D. BINDOKIENĖ
Praėjo šaunus renginys, ir laikraščiuose mirga pagyrūniški aprašymai. Dažnai tuose aprašymuose randame išskaičiuotus svečių titulus ir pavardes maždaug taip: dalyvavo nusipelnęs visuomenės veikėjas Jonas Šilkinis su ponia, organizacijos pirmininkas su ponia, daktaras A. Šiaučius su ponia ir t.t. Beskaitant nusišypsai: tai šelmiai tie veikėjai, pirmininkai ir daktarai! Eina į parengimus su kažkokiomis poniomis ir dar sėdi už garbės stalo... Pasirodo, kad tos partnerės buvo ne kažkokios egzotiškos, bijančios savo pavardes viešai paskelbti ponios, o tik žmonos. Ir ponas visuomenės veikėjas atėjo su žmonele, su kuria jau apie trisdešimt metų kartu gyvena, ir pirmininkas atsivedė savo jaunamartę, ir daktaras...
Kodėl ta maišatis? Kodėl nepasakyta, kad tie svečiai su žmonomis renginyje buvo? Kartą tai paklausiau Tėvų komiteto pirmininką, kuris mokyklos baliuje prie mikrofono minėjo svečių pavardes ir bevardes ponias. "Taigi, — sako, — ponia kažkaip garbingiau, iškilmingiau skamba. Moteris gali dar įsižeisti, viešai žmona pavadinta". Tai tau ir paaiškinimas. Nežinia, ar juoktis, ar ne. Tačiau ar ne tik panašiais motyvais vadovaujasi anie renginių korespondentai? Ar tikrai ponia garbingesnis žodis, kaip žmona?
Sakykime, kad Šilkinienė yra žinomesnė veikėja už savo vyrą. Kaip tada būtų sakoma? Parengime dalyvavo visuomenės veikėja Rūta Šilkinienė su ponu? su vyru? ar dar kitaip? Niekur neteko skaityti ar išgirsti, kad tokia ir tokia moteris renginyje dalyvavo su ponu...
Kodėl nebūtų galima dalyką suprastinti ir pasakyti, kad svečių tarpe buvę Jonas ir Rūta Šilkiniai? Tada abiem suteikiamos lygios teisės, lygi pagarba, neiškeliant vieno, nesumenkinant kito. Jeigu kuri pavardė verta paminėjimo spaudoje, vadinasi, žmogus visuomenei žinomas, kuo nors pagarsėjęs, todėl nėra reikalo dar kartą išvardinti visus jo nuopelnus, titulus, žmonai paliekant tik pilką, nereikšmingą vietelę — bevardės ponios rolę. Net išvardinant kurio veikėjo ar šiaip svarbaus asmens nuopelningus titulus, galima kitaip ir su jo žmona supažindinti. Pvz.: Dalyvavo Jonas Šilkinis su žmona Rūta, organizacijos pirmininkas, daktaras, veikėjas su žmonomis ir pan.
"Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" apibūdina žmoną kaip ištekėjusią moterį, pačią. Apie ponią sakoma, kad tai "laisva, savarankiška moteris; ištekėjusios moters pavardės priedėlis". Vadinasi, Šilkinio žmona yra neginčijamai Šilkinienė, bet šalia jo sėdinčioji ponia gali būti ir ne žmona. Nežinau, kaip į šią problemą žvelgia mūsų kalbininkai, bet, mano nuomone, laikas atsikratyti slaviškomis savybėmis ir įsitikinimu, kad žodis žmona (lyg angliškasis "housewife") gali moterį pažeminti, kad jis yra kažkaip negarbingas, per prastas. Geriau yra būti savo vyro žmona, negu bevarde ponia!