JUOZAS PRUNSKIS
Moderniojo žmogaus pasimetimas daugeliui sudaro įspūdį, kad religinis jausmas ima stipriai blėsti ir kaskart jam mažiau vietos beskiriama privačiame ir visuomeniniame gyvenime.
Tačiau šitokia nuomonė susidaro daugiausia dėl paviršutiniško faktų pažinimo. Gyvenime mes turime gausiai liudijimų, kurie padeda viltingai žiūrėti į religiją ir jos ateitį.
LAWRENCE WELK PASAULĖŽIŪRA
Daugelis mėgstame sekmadieniais žiūrėti Lawrence Welk televizijos programos. Tik ne visi žinome, kad tas didis menininkas didžiai vertina religiją. Savo autobiografiniame veikale "Ah-One, Ah-Two" jis kelia reikalavimą:
— Grąžinkite Dievą atgal į mokyklas. Mūsų monetos, mūsų tautos šūkis skelbia: "Pasitikime Dievu". Gerai, tai pasitikėkime ir tuo būdu duokime mūsų jauniems žmonėms visų didžiausią dovaną.
Religiją jis laiko pagrindiniu reikalu gyvenime. Minėtos knygos paskutiniame puslapyje jis pabrėžia:
— Pagrindiniausias gyvenimo reikalas, prašokstąs reikalingumą maisto, šilimos, meilės — labiausiai svarbus reikalas yra Dievo reikalingumas.
Tai nėra tik jo žodžiai. Juos lydi jo gyvenimo praktika. Buvo dienų, kad Lawrence Welk, temiegojęs valandą laiko, kėlėsi išklausyti šv. mišių. Jis, kokiam daiktui dingus, nevengia pasimelsti prie šv. Antano...
Savo minėtoje knygoje kalbėdamas apie sudarytąją savo programoms televizijos šeimą, jis džiaugiasi sėkmingu darbu, nes jų sistema "turi šaknis Dievo įstatymuose, tuose principuose, kurie sukūrė mūsų tautą ir ją išaugino į visą jos didybę. Manau, kad mes dabar turime susilaukti atgimimo tų dvasinių vertybių, nes istorija pakartotinai yra parodžiusi, kad tauta, kuri ignoruoja Dievo įstatymus, negali išlikti. Tie įstatymai amžini ir nesikeičiantieji. Kuo darausi senesnis, tuo labiau suvokiu, kaip svarbūs jie yra, stovėdami tiesos švyturiu, nušviečiančiu mūsų taką amžių kelionėje. Senieji nuostatai vis pasilieka geriausi, nes jie išlaikė laiko egzaminus".
NUO KOMUNIZMO PRIE KRISTAUS
Buvęs Juodųjų Panterų informacijų ministeris Eldridge Cleaver dabar nevengia viešai pasipasakoti:
— Mano vardas yra Eldridge Cleaver. Per 22 metus aš studijavau ir praktikavau komunistų ideologiją. Tada aš veidas į veidą susitikau su kitos rūšies revoliucionieriumi. Jo vardas yra Jėzus Kristus... Ar galima pasitikėti, kad Jis išnarplios susimaišiusį pasaulį ir sujauktą gyvenimą? Taip, aš esu gyvas to įrodymas.
Solistė Jeannie C. Riley nebijo pasisakyti, kad ji atrado ramybę ir laimę Kristuje. Scenos darbuotojas Joey Adams surinko labai įdomios medžiagos apie pasaulėžiūrą eilės garsenybių. Matydami juos ir jas scenoje ar ekrane, kur dabar veikalai nepasižymi rimtimi, susidarome įspūdį, kad aktorių, dainininkų tarpe tėra tik lengvabūdžiai. Tačiau yra gausių faktų, įrodančių, kiek daug jų tarpe yra asmenų su gilesniais įsitikinimais. Tai atskleidžia ir J. Adams knyga "The God Bit". Jau knygos įžangoje autorius pasakoja pažįstąs vieną aktorių, kuris parašė knygą apie ateizmą ir paskiau melsdavosi, kad ta knyga patektų tarp labiausiai perkamų... Adams pasisako, kad nuo aktorės Jane Russell, ypač pasižymėjusios "The Outlaw" vaidyboje, jis gavo specialią dovaną — Šv. Raštą su įrašu: "Viskas virsta į gera tiems, kurie myli Die-vą".
SOLISTO TRAGEDIJA IR PRISIKĖLIMAS
Įdomi dainininko Johnny Cash gyvenimo istorija. Jo įdainuotų plokštelių buvo išpirkta milijonai. Bet jo pasisekimą ėmė žlugdyti narkotikai, už kuriuos jis net pateko į kalėjimą. Kalėjimo prižiūrėtojas pasisakė, kad jis yra pamėgęs to solisto plokšteles ir į jį kalbėjo: "Nežinau, ką tu galvoji apie savo talentą, bet jeigu galvoji, kad jį gavai nuo Dievo, tai žinok, kad tu žlugdai tą kūną, į kurį Jis tą talentą įdėjo..Ir prižiūrėtojas jį paleido iš kalėjimo. Toliau Johnny Cash pasakojasi:
— Tą rytą išėjęs į saulę aš mečiau greitą žvilgsnį į savo gyvenimą per paskutiniuosius septynerius metus. Aš suvokiau, kad turiu būti geresnis, negu buvau. Gal būt, tas Dievo priminimas nušvietė man protą. Mano tėvai buvo religingi. Tikėjimas man visada reiškė daug. Bet iki to ryto neatėjo man į galvą mintis kreiptis į Dievą, siekiant nusikratyti narkotikų įpročio. Staiga prisiminiau: Dievas man davė laisvą valią, o aš, kaip kvailys, nusprendžiau bandyti narkotikus, kurie man atėmė valios laisvę. Supratau, kad norėdamas vėl išsilaisvinti, turiu sutelkti visą valios jėgą, kokią tik galiu, ir žinojau, kad ta jėga tegali ateiti tik iš Dievo, kuris mane sutvėrė laisvą. Aš prašiau Jį veikti į mane.
AKTORIUS IR DAINININKĖ
Filmų žvaigždė Pat O'Brien, dalyvavęs daugiau kaip šimto filmų sukūrime, apie savo nusistatymus pareiškia:
— Tikėjimas yra mano gyvenimas. Gal mano gyvenimas nėra taip platus kaip Einšteino, nėra taip paskendęs paslaptingoje tamsoje kaip Freudo, nėra toks laukiniškas ir žiaurus kaip Markso, bet mano pasaulis yra perpildytas didžiausiais šešėliais Mozės ir Abraomo, mokymais Izaijo ir Jeremijo ir amžinais dieviškojo Jėzaus Kristaus žodžiais. Tikėjimo malda, kurios aš išmokau ant motinos kelių, sudaro mano gyvenimo ir meilės standartą, kurio aš neatiduočiau už jokius atlyginimus pasaulyje.
Dainininkė Kate Smith per penkis dešimtmečius pasiliko tarp pirmaujančių žvaigždžių. Paklausta, kodėl ji po to nepasitraukė nuo scenos, ji kalbėjo:
— Nes Dievas man davė muzikinius sugebėjimus, kuriuos privalau naudoti... Iš Dievo gautas talentas turi būti branginamas. Žinau, kad mano balsas yra Dievo dovana, nes iki ketverių metų aš visai nekalbėjau. Mano motina manė, kad esu kurčia nebylė. Bet vieną dieną motina išgirdo dainuojant ir mane paklausė: "Ar tai tu, Kotrina?" Aš atsakaiu: "Taip, mama". Ir tai buvo mano pirmieji žodžiai, kuriuos aš pasakiau. Nuo to laiko aš nesustoju.
Paklausta, ar ji nejaučia vienatvės, pasilikusi neištekėjusi, ji pasisakė, kad geriau pasirinko dainininkės kelią, vieton ištekėjusi savo laiką ir jėgas skirti vyrui, o vienišumo ji nejaučianti:
— Aš niekada nesu viena. Atminki, aš tikiu Dievą ir žinau, kad Jis visada su manimi. Kaip aš galiu jaustis vieniša?
NELAIMIU PRISLĖGTI
Kita talentinga moteris Helen Hayes pasakojasi, kaip ji desperatiškai sunkiai pergyveno, kai polijo liga mirė jos vienintelė duktė. Ją kankino klausimas — kodėl. Atsakymo ji ieškojo Šv. Rašte, šventųjų gyvenimuose. Pasitraukė nuo draugų, nuo scenos. Bet pamažu ėmė suvokti, kad Dievas randamas veiksmingame gyvenime. Ji sutiko kitą kenčiančią motiną. Su ja galėjo išsišnekėti apie savo dukterį, kurios neteko. Helen Hays toliau taip pasakojasi:
— Išmokau nuolankumo, ir Dievo planai man pagaliau išaiškėjo. Dabar žinau, kad kai Jis siunčia priespaudą pagarsėjusiems pasaulyje, tai čia Jo būdas pasakyti: "Niekas nėra privilegijuotas. Visi lygūs. .."
Kalbėdami apie garsenybes, prisimename ir didįjį lakūną Eddie Rickenbacker. Kai jis ir jo įgula buvo numušti į jūrą, jie sulipo į keltą. Ilgos dienos be maisto ir be gėrimo juos nubloškė iki beprotybės ribos. Bet Rickenbackeris pradėjo melstis. Pats vienas. Lyg Dievo Apvaizdos siųsta ant jo galvos nusileido žuvėdra, kuri sugauta jiems tapo maisto atgaiva. Jie sulaukė išgelbėjimo.
Televizijos ir filmų aktorius, o taip pat ir scenos žvaigždė William Gargan "mirė" savo profesijai, kai susirgo vėžiu ir 1960 m. buvo jam išoperuota gerklė. Ir ta nelaimė užgulė jį, kai artėjo laikas pasirašyti milijoninę sutartį paruošti seriją televizijos programų. Tačiau, būdamas katalikas, nepalūžo. Jis pareiškė:
— Dievui padedant, aš atsigavau. Ėmiau suvokti, kad kol dar galiu alsuoti, tai vis dar yra koks nors tikslas mano gyvenimui. Nebegalėjau toliau tęsti aktoriaus darbo, bet atradau kitą užsiėmimą, kuris net prasmingesnis už ankstyvesnįjį.
Jis pradėjo keliauti po kalbos rehabilitacijos institutus, lankyti senelių grupes, sudarytas iš pacientų, kuriems išoperuotos gerklės, ėmė lankyti vėžio kontrolės organizacijas. Jis pareiškė:
— Aš negaliu pasirodyti švelniais tonais, bet neturiu sunkumų pasiekti, kad būčiau suprastas. Ir paskaitose jiems sakau, kad nepaisant kokio amžiaus, jie turi išsitempti, kad išsimokytų vėl kalbėti... Tikėjimas yra didžioji pagalba.
Nupasakojęs eilę šių sunkumų, pagaliau knygos autorius J. Adams prabyla:
— Skausmas nėra blogybė, nebent jis tave nugalėtų.
GARSUSIS PAT BOONE
Garsusis Pat Boone yra religingas. Kartą, jį pristatydamas J. Adams, juokais tarė: "Jis yra taip religingas, kad sekmadienį užsideda vitražinius akinius". Pats Pat Boone yra pasipasakojęs:
— Aš gyvenau Dievo namuose 21 metus, nesutikdamas savo Viešpaties. Aš daug žinojau apie Jį, bet nebuvau sutikęs Jo. Bet aš suvokiau, kad Jėzus Kristus yra gyvas šiandien, kaip Jis buvo gyvas prieš du tūkstančiu metų, kai Jis vaikščiojo dulkėtais Galilėjos keliais. Ir, žmogau, kai tu pajunti Jo gyvą buvimą ne tik intelektuališkai, bet pačia savo dvasia, tada tu žinai! Ir taip mano gyvenimas pasikeitė.
Apie tą didįjį pasikeitimą Pat Boone pasakojasi:
— Mačiau stebuklą savo žmonos akyse, šviesą savo vaikų akyse, turėjau išgyvenimus, kurie neša anapus religijos...
Pat Boone yra turėjęs didelių išgyvenimų, kuriuos jis aprašė savo knygoje "A New Song". Čia jis pasipasakoja, kad buvo turėjęs problemų su gėrimu:
— Ačiū Dievui, kai aš pagaliau suvokiau savo nesėkmę, savo nepajėgumą, Jis grąžino mane į savo draugystę. Ir kai aš Jam sugrąžinau savo gyvenimą ir savo karjerą, kurią buvau sujaukęs, Jis patraukė mane į dar stipresnį ryšį su savimi, ko aš niekada nebuvau nė svajojęs.
Pagaliau Pat Boone pasakojasi:
— Vieną naktį aš meldžiausi su žmona. Prašiau Dievą daug ko: savo šeimai, savo draugams, mūsų tautai, pasauliui. Po eilės tų prašymų aš pasakiau: "O, Tėve, aš Tavęs vis prašau tiek daug, ir tai visą laiką. Ką gi aš pats Tau galėčiau duoti?"
— Ir savo dvasioje, — sako toliau Pat Boone, — aš išgirdau Dievo žodį: "Tik duoki man save, o aš tau atiduosiu pats save". Koks nelygus mainas. Mums tereikia atiduoti save Jam, o Kristus jau prieš du tūkstančius metų pasakė, kad Dievas taip numylėjo pasaulį, kad atidavė savo vienatinį Sūnų. Kas Jį tikės, nežus, o turės amžinąjį gyvenimą. Tai neįtikimas, begalinės vertės mainas. Garbė gyvajam Dievui! Jis nori tai padaryti ir dėl tavęs. Ar leisi Jam?