J, Venckus, S.J.
Žmonijos istorijoje kai kurie asmenys yra nepaprastai reikšmingi, nes pakeitė pasaulio veidą. Pirmas toks buvo Jėzus Kristus, bet jo mokslas apie 300 metų liko pogrindyje. Dalykai pasikeitė, kada Konstantinas Didysis 311 m. Kristaus kryžiui suteikė laisvę. Su Kristaus kryžiumi prasidėjo naujas gyvenimas, visiškai skirtingas nuo pagoniškojo. Atėjo dangiškoji šviesa. Kitas reikšmingas asmuo buvo Kolumbas, apie 1500 m. atradęs naują pasaulį. Tuo pasibaigė viduramžiai ir prasidėjo naujieji laikai. Visą žmonijos gyvenimą jau reikėjo matuoti nauju matu. Apie 1600 m. pasirodė Kopernikas ir Galilėjos. Pasirodė žemė, kuri sukasi aplink savo ašį ir kartu saulę. Žemė jau nebebuvo visatos centre ir jau nebe koks nors lygus paviršius, bet apvalus kaip sviedinys. Apie 1700 m. pasirodė Newtonas su žemės traukos dėsniu ir šviesos teorija. Pasaulio vaizdas visiškai pasikeitė. Apie 1900 m. Einsteinas atnešė pasauliui savo lygtį e-mc2, kur e yra energija, m — masė ir c — šviesos greitis, kur masė virsta energija ir energija mase. Apie 1900 m. ateina Edisonas su savo dinama (elektros generatoriumi).
Thomas Alva Edison
Jeigu pažiūrėsime, kas yra bendra visų šių garsių žmonių išradimuose ir atradimuose, pastebėsime, kad tai energijos klausimas, nes kiekviena žmogaus pažanga eina energijos linkme, o ne inertinės medžiagos, materijos. Esama dvasinės, antgamtinės energijos, kuri ateina su Kryžiumi, ir materialinės, elektrinės energijos, kurią davė Edisonas su savo elektros generatoriumi. Dinama duoda šviesą pasauliui elektros lempomis, kurias išrado pats Edisonas. Jos apšviečia visą pasaulį. Kas būtų pasaulis be elektros šviesos, rodo Niujorkas, kai aptemo 1977 m. liepos 13 d.
EDISONO JAUNYSTĖ
Tėvas Samuel, olandų kilmės, iš profesijos stalius, gimė Kanadoje, bet dėl nepasisekusios revoliucijos 1830 m. prieš Britaniją pabėgo į JAV su žmona Nancy Elliott ir keliais vaikais. Žmona, labai graži moteris, buvo mokytoja. Apsistojo nedideliame Ohio miestelyje Milan. Mūsų busimasis išradėjas gimė 1847 m. vasario 11 d. Tomas buvo septintas ir paskutinis vaikas šeimoje. Netrukus pasirodė pirmieji traukiniai. 1769 m. James Watt patentavo savo garo mašiną. Tai buvo didelis išradimas ir labai naudingas. Iki tol žmonės susisiekdavo tik kanalais ir upėmis. Dabar jau lokomotyvai, leisdami aukštyn didelius dūmų kamuolius ir sirenų spiegimu bei skambalų mušimu perspėdami, kad niekas nepasiveltų — nei žmogus, nei gyvulys, sunkiai alsuodami traukė ilgas eiles vagonų su prekėmis vis toliau ir toliau į Vakarus. Ir Edisonas be garo mašinos nebūtų galėjęs savo dinamos priversti gaminti elektros srovės, nebent naudodamas kokio nors krioklio vandenį.
Valdžia norėjo pravesti geležinkelį pro Milaną, bet žmonės nesutiko. Sumažėjo darbai. Edisono šeima 1854 m. persikėlė į Port Huron Mičigano valstybėje. Tomas nuėjo į pradžios mokyklą, bet ten nebuvo daug tvarkos, dideli ir maži vaikai kartu. Tepabuvo joje tris mėnesius, nes tokia mokykla jam reiškė tik laiko gaišinimą. Pradėjo mokytis vienas pats. Tuojau įsigijo rimtų knygų. Atrado tokių šeimoje: Sear History of the World, Hume History of England ir garsųjį Gibbon veikalą The History of the Decline and Fall of the Roman Empire. Skaitė tas knygas dar nepasiekęs 12 metų. Tėvas duodavo vaikui 25 centus už kiekvieną perskaitytą knygą. Buvo pradėjęs skaityti Newtono veikalą Mathematical Principles. Neperskaitė, nes nemokėjo aukštosios matematikos. Svarbiausia knyga, kuri nulėmė jo ateitį, buvo R. G. Parker School Compendium or Natural and Experimental Philosophy. Gamtos filosofija buvo tada tai, ką mes šiandien vadiname fizika.
Tomas įsirengė rūsyje laboratoriją: susirinko iš šiukšlyno visokius išmestus butelius, puodukus, indelius, kas tik papuolė. Ir padarė visus eksperimentus, kuriuos jo knyga aprašė. Laimingas, kad jam papuolė tokia gera knyga į rankas: kaip šviesa eina pro lęšius; kaip garsas keliauja oru, vandeniu, kietais kūnais; kas yra pompa ir kaip ji veikia, kaip išpumpuoti orą iš uždaro indo. Be abejo, motina, kaipo mokytoja, buvo jam gera talkininkė. Turėjo įsitaisęs net bokštą ant namų, kurį pavadino "Edison's Tower of Babel"; ten laikė savo teleskopą, įdomu, kad nei tada, nei vėliau per visą savo gyvenimą jis nelaikė savęs kokiu genijumi, tolygiu Newtonui ar Einšteinui. Buvo eksperimentatorius: žinojo, ką norėjo padaryti, pvz. elektrinę lemputę, ir mėgino visokiais būdais. Puikiai žinojo, ką duoda universiteto išsilavinimas, akademinis laipsnis. Todėl gaudydavo universitetą baigusius fizikus, ypač atvykusius iš Europos. Į Edisono laboratoriją Menlo Park, N.J., suplaukdavo naujausios mintys ir išradimai. Pagyrimų nemėgo ir jų nepriimdavo. Jei kas kartais sakydavo, kad jo išradimas buvęs įkvėpimas, inspiration, tai atsakydavo: What inspiration? It was a perspiration. Išradimas Edisonui reiškė 98% prakaito ir tik 2% įkvėpimo.
MOKSLAS, DARBAS IR PINIGAI
Išradimai nėra dalykai, kurie bevaikščiojant išspiriami iš kelmo ar kero. Edisonas sakydavo, kad jo išradimai buvo galvojimo, mąstymo pasekmė, kad gyvenimas yra galvojimas. Galvojimą sukelia knygos ir pokalbiai su išmintingais ir mokytais žmonėmis. Kad gautų mąstymui medžiagos, visur, kur tik apsistodavo, steigdavo ar įsigydavo biblioteką ir visados žiūrėdavo, kad knygos ir biblioteka estetiškai atrodytų. Tai visi lankytojai greitai pastebėdavo. Pats per naktis skaitydavo knygas ir galvodavo apie naujus išradimus. Buvo nepaprastai didelis darbininkas. Prisimindavo priežodį: Žmogus sukurtas darbui, kaip paukštis skridimui.
Gamtos mokslai paprastai yra brangūs: reikia turėti aparatų, instrumentų, chemikalų. Tam reikia pinigų, o jų Edisonui visados trūkdavo, pradžioje visiškai nebuvo. Sulaukęs 11 metų, su savo draugu Michael Oates įsitaisė 10 akrų sklypą, kur augino daržoves ir pardavinėjo. Jie arė, kasė, diegė, laistė ir vežė prekes į turgų. Manytume, kad abu visą savo uždarbį galėjo pasilaikyti, bet skaitome, kad Edisonas vienu kartu įteikė savo mamytei 600 dol.
Pradėjo eiti geležinkelis iš Toronto per Port Huron į Detroitą — Grand Trunk Railroad. Tomas išsiprašė iš motinos eiti prie jo tarnauti. Išvažiuodavo rytmetį ir grįždavo vakare. Tuomet turėjo 12 metų. Pardavinėjo keleiviams laikraščius, saldainius, riešutus, vaisius. Detroite eidavo į biblioteką skaityti, kol grįš vakarinis traukinys. Reikia stebėtis, kaip toks vaikas taip tiksliai sutvarkydavo savo darbą ir padalydavo savo laiką. Turėjo mieste net krautuvę, kur pardavinėjo laikraščius, kitą, kur laikė sviesto, sūrio, mėlynių. Jam pačiam nesant, draugai pardavinėjo šiuos daiktus ir paskui visi dalijosi pelnu. Prisipažįsta, kad prekyba ėjo gerai. Kai pradėjo dirbti prie geležinkelio, dalį savo prekybos, konduktoriui leidžiant, perkėlė į vagoną. Su savo draugu George Pullmann įsitaisė traukinyje laboratoriją, pavadinę ją "rolling laboratory". Tas jo draugas vėliau pagarsėjo savo miegamaisiais vagonais, kurie ir buvo pavadinti jo vardu — Pullman.
Kartą eidamas gatve Tomas pamatė prastoje krautuvėlėje primityvią rankinę spaustuvėlę. Pasimokęs iš jos padarė mimeografą, kuris mums visiems pažįstamas. Kodėl nepanaudoti jo traukinyje? Taip ir padarė. Pradėjo spausdinti įvairius pranešimus keleiviams ir išleido Weekly Herald. Muziejuose yra užsilikusių jo egzempliorių. Tas jo Weekly Herald kaštavo 8 centai mėnesiui. Turėjo apie 400 nuolatinių skaitytojų. Tai buvo pirmasis laikraštis pasaulyje, leidžiamas traukinyje. Atsižvelgiant į tai, kad leistas 14 metų berniuko, be formalaus mokslo, laikraštukas buvo visiškai geras: daug naujienų, dailiai pateiktas. Jo garsas pasiekė net Londoną. Norėjo savo laikraštį padidinti iki 1.000 prenumeratorių, bet neturėjo pakankamai pinigų popieriui.
Tomas taip išpruso prie geležinkelio, kad jau buvo pradėjęs ir lokomotyvą valdyti. Atsitiko ir nelaimė: norėjo įlipti į pradėjusį važiuoti traukinį, bet taip nenusisekė, kad konduktorius prišokęs tik už ausų įtraukė. Vaikas išgirdo, kad ausyse kažkas truktelėjo ir nuo to meto per visą savo gyvenimą mažiau begirdėjo. Tai buvo didelis trūkumas dirbant su fonografais. Atsitiko dar kitas nemalonumas: tarp savo chemikalų turėjo medžiagos, kuri užsiliepsnojo. Buvo kilęs vagone gaisras, bet greitai jį užgesino. Traukinio konduktoriai pradėjo jo bijoti, kad kas dar baisiau neatsitiktų.
EDISONAS TELEGRAFISTAS
Berniukui geležinkeliečio ateitis neatrodė labai šviesi. Po to gaisro vagone jam jau nebeleido eksperimentuoti. Vieną 1862 m. rugpiūčio dieną jo traukinys manevravo stotyje: turėjo vienus vagonus atkabinti, naujus užkabinti, ir nepastebėjo, kaip stoties viršininko J.U. Mackenzie 2-3 metų vaikutis vėlėsi tarp jų. Vienas paleistas vagonas stačiai riedėjo ant vaiko ir būtų jį sutriuškinęs, bet Tomas paskutinę sekundę pastebėjo ir pripuolęs išgelbėjo sveiką, tik jį patį vagonas kiek apibraižė. Galima įsivaizduoti, kiek išgąsčio pergyveno tėvai ir koks buvo jų dėkingumas šviesiam berniukui, kuris parodė tokiu momentu tiek susivokimo. Stoties viršininkas nebuvo tiek turtingas, kad galėtų duoti didesnę pinigų sumą. Bet Tomui davė daug daugiau — telegrafisto vietą. Be abejo, Edisonas turėjo pirmiau to darbo išmokti. Senas telegrafistas, vaikui pradėdamas pamokas, paaiškino, kad telegrafas yra kaip koks ilgas šuo, kuris tęsiasi nuo vieno miesto iki kito. Jeigu viename mieste patrauksi šuns uodegą, kitame pradės loti.
Būdamas 15 metų, Edisonas pats pradėjo daryti bandymus su telegrafu. Su savo draugais kasdien siųsdavo telegramas. Tiek įgudo, kad per minutę persiųsdavo 1.000 žodžių. Studijavo automatiškus peršokius nuo vienos linijos į kitą. Taip beeksperimentuodamas pasidarė telegrafų specialistas, ir jį kviesdavosi į įvairius Amerikos miestus. Turėjo nepaprastai gražią rašyseną, beveik kaip spausdintą. Pasidarė kaip tradicija, kad visos telegramos visame krašte turi būti labai gražiai parašytos.
ELEKTROS LEMPUTĖS IŠRADIMAS
Skaitydamas Edisonas sužinojo, kad Michael Faraday Anglijoje 1831 m. surado, jog elektros srovė gamina magnetinį lauką, bet ir magnetinis laukas, dideliu greičiu judėdamas, sukelia elektros srovę. Kitais žodžiais tariant, išrado dabartinį elektros generatorių. Bet kelias iki jo dar buvo labai ilgas, kol tokį elektros motorą galėjo naudoti. Būtų buvęs dar ilgesnis, jeigu ne Edisonas.
Vienas iš dinamos pritaikymų buvo elektros šviesa. Edisonas apie porą metų eksperimentavo su elektros lempute ir jam tai kaštavo apie 40.000 dol. Kiek jis platinos sudegino: tik sušvisdavo ir perdegdavo. Dirbo su anglimi iš sudeginto popieriaus ir medvilnės. Sunku buvo išpumpuoti orą iš lemputės, paskui įsigijo pompą su gyvsidabriu. Ji buvo geresnė, bet labai kenksminga sveikatai, dantims. Visados fiasko ir fiasko. Pagaliau 1879 m. spalio 21 d. gimė išganingoji lemputė, kuri pirmiausia nušvietė jo paties laboratoriją. Žmonės važiavo iš visų kraštų pasižiūrėti tos stebuklingos šviesos, kurią galima net į vandenį kišti — negęsta.
Edisono padėtis buvo pasidariusi labai bloga. Dabar Wall Street kapitalistai geriau pradėjo finansuoti jo projektą. Atsivėrė nauji uždaviniai, nes reikėjo galvoti, kaip pagaminti elektros srovę, baterijų neužtenka. Buvo įkurta Edisono General Electric bendrovė. Iki 1825 m. miestuose degdavo aliejus, vėliau įvedė gazą. Kiekvieną vakarą būriai vyrų išeidavo su kopėčiomis uždegti lempų gatvėse. 1882 m. rugsėjo 4 d. Niujorke pirmą kartą sušvito elektros šviesa. Suruošė iškilmingą procesiją su lempomis ant kaktos, kaip angliakasiai turi: tai buvo naujosios šviesos iškilminga eisena. Pati elektros lemputė pasiliko tokia, kokią pagamino Edisonas, tik dabar vietoje anglies kilpos naudoja tungsteno arba volframo vielas, o į išpumpuotą lemputę įleidžia azoto dujų, nes geriau laiko. Po šio pasisekimo visi didmiesčiai pradėjo prašyti tos naujos šviesos.
1889 m. Paryžiuje buvo suruošta pasaulinė paroda. Joje buvo išstatyta Edisono dinama, šviesa, kiti elektros instrumentai. Pasaulis nustebo, stačiai kvapą užtraukė, pamatęs tuos nuostabius daiktus, kokių joks kitas kraštas nė iš tolo negalėjo parodyti, tik Amerika su Edisonu. Didieji pasaulio kraštai tiesiog saujomis pradėjo pilti aukščiausius medalius, teikti visokius aristokratiškiausius titulus. Pats Prancūzijos prezidentas jį su didžiausiu atidumu globojo. Edisonas ta proga su žmona pavažinėjo po Europą. Berlyne aplankė pagarsėjusią Werner Siemens firmą, kuri specializavosi elektros, ypač telegrafo srityje. Ji visur pravedė telegrafus — pačioje Vokietijoje, Rusijoje, apskritai visoje Rytų Europoje. Edisonas daug pasimokė iš vokiečių, kurie neturėjo intereso slėpti savo išradimų, nes tada su jais vis vien niekas negalėjo išlaikyti konkurencijos.
Su savo žmona Edisonas susipažino tokiu būdu. Vieną lietingą dieną Newarke, N.J., būdamas 24 metų, ėjo iš savo fabriko. Prie durų pamatė dvi jaunas mergaites, kurios saugojosi nuo lietaus. Paprašė jas į vidų ir pakvietė būti sekretorėmis. Vieną, Mary Stilwell, labai pamilo, o antroji, jos sesuo Alice, pasiliko Edisono šeimai artima. 1871 m. Kalėdų dieną Tomas susituokė su Marija. Šeima buvo labai laiminga, turėjo tris vaikus. Po 13 metų moterystės žmona mirė. Edisonas po jos mirties labai pasikeitė, liūdėjo. Vaikai liko maži, reikėjo jiems globos. Vedė antrą kartą — Miną Miller, su kuria išgyveno apie 40 metų. Nupirko jai didelius namus Niujorke. Kitus namus įsigijo Floridoje šeimai. Ten ir pats nuvažiuodavo.
Marie Curie savo radiumo atradimo nepatentavo, taip pat ir Fleming savo penicilino, nes buvo manoma, kad mokslininkas negali virsti pramonininku. Edisonas padarė daugiau kaip tūkstantį išradimų ir visus patentavo. Už mokslinių paslapčių perleidimą gavo pinigų, kurių jam reikėjo tolimesniems eksperimentams.
ŠVIESOS AUKSINIS JUBILIEJUS 1879—1929
Tai buvo Edisono apoteozė. Išradėjas, jau senas, 82 metų, bet dar darbštus ir dvasiškai visiškai šviesus. Tą jubiliejų suruošė Henry Ford (1863—1947) ir paties Edisono General Electric bendrovė. Tos tarptautinės iškilmės turėjo išgarbinti šviesą ir išaukštinti Edisoną. Vieta buvo parinkta Dearborn, Mich., automobilių magnato Fordo gimtinė. Dalyvavo pats Amerikos prezidentas Hoover, Marie Curie iš Paryžiaus, Einšteinas, apie 500 aukščiausių ir kilniausių krašto žmonių. Kai kurie Edisono namai iš New Jersey buvo perkelti į Dearborn net su žemės sklypais. Norėjo perkelti ir Independence Hall iš Filadelfijos, bet miestas nedavė. Tada Dearbome padarė tikslią jos repliką, kurioje vyko minėjimas. Net ir tie vagonai buvo paimti, kuriuose Edisonas, dar jaunuolis, pardavinėjo keleiviams laikraščius, riešutus, vaisius, ir laboratorija ta pati, kur įvyko gaisras. Tais vagonais įvažiavo prezidentas, Edisonas, visi aukštieji svečiai. Edisonas turėjo būti laikraščius pardavinėjantis berniukas ir tarnauti svečiams, kaip tai darė prieš 70 metų paprastiems darbininkams, kurie važiuodavo į Detroitą dirbti. Per tas iškilmes Edisonas kiek sunegalavo, jį nunešė į gretimą kambarį, paties prezidento gydytojas stiprino. Gyveno dar porą metų rūpestingai savo kilnios žmonos globojamas. Mirė West Orange, N.J., 1931 m. rugpiūčio 9 d. Ten ir palaidotas. Buvo protestantas. Savo tikėjimo laikėsi.
Edisonas lieka amžiams Amerikos simbolis. Jam taikė Šv. Rašto žodžius: "FIAT LUX"—tesušvinta šviesa—plačiausia prasme, tegul sušvinta ji Amerikos gyvenime, tegul sušvinta ir visam pasauliui.
• Televizijos aktorius John Beradino, matomas "General Hospital" programoje kaip dr. Steve Hardy, yra nuoširdus katalikas, vedęs Gerojo Ganytojo bažnyčioje Beverly Hills ir susirūpinęs televizijos ir filmų teigiamesne įtaka.
• Motinai Teresei, Indijos misijonierei, Cambridge universitetas suteikė garbės daktarės laipsnį.
• Ispanijoje daugiau negu 90% šeimų tėvų nori, kad jų vaikai mokyklose būtų krikščioniškai auklėjami ir kad valdinėse mokyklose būtų dėstoma tikyba.
• Apie 30.000 amerikiečių dalyvavo vysk. Jono Neumano kanonizacijos iškilmėse birželio 19 d. Šv. Petro bazilikos aikštėje. Minioje buvo ir Filadelfijos stalius Michael Flanigan, kuris mediciniškai neišaiškinamu būdu išgijo iš kaulų vėžio ligos, kai tėvai, nuvykę prie vysk. Neumano kapo Filadelfijoje meldė stebuklo. Gydytojai jo išgijimą laikė mediciniškai negalimu. Dabar jis yra 91 m. amžiaus. Šv. J. Neumann yra pirmas amerikietis vyras, paskelbtas šventuoju.
• Baisi žmogžudystė įvyko Wheelinge, W. Va. Piktadarys įslinko į Šv. Juozapo seserų vienuolyno kiemą, sode apie 500 jardų nuo namo rado 26 m. postulantę, Robertą Elam, ją nutempė 50 pėdų į miškingą vietą, nuskriaudė ir pasmaugė. Seselė buvo magistro laipsniu baigusi Fordhamo universitetą ir dirbo kaip suaugusiųjų religinio švietimo koordinatorė.