalvos palias iš Žuvinto ežero į Šešupę teka Dovinės upė. Paliose į Dovinę iš Amalvos ežero įteka Amalvėlė.
Amalvos pelkės dega kasmet. Pernai ir užpernai degė daugiau kaip 200 ha durpžemio su visa augmenija. Išdegė 9 ha kultūrinių pievų. Praėjusią vasarą dūmai iš degančių palių buvo jaučiami net už 13 km — Kapsuke (Marijampolėje).
"Tiesoje" rašoma, kad dega brangus turtas ir nėra kas jį saugotų nuo gaisrų. Sūduvos Valstybinio žirgyno vadovai teisinasi, kad neturi priešgaisrinių priemonių. Kaltinami palių sausintojai, kad neįrengę priešgaisrinių šulinių. Kilus gaisrui, vanduo tik už 4-5 km Amalvos upely. Dovinės upė sausrų metu vos teka. Sausinimo darbai kasmet tebesitęsia, ir gaisro pavojus vis didėja.
IŠ “VALSTIEČIŲ LAIKRAŠČIO”
Kaimas be kelio... Buteliūnų kaimas nemažas — vaizdinga gyvenvietė ant Prapunto ežero kranto. Kaimas priklauso Lazdijų rajono Morkavo tarybinio ūkio Šlavantų skyriui. Čia 37-niose sodybose gyvena ūkio mechanizatoriai, vairuotojai, statybininkai, laukininkystės darbininkai, tarnautojai, o taip pat ir pensininkai. Visi šie žmonės nepelnytai pamiršti ir palikti "bristi gilų purvynėlį". Rudenį ir pavasarį šio kaimo nepasiekia net greitosios pagelbos mašinos — toks purvynas. Buvusio vieškelio keliu pavadinti negalima, nes jis nepravažiuojamas ir neišbrendamas. Žmonės ir sunkvežimiai klampoja laukais.
Bet ūkio vadovai teguodžia pažadais. Vienas toks pažadas net buvo išspausdintas rajono laikraštyje "Darbo vėliava" 1976 m. pradžioje. Tačiau po to niekas nepasikeitė, tik laukai aplink kaimą dar daugiau išklampoti.
TRUMPAI
* Per dvi pirmąsias gegužės dienas Lietuvoje nuskendo dešimt žmonių. Nelaimių priežastis — girtumas. Taip pat nusiskundžiama, kad paplūdimiuose nebudi gelbėtojai ir nebeturima valčių bei kitų gelbėjimo priemonių.
* Pernai Lietuvoje buvo sumedžiota 24 tūkstančiai kiškių. Mokslo Akademijos zoologijos ir parazitologijos instituto mokslininkų duomenimis, tiek pat žūsta šienapiūtės metu po dalgiais. Be kiškių išžudoma taip pat daug stirnukų. Mašinos išardo paukščių lizdus ir sutraiško tūkstančius kiaušinių. Siūloma prie mašinų įtaisyti šviesos elektrines arba garsines priemones, kurios žvėrelius išbaidytų iš pievų, o paukščių kiaušinius surinktų ir išperintų peryklose.
* Kauno senamiestyje, aikštėje priešais Literatūros muziejų, pastatyta Maironio skulptūra. Jos autorius — Lenino premijos laureatas G. Jokubonis, architektas — K. Šešelgis.
* Kapsukiečiai džiaugiasi, kad pastačius Šešupės užtvanką, išsiliejo jūra. Prie jos bus įkurtas parkas, pasodinant 3 tūkstančius medelių ir apie keturis tūkstančius krūmų.
* Panevėžyje pradėta gaminti krištolo taurės ir indai. Šiandien jau jų priskaičiuojama kelios dešimtys pavadinimų. Pavyzdžiui, turtingo geometrinio rašto vaza vaisiams "Vanda", lėkštė saldumynams "Laima", padėklas "Arlekinas", lėkštė "Kristė", vaza gėlėms "Nora". Tarp bandomųjų dailininkės Dalijos Aleksaitės darbų galima užtikti tris pūstas įvairių raštų ir pavidalų vazas vaisiams — "Violeta", "Onutė" ir "Orbita", o taip pat suspausto krištolo indai vaisiams — "Saulėgrąža" ir "Rugelis".
• Į šv. vysk. Jono Neumanno kanonizacijos iškilmes, kurios įvyks Romoje birželio 19 d., tikimasi susilaukti 20.000 dalyvių iš svetur.
• Pabėgusiems nepilnamečiams globoti centrą, vadinamą "Under 21", Niujorke atidarė kardinolas Terence Cooke, Niujorko arkivyskupas. Apskaičiuojama, kad į Niujorką, šeimas palikę, kasmet atbėga apie 100.000 nepilnamečių.
• Nauju Georgetowno universiteto prezidentu išrinktas jėzuitas mokslininkas kun. Timothy Healy.
• Kun. Joseph Orsini, lotynų kalbos ir tikybos mokytojas Gloucesterio, N.J., aukšt. mokykloje, paruošė naują virimo knygą, kurią išleido Logos International. Kadangi jo vardas itališkai reiškia lokį, tai knygos pavadinimas: "Papa Bear's Favorite Italian Dishes".
• Padegėjas Phoenix, Ariz., mieste keturiose vietose uždegė parapinę mokyklą. Gaisras padarė 100.000 dol. nuostolių mokyklos pastatui ir 50.000 dol. viduj buvusiems daiktams. Prieš pusmetį sprogo bomba prie to miesto Šv. Simono ir Judo katedros, padarydama apie 10.000 dol. nuostolių vitražams.
• Šv. Petro Chanel, prancūzų maristų misijonieriaus, kurį vielinis Futna salos Pacifike valdovas 1841 m. buvo mirtinai primušęs, palaikai 1849 m. buvo perkelti į maristų centrą Lijone, Prancūzijoje. Dabar jie vėl grąžinti į tą salą, kur jie bus padėti specialioj šventovėj. Po jo mirties salos gyventojai tapo katalikais.
• Vokietijos kancleris Helmut Schmidt, aplankęs popiežių Paulių VI, pareiškė, kad vokiečių socialdemokratai didžiai vertina katalikų Bažnyčios socialines enciklikas ir jų teigiamą įtaką į visuomenę. Socialdemokratai pritaria tam Bažnyčios socialiniam mokslui ir jo principus stengiasi įgyvendinti.