(250 metų nuo jo mirties)
J. Venckus, S.J.
Buvo ir yra pasaulyje žmonių, kurie žiba kaip žvaigždės danguje. Tokios žvaigždės, kurios vis neužgęsta, yra pvz. Michelangelos, Beethovenas, Mozartas — muzikos ir meno srityje. Gamtos moksluose šviesiai spindi Galilėjus, Kopernikas, Kepleris; biologijoje — Pasteuras, Kochas, Flemingas ir t.t. Jie praturtino mūsų pasaulio vaizdą, jie tartum padidino pasaulį, atrasdami naujus žvaigždynus, kurių spinduliai keliauja šimtmečiais, iki pasiekia mūsų žemę. Kartais pagalvoji, kad tie žmonės buvo Dievo apdovanoti ypatingais gabumais, kad jiems buvo lengva atlikti tuos nuostabius darbus. Garsaus astronomo Keplerio regėjimas buvo labai silpnas, vaikystėje jo rankos buvo nesveikos, bet jis sugebėjo pamatyti tolimiausias žvaigždes, nustatė planetų takus. Visuomet tokiais atvejais kyla klausimas: ar tai Dievo dovana, ar paties žmogaus pastangų vaisius. Tur būt, geriausias atsakymas būtų — abiejų. Atlikti dideliems darbams reikalinga ir Dievo pagalba, ir žmogaus pastangos.
NEWTONO GYVENIMO BRUOŽAI
Atrodo, kad mes visi norime pažvelgti į didelių žmonių užkulisinį gyvenimą. Manome, kad gal surasime kokią nors paslaptį, pamatysime, kodėl ir kaip jie sugebėjo atlikti tokius nepaprastus darbus. Jeigu aš jokiu ypatingu būdu nepasižymėjau, tai gal nesuradau priemonių, gal nemokėjau tinkamai gyventi, gal nemokėjau laiko sunaudoti? Teisingai Franklinas yra pasakęs: "Žmogus yra tiek vertas, kiek vertas yra jo laikas". Jeigu kas savo laiko nebrangina, tai nė jo kiti nebrangins. Tuščiai praleistas laikas ir patį žmogų padaro tuščią.
Izaokas Newtonas
Newtonas gimė tais pačiais metais, kaip mirė Galilėjus — 1642. Jis gimė dviem mėnesiais per anksti, užtat buvo toks mažytis, kad tilpo į rieškučias. Jo gimimo vieta buvo nedidelė vietovė Woolstrop, netoli Nottingham miesto, Anglijoje. Tėvas jau prieš porą mėnesių buvo miręs, kai gimė sūnus. Tėvas buvo visai nemokytas ir turėjo tik labai mažą ūkelį. Kai vėliau karalius norėjo Newtonui už nuopelnus suteikti "sir" titulą, kilo klausimas, kokia yra Newtono genealogija. Tada buvo manoma, kad mokslininkai ir kiti žymūs žmonės gali kilti tik iš aristokratiškų šeimų. Ilgai buvo ieškota, kol jo genealogijos medyje buvo surastas kažkoks riteris. To ir užteko.
Mažasis Newtonas jau beveik nuo pat pradžios savo vaikystės augo be tėvų. Kaip jau minėjome, tėvas mirė, dar jam negimus, o motina, po trejų metų vėl ištekėjusi, vaiką atidavė auginti savo motinai.
Pradžioje vaikas mokėsi vaikų darželyje. Sulaukęs 12 m. amžiaus buvo įrašytas į Kong's kolegiją Grantham miestelyje.
Kolegijoje pabuvo dvejus metus ir turėjo grįžti namo motinai padėti, nes mirė patėvis. Tačiau visi pamatė, kad vaikas ūkio darbams netinka, nors buvo labai nagingas, tapo geru stalium, darė visokius įrankius. Tie staliaus darbai vėliau jam išėjo į naudą, nes, išradęs teleskopus, pats galėjo pasigaminti jiems reikalingus įvairius pastovus. Motina, pasitarusi su giminėmis, 1650 m. vėl pasiuntė vaiką į King's kolegiją. Studijuodamas pradėjo draugauti su viena mergaite, bet toji mergaitė, jį geriau pažinusi, atsisakė tekėti, nes puikiai suprato, kad jam labiau rūpi ir rūpės teleskopai, negu žmona. Vėliau draugavo su kita, bet ir toji draugystė pasibaigė panašiai, kaip ir pirmoji. Visą gyvenimą jis pasiliko nevedęs. Jis tikrai padarė tas mergaites laimingas, kurios už jo neištekėjo. Ne šeimos gyvenimui jis buvo skirtas.
1661 m. baigęs viduriniąją mokyklą, į-stojo į Cambridge universitetą. Kadangi buvo neturtingas ir negalėjo užsimokėti už mokslą, tai universitete tarnavo, gaudamas pinigų pragyvenimui ir užsimokėjimui už mokslą. Jis klausė garsiojo matematiko Brewster paskaitų. Profesorius tuoj pastebėjo Newtono talentus ir vadovavo jo studijoms. Apie Newtoną negalima pasakyti taip, kaip paprastai sakoma: baigė mokslus, gavo diplomą ir pradėjo mokslinį darbą. Jis drauge ir mokėsi, ir padarė įvairius išradimus. Jau 1664 m. jis atrado šviesos spektrą, t.y. kad paprasta šviesa pasidalina į įvairias spalvas, taip kaip saulė, atsimušusi į lietaus lašus, duoda vaivorykštę. Tas reiškinys vadinamas refrakcija, tai yra spindulių lūžimas, kuris priklauso nuo medžiagos tirštumo: spindulys gali eiti per dujas, per vandenį, per stiklą. Po šio išradimo jis gavo bakalauro laipsnį. Tuoj pat išvažiavo namo, nes Cambridge paplito maro liga. Būdamas namie, taip pat dirbo mokslo srityje ir tarp kitko išrado diferencialinį bei integralinį skaičiavimą.
Sužinota, kad ir Leibnizas beveik tuo pačiu metu išrado tą pati skaičiavimą. Ki lo ginčas, kam priklauso pirmenybė. Žinoma, čia svarbiau buvo ne tai, ar Newtonas, ar Leibnizas buvo išradėjas, bet: ar Anglija, ar Vokietija. Tarptautinis mokslininkų teismas ši klausimą išnagrinėjo ir paskelbė, kad juodu nepriklausomai vienas nuo kito padarė tą atradimą, todėl abiejų nuopelnai vienodi. Ta pati garbė priklauso ir Anglijai, ir Vokietijai.
1668 m. Newtonas gauna magistro laipsnį ir tuoj paskiriams profesorium Cambridge universitete. Dabar jau jam pasibaigė piniginiai rūpesčiai, gavo gerą atlyginimą, kuris vis augo, kol pagaliau jis tapo labai turtingu.
AR SUDERINAMAS MOKSLAS SU RELIGIJA?
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pažvelgti į atskirus mokslus. Kai kurie mokslai yra vadinami aprašomieji (descriptive): botanika, zoologija, antropologija ir pan. Čia reikia skirti du dalykus: grynus faktus, kurie yra tie patys visiems — ir tikintiems, ir netikintiems. Čia nėra prieštaravimo, pavyzdžiui, net tarp komunistų ir krikščionių. Kitas dalykas yra tų faktų aiškinimas. Tikintieji krikščionys čia tuoj prisimins, ką šv. Paulius rašė laiške romėnams (Rom 1: 18-23): "Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisingumu. Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai leido suprasti. Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrmio aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami. Pažinę Dievą, jie jo kaip Dievo negarbino ir jam nedėkojo, bet pasiklydo mintimis, ir neišmani jų širdis aptemo. Besigirdami esą išmintingi, tapo kvaili. Jie netgi išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus".
Jeigu ateistas sakys, kad jam pasaulio atsiradimas nieko neįrodo, kad pasaulis galėjo savaime atsirasti, jis neigia priežastingumo principą. Čia jau nėra gamtos mokslo, bet metafizikos klausimas, kuris veikia ne tik gamtos moksluose, bet visoje visatoje. Su ateistine pažiūra ne tik gamtininkas, bet ir metafizikas ar psichologas neišaiškins nei sielos nemirtingumo, nei amžino žmogaus paskyrimo.
Šalia aprašomųjų gamtos mokslų yra vadinamieji griežtieji gamtos mokslai: fizika, chemija, astronomija ir pan. Šiems mokslams religija nei padeda, nei priešinasi.
Newtonas daug rašė apie religiją, studijavo viso pasaulio religijas, bet jo religiniai raštai neturėjo svarbos žmonijos istorijai. Jis oficialiai save laikė anglikonu, nes profesoriai turėjo priklausyti anglikonų bažnyčiai. Jis aiškiai pripažino, kad nėra jokio prieštaravimo tarp mokslo ir Šv. Rašto. Newtono Dievas yra matematiškai šaltas, pasaulio Kūrėjas, bet ne žmoniją mylintis Tėvas. Jis aiškiai sako, kad yra du keliai pažinti Dievą: Dievo kūriniai ir Šv. Raštas. XIX ir XX amž. apologetai dažnai cituodavo Newtoną, kad didelis mokslas veda į Dievo buvimo supratimą. Atrodo, kad tai visiškai aišku iš jo raštų.
KAI KURIOS IŠVADOS
Newtonas buvo vienas didžiausių ir talentingiausių pasaulio genijų. Gal jo pasisekimą galima geriausiai išaiškinti tuo, kad jis labai daug skaitė. Skaitymas suteikia žmogui naujų minčių, sukelia įvairių problemų, paskatina ieškoti būdų toms problemoms išspręsti. Daug yra žmonių, kurie sielojasi tik tokiais klausimais, kaip pagerinti žmonijos materialinį gyvenimą, kaip apsisaugoti nuo ligų, bet amžinaisiais žmoni-
Newtono gimtasis namelis
jos klausimais nesirūpina. Newtonas sakydavo, kad jis nestato kokių nors oro pilių, bet žiūri į faktus. Gamta gali būti mūsų mokytoja įvairiuose tikėjimo ir moralės klausimuose. Žinomas Newtono posakis: "Numquam contra lucem peccavi" — niekad nenusikaltau prieš šviesą, t.y. prieš geresnį pažinimą. Dariau tai, kas man atrodė gera.
Newtonas, nors vaikystėje buvo silpnas, užaugo labai stipriu ir sveiku žmogumi. Labai tvarkingai gyveno: rytais negėrė net arbatos, o tik išsivirdavo apelsino žievę ir gerdavo. Jeigu turėdavo daug darbo, nevalgydavo nė pietų. Labai mėgo obuolius. Kartais išgerdavo šiek tiek vyno. Jaunas būdamas, trupučiuką rūkydavo, bet paskui nustojo. Rengdavosi labai paprastai. Visus savo išradimus jis padarė per gana trumpą laiką. Būdamas 54 metų, pasitraukė iš profesūros ir gyveno Londone. Tapo valdininku. Ilgus metus buvo Karališkosios mokslo draugijos pirmininkas.
Pirmiau, kai dirbo mokslinį darbą, labai mažai miegodavo. Buvo nusilpninęs nervus, keletą kartų turėjo nutraukti savo veiklą. Visuomet buvo labai kuklus, apie save nekalbėdavo. Buvo labai rimtas, retai kada nusijuokdavo. Būdavo gana išsiblaškęs, užuomarša. Greitai užsigaudavo. Nemėgdavo ginčų. Jo moksliniai raštai labai sausi, jis nesistengė stiliaus pritaikyti platesnėms masėms. Nebuvo geras dėstytojas, studentams buvo sunku jį suprasti.
Svarbiausias jo veikalas buvo "Philosophiae Naturalis Principia Mathematica". Daug laiko jis praleido ir su alchemija, kuri buvo viduramžių svajonė, — kaip iš paprasto metalo pagaminti auksą. Labiausiai jis pasižymėjo matematikos ir optikos srityse.
Newtonas sakydavo, kad neužtenka tikėti religines tiesas, reikia pagal jas ir gyventi. Šv. Rašto sutvėrimo istoriją jis vadina "Physica Sacra" — Šventoji fizika. Jis tiki, kad pasaulis negalėjo atsirasti vien mechaniškomis jėgomis, reikėjo Esybės su laisva valia. Moralės atžvilgiu jis buvo be priekaištų.
Newtonas mirė 1727 m. kovo 20 d. po ilgesnės inkstų ligos. Valdžios nutarimu, iš pagarbos mokslininkui buvo palaidotas labai iškilmingai. Aukščiausi Britanijos lordai nešė jo karstą. Newtono vardas pasiliko visai žmonijai labai garbingas. Jis niekad nebuvo įsivėlęs į jokias žemiškas intrigas. Mokslas jam buvo lyg kokia religija, nes mokslas skelbia ir garbina tą patį Dievą. Jis sakė, kad mokslininkas turi būti kaip koks vyriausiasis kunigas. Jis toks ir buvo.
Jo antkapyje yra toks įrašas: "Čia ilsisi Izaokas Newtonas, stropus, sumanus, ištikimas gamtos, istorijos, Šv. Rašto tyrinėtojas. Kilniojo Dievo didybę jis įrodė išmintimi, o Evangelijos paprastumą atskleidė savo gyvenimu".
• Paulius VI savo kalboje kreipėsi į Jungtinių Tautų narius, skatindamas, kad pasaulio gėrybėmis prabangiai nesinaudotų tik žmonijos mažumos, vargstančių žmonijos tautų sąskaiton.
• Pirmas negras vyskupas-ordinaras Joseph Lawson Howze buvo įvestas į Biloxi vyskupijos valdymą.
• Italijos senatas atmetė įstatymo projektą, laisviau leidžiantį negimusių kūdikių žudymą.
• JAV katalikų ligoninėse, kurių turima 631, praeitais 1976 metais gydėsi 5,5 milijono ligonių.
• Pasaulyje yra 709,5 milijono katalikų. Per 1975 m. priaugo 4,5 mil. Tai skelbia Vatikano šaltiniai. Daugiausia katalikų yra Brazilijoje: 98 mil., Italijoje — 54 mil., JAV -se 47 mil.
• Airijos katalikai įgijo Švč. M. Marijos statulą ir kreipėsi į Sovietų ambasadą, kad tą statulą perduotų vysk. J. Steponavičiui, kuris yra ištremtas iš Vilniaus. Ambasada atsisakė. Statula laikinai buvo padėta lietuvių bažnyčioje Londone. Nenurimdami airiai išgavo iš Sovietų ambasados pažadą duoti jiems patiems vizas nuvažiuoti ir nuvežti statulą.