MOTERŲ KUNIGYSTĖ
Norėčiau pareikšti kelias mintis dėl straipsnio “Moterys ir kunigystė” “L.L.” 1977 m. 9 nr.
D. Bindokienė džiaugiasi, kad nyksta moteris žeminančios tradicijos Bažnyčioje. Nežinau, ar mūsų močiutės jautėsi pažemintos ar ne, bet dabar, kai šv. Mišių metu net keletui kunigų sėdint bažnyčioje prie altoriaus, moteris eina skaityti lekcijos, ar tai nėra lygybė tik dėl lygybės?
Kaip Šv. Raštas? Ar jis yra parašytas visiems, ar tik aniems seniesiems laikams? Ar mes privalome visa, kas parašyta, tikėti ir laikytis visu pamokymų ir paliepimų, ar priimti tik tai, kas kiekvienam individui patinka, o kas ne — atmesti?
Prileiskime, kunige pamokslo temai pasirenka šv. Pauliaus I laišką Korintiečiams ir pradeda 14 skyriaus 34 eilute: “Moterys bažnyčioje tegul tyli, nes joms neleidžiama kalbėti . . . nes nepadoru moteriškei kalbėti bažnyčioje”. Kadangi, neprieštaraudama Šv. Raštui, toliau negalėtų kalbėti, tai gal būtų trumpiausias pamokslas, pasakytas bažnyčioje.
Rūtos Augiūtės nuotr.
Tokios mintys ateina daugeliui tikinčiųjų skaitytojų, ir būtų naudinga, jei kas nors tą klausimą išaiškintų, kaip suderinti moterų kunigystę su tuo šv. Pauliaus laišku.
J. Jonaitis
“LAIŠKAI” SKYSTAI REDAGUOJAMI
Prenumeratos laikui pasibaigus, malonėkite “L.l.” siuntinėjimą man sustabdyti — daugiau nebeatnaujinsiu: perdaug skystai redaguojamas. Atrodo, kad Jūsų redakcija laikosi bendrųjų Amerikos laikraščių linijos: surasti visiems, kas juos domintų — pradedant rimtais dalykais, baigiant lengvomis papliauškomis ir liberališkos išraiškos diskusijomis.
Kun. Vaišnora jau prieš kelerius metus “Tėviškės žiburiuose” yra rašęs stebėdamasis, kad spausdinate net tokius pasisakymus, kaip ką bernai savo tarpe pripliauškia... Tokios Kasniūno apybraižos apie berno ištvirkavimą su ūkininke ir jos mušimą yra būdingas skaitinys geltonojoje spaudoje...
Jūsų “laiškuose” (prasmingas to žurnaliuko vardas) iš jėzuitų skaitytojai laukia svarių minčių, rimtų atsakymų į daugybę aktualių šių dienų klausimų. Tų svarbiųjų temų Jūsų redakcija kaip ir nepastebi. Rašo apie legendas, ilgas diskusijas, ar kunigai baliuose turėtų šokti (vos neparašiau blogą žodi, o gal ir teisingą.. .) ir kitomis lengvomis temomis, kurios tik parodo didelį nuosmukį...
Atleiskite už atvirą žodį.
S. Mazilius
VINJETĖ “TĖVYNĖJE”
Gavusi raštu “Laiškų lietuviams” redakcijos ir leidėju pageidavimą išgirsti skaitytojų nuomonę bei pageidavimus žurnalo reikalu aplamai, į minėtą raštą reaguodama, pakartotinai pageidavau, kad žurnale vinjetė “Tėvynėje” būtų pakeista į “Pavergtojoje tėvynėje”, arba “Okupuotoje tėvynėje”, arba kad, atitinkamai iliustruojant, aiškiai matytųsi jos pavergimas.
Susidūrusi asmeniškai su atsakinguoju redaktoriumi kun. J. Vaišniu ir trumpai pareiškusi savo pageidavimą, gavau trumpą, be kompromiso atsakymą: “Visi “Laiškų lietuviams” žurnalo skyriai vinjetėse apibūdinami vienu žodžiu”.
Esu dailininkė ir žinau, kad nupiešus vinjetę su dviem žodžiais ar kitaip išreiškus simboliškai, meninė žurnalo vertė, jei nepagerės, tai tikrai nenukentės, o bus drąsiai pabrėžta dabartinė Lietuvos politinė padėtis, kokia ji yra šiandieną, ir tai atitiks tiesą.
Po tokia žurnalo vinjete “Tėvynėje” turėtų būti talpinamos žinios iš buvusios nepriklausomos Lietuvos, bet ne tokios, kaip dabar dažniausiai dedamos, be jokios kritikos, komentarų, okupantų įžūliai besigiriančios spaudos, gražiomis spalvomis, žibančios. . .
Dėl minėto pageidavimo kun. J. Vaišnys, kažin kodėl užsirūstinęs, pasišalindamas griežtai atkirto: “Niekad to nebus!”
Tokie atsakingojo redaktoriaus trumpi atsakymo iššokiai mūsų nepatenkino. Todėl, mūsų — “Laiškų lietuviams” skaitytojų ir žurnalo kolekcionierių nuo pat pirmojo žurnalo numerio — yra tokie tvirti pageidavimai:
Pakeisti žurnale esamą vinjetę “Tėvynėje” į siūlomąją. Jei minimas skyrius, Jūsų manymų, nepakeičiamas, tai mes siūlome jį panaikinti, nes kas tokiomis žiniomis “Tėvynėje” domisi, ras jas iš pirmojo šaltinio Vilniuje leidžiamame laikraštėlyje užsienio tautiečiams “Gimtasis kraštas”, o sąmoningieji, susipratę tautiečiai tokių skelbiamų žinių nepasiges.
Vietoje panaikinto skyriaus įvesti jaunimui elementaraus elgesio (auklėti kultūringą visuomeninį žmogų) arba grynai religinį skyrių.
Jei nemanote nukrypti nuo savo nusistatymo, tai duoti žurnalo “Atgarsiai” skyriuje platesnį, išsamesnį paaiškinimą, kodėl pageidaujami pakeitimai negalimi ir kodėl, anot kun. J. Vaišnio, “Niekad to nebus”.
Tikimės, kad atsakingasis redaktorius, redakcinė žurnalo kolegija bei leidėjai nebus kurti ir į mūsų pageidavimus atsilieps.
VAIKŲ AKTYVUS DALYVAVIMAS MIŠIOSE
Perskaičiusi A-lės G. laišką “L.l.” 1977 m. gruodžio mėn., jaučiu pareigą jai spaudoje komentuoti, nes mano vienas sūnus buvo vasaros stovykloje, kurioje kunigo A.S. prižiūrimas kepė neraugintus paplotėlius.
Pirmiausia, kas ten nebuvo, vargiai ar gali susidaryti visapusišką įspūdį, kaip liturgija ir religija buvo vaikams pateikta. Net ir perskaičius kunigo A.S. aprašymą, sunku įsigyventi į tokioje stovykloje susikūrusią nuotaiką. Vaikai gal pirmą kartą savo gyvenime pajuto, kas yra gyvasis tikėjimas — buvo veiksmingai įjungti į religijos išpažinimą. Jiems patiems teko paruošti šv. Mišias, t.y. atrinkti Šv. Rašto skaitymus ir įsisąmoninti, ką jie reiškia, kurti kai kurias maldas savais žodžiais. Vienas iš skaitymų dažnai būdavo inscenizuotas. Tai vėl gilino tikėjimo pažinimą ir sąmoninimąsi. Dalis šio visapusiško dalyvavimo šv. Mišių aukoje buvo paplotėlių kepimas. Man neaišku, kaip čia kam nors gali atrodyti nepagarbu ir nuvertinta. Juk kiek tikinčiųjų tikrina švarą fabrikuose, kur masiškai kepami paplotėliai, vėliau konsekruojami per Mišias? Ar ten jau taip viskas ypatingai sterilizuota? (Siūlyčiau susipažinti, kokia švara randama maisto gaminimo fabrikuose!). Ar nebūna didesnis nuvertinimas ir nepagarba prie panašaus pąplotėlio ant kūčių stalo pastatyti šnapso butelį “silkei nuplauti”? Komentaras, ką vaikai pasakys, kaip kad laiške rašyta, gali išplaukti tik iš nesuprantančio suaugusio burnos, tad būtų gera, kad neap-
Rūtos Augiūtės nuotr.
sišvietę suaugusieji savo žodžių nekištų į vaikų burną.
Baimę, kad su artimesniu Dievo pažinimu dings mistika, laikau nerealia. Nejaugi A-lė G. bando teigti, kad Dievas lygus “Wizard of Oz”, kuri arčiau pažinus dingo baimė bei pagarba? Juk Dievo pažinimas augina meilę jam, o ar ne tai yra visas tikėjimo ir religijos pagrindas?
Peikiant kai kuriuos filmus apie Dievą, noriu pastebėti, kad pagaliau pasirodė visiems tinkantis filmas, būtent “Oh, God”. Jei nebūtų buvę ankstyvesnių, prastų bei smerktinų, gal ir šio nebūtume sulaukę, o tai būtų tikras nuostolis.
Gražina Kriaučiūnienė
TRUMPAI IŠ VISUR
• 1978 m. JAV-se sunaudosimų alkoholinių gėrimų pagaminimas kainuos 12,6 bil. dol., mokesčių už juos bus sumokėta 9,9 bil. dol., pslno iš jų gaus pardavinėtojai 10.3 bil. dol. Iš viso naudotojai sumokės 32,9 bil. dol. O alkoholio nuostoliai per metus JAV-se sudarys apie 42 bil. dol. Tokius apskaičiavimus skelbia I. Shea savo naujoje knygoje: "Under the Influence: Alcohol in the American System".
• Anglijoje ir Wales dabar yra 4.187.500 katalikų; privačias katalikų mokyklas lanko 918.644 auklėtiniai.