Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
SKUDUČIAI
"Kultūros baruose" Vladas Bartusevičius rašo apie vienus iš seniausių lietuvių paprastų žmonių pučiamuosius prietaisus išgauti muzikiniams garsams. Apie jų amžių spėliojama, kad jie atsiradę maždaug prieš 3 tūkstančius metų. Kai kas skudučius laiko senesniais už Pano fleitą ir jiems duoda net penkis tūkstančius metų.
Giminiškų muzikiniams garsams išgauti vamzdelių randama beveik visuose žemynuose. Panašius į mūsų skudučius, vamzdelius turėjo senovės graikai juos vadindami — Pano fleita. Tai keletas arba keliolika iš nendrių, kaulo ar panašių vamzdelių padarytų nevienodo ilgumo ir sujungtų tarp savęs. Į juos pūsdamas žmogus išgaudavo darniagarsį muzikinį tam tikro aukščio garsą.
Pano fleita buvo mėgstama rytų tautose. Buvo grojama nuo penkių iki dvidešimt tarp savęs sujungtų vamzdelių. Tų skaičius priklausė nuo atlikėjo meistriškumo. Kinijos miestų griuvėsiuose apie daugiavamzdę fleitą, vadinamą paisiao arba siao, rasta įrašų maždaug prieš keturiolika šimtų metų prieš K.g. Ši fleita nupiešta ant akmeninių sienų su kitais muzikoje vartotais įrankiais. Pagal kiniečių metraštį, paisiao buvo naudojamas karinei ir šokių muzikai. Vamzdelių eiligarsis būdavo gana įvairus.
Pano fleita pučia ir Okeanijos gyventojai. Timoro saloje ji padaryta iš vienuolikos sujungtų vamzdelių. Malajiečiai Pano fleitą daro iš keturių bambuko vamzdelių. Bambuko vamzdeliai naudojami ir Naujojoje Gvinėjoje. Afrikos tautelės groja surištais vamzdeliais, laikomais atskirai po kelis rankoje. Pietų Amerikos indėnai gaminasi skudučius iš nendrių. Įdomūs boliviečių skudučiai, vadinami sicus. Jie padaryti iš cukrašvendrių ir sudėti iš 7-17 vamzdelių, kurių ilgis 6-43 coliai, surišti keliomis eilėmis. Jais groja kelių arba keliolikos žmonių vienetas. Vamzdelių išduodamas garsas derinamas įpilant į vamzdelį smėlio. Panašių skudučių yra Ekvadore, Čilėje ir Peru. Jie vadinami antara. Lenkijoje skudučiai vadinami multanki.
Ukrainiečių sviril (kuviči), gaminami iš medžio iki septyniolikos vamzdelių. Rusų kuvikli — gaminami iš nendrinių augalų. Vamzdeliai tarp savęs nesujungti, grojantieįi laisvai juos laiko rankose. 1961 m. vasarą Saratovo universiteto archeologinė tyrinėtojų grupė, kasinėdama kurganą Stakovkos kaime, surado aštuonis iš kaulo pagamintus nevienodo dydžio vamzdelius. Archeologai nustatė, kad jų amžius siekia penkis tūkstančius metų. Taigi jie žymiai senesni, negu manoma atsiradus graikų legendai apie Pano fleitą.
Jau trys tūkstančiai metų prieš Kristų, fleita buvo mėgstamiausia gyvulių augintojų. Legendarinis Panas — miškų, laukų, gyvulių ir piemenų valdovas. Jo išvaizda jau labai nepanaši į Olimpo dievus. Kyla klausimas, ar kartais graikai nesukūrė Pano paveikslo, susitikdami su barzdotais gyvulių augintojais iš Pietų Rusijos stepių?
Lietuvos archeologai pagal kasinėjimo išdavas rašo, kad iš Lietuvoje įvairiais laikotarpiais gyvenusių žmonių (stovyklavietėse, sodybvietėse, piliakalniuose) iki šiol nerasta jokių skudučių (vamzdelių), pagamintų iš kaulo, rago ar ko nors panašaus. Lietuvių paprastų žmonių tautosakoje dažnai minimi įvairūs muzikos garsus davę daiktai: triūbos, švilpynės, ragai, būgnai, cimbolai, kanklės, bet skudučių vardo nerandama. Nieko nesužinomą taip pat ir iš rašytinių šaltinių, tačiau pirmą kartą skudutis minimas 13 a. J. Bretkūno "Psalmėse", vadinamas tutuklėmis (die litauische Duden). Brolių F.H. Tecnerių 1897 m. leidinyje "Dainos" randamas pirmą kartą įdėtas skudučio, vadinamo skurdučiu, piešinys su aprašymu.
Paprastų žmonių muzikantai išsaugoję ir išpuoselėje skudučius sudarė pagrindą tolimesnei jų plėtotei. Nuo kelių nedidelių vienetų buvo sudaryta šimtinės skudutininkų mūsų dainų šventėse. Straipsnis baigiamas sakant, kad jeigu mūsų skudučiai ir turi senesnių už save giminaičių kituose pasaulio kraštuose, tai savo daugumu ir tobulėjimu, jie visus kitus pralenkia.
VILNIUJE APTARTI ŽURNALISTŲ RUOŠIMO KLAUSIMAI
Spalio mėn. Vilniuje vyko trijų dienų sąjunginės žurnalistikos mokslinės-metodinės tarybos plenumas. Jame dalyvavo šalies aukštųjų mokyklų spaudos skyrių atstovai. Svečiai turėjo progos susipažinti su Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto istorija ir respublikos sostinės kultūros paminklais.
KAUNO DRAMOS TEATRAS PRADĖJO 58-TĄJI SAVO GYVAVIMO LAIKOTARPĮ
Šių metų pradžiai Kauno dramos teatras parodė J. Grušo "Uniją". Teatre įsteigta studija, kurią lanko daugiau kaip du šimtai studentų. Jie buvo atrinkti konkurso keliu.
LIETUVOS MUZIEJAI
Mūsų krašto muziejininkystei pradžią davė D. Poška 1812 m. įkūręs Baublių muziejų. Šiandien respublikoje veikia per 250 muziejų. Iš jų daugiau kaip 20 parodų skirta rašytojams, dailininkams bei kalbininkams. Ketvirtame Dusetų - Obelių plento kilometre prasideda Gipėnų kaimas. Vienoje sodyboje, prie seno geltonai dažyto namo, Zarasų rajono kraštotyrininkų buvo pritvirtinta atsiminimų lenta "Poeto Antano Vienažindžio (1841-1892) tėviškė". Po poros metų minint poeto 130-tąsias gimimo metines, buvo įkurtas poeto muziejus. Kudirkos Naumiestyje įkurtas Vinco Kudirkos muziejus, kuriame sukaupta per 1200įdomių dalykų. Šiame rajone taip pat veikia ir Prano Vaičaičio muziejus su 470 poeto laikmečio biografijos ir kūrybos dalykais. Vienas iš turtingiausių respublikos visuomeninių muziejų, su septyniais tūkstančiais dalykų, yra Veliuonoje. Jis yra įsteigtas komunistų rašytojui P. Cvirkai. Kai kurie muziejai užsidarė: K. Būgos, V. Krėvės-Mickevičiaus, V. Mykolaičio-Putino, Šatrijos Raganos, M. Valančiaus, P. Višinskio ir daug kitų.
* Meteorologų teigimu, saulėtų dienų skaičiumi Nida pralenkia visas Lietuvos vasarvietes.
* LKP Centro Komitetas nutarė 1980 m. surengti įprastinę respublikinę dainų šventę. Dabar Lietuvoje yra 796 saviveikliniai chorai (be moksleivių chorų), 1074 jaunimo ir 1627 vaikų šokių vienetai, 540 pučiamųjų orkestrų, 25 teatrai, 2500 dramos vienetų ir 720 meninių vienetų.