Spausdinti

Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

GRAŽIEJI LIETUVOS PARKAI

     Vis atidedami pagrindiniai atnaujinimo darbai Užutrakio parke. Šis parkas yra vienas iš vertingiausių ir gražiausių Lietuvoje. Jis buvo suplanuotas 19 a. garsaus prancūzų architekto Eduardo Andrė. Jo atnaujinimas patikėtas architektei Dainorai Juchnevičiūtei. Apie parko įsteigimą ji užsisakė veikalą net iš Prancūzijos. Jį beskaitant, pavyko atsekti daug pakitusių parko kampelių ir beveik išnykusių bei sunkiai pažįstamų mažmenų. Parke auga medžiai iš visos Europos ir net kitų žemynų: pocūgė, plaukuotasis uosis, šiaurinis šermukšnis, Tumbergo raugerškis, totorinis sausmedis, ožekšniai, skiautalapiai sevamedžiai, pilkasis riešutmedis, geltonų žiedų kekes svarina pupmedis, tankiai želia vijoklinės aktinidijos, popieržievi-nis beržas, amūrinis kamštenis, lazdynai dilgėlės pavidalo lapais. . . Iš viso parke suskaičiuota iki šimto įvairių medžių ir krūmų. Labai gerai suplanuotas parko medžių ir augalų derinimas. Jų pavidalai, spalvos, kvapai — viskas sudaro nepaprastos vertės aplinką.

     Iš Užutrakio parko matyti garsi Trakų pilis, Trakų miestelis, Galvės ir Skaisčio ežerai bei pušynai. Parkas yra keturiasdešimt ha dydžio. Parkas atkuriamas labai nesistemingai. Čia vis dar tebestovi menkaverčiai laikini pastatai. Vaizdą gadina neapipavidalinti vaizdinės propagandos stendai. Ramybę trukdo prie centrinių rūmų garsiakalbiai.

“ŽALGIRIO MŪŠIO” PAVEIKSLAS

     Nuo "Žalgirio mūšio” paveikslo sukūrimo šiemet sukanka šimtas metų. Paveikslo nuospaudos, ant drobės padarytos I. Ignatavičiaus ir I. Rudolfo, saugomos Lietuvos literatūriniuose muziejuose: Vilniuje, Kaune ir Trakuose. Jį nutapė žymus 19 a. lenkų tapytojas Janas Aloyzas Mateika (1838-1839). Kai kas J. A. Mateikai bando prikišti tautiškumą. Šių žodžių negalima taikyti jo nutapytam paveikslui, nes čia J. A. Mateika nesuklastojo istorijos įvykių ir "Žalgirio mūšį” pavaizdavo kaip tikrai viskas įvyko. Tai galėjo pavaizduoti tik sąžiningas menininkas. 1939 m. vokiečiams okupavus Lenkiją, "Žalgirio mūšio” paveikslas iš Varšuvos buvo išvežtas į Liubliną ir paslėptas, užkasant po žeme. Vokiečiai jo ypatingai ieškojo. Surasti jiems nepavyko — ir jis išliko iki mūsų dienų.

ĮKURTUVĖS PO KIAURU STOGU

     "Bėga vanduo. Padėkite! ...” — Nemaža tokių laiškų pastaruoju metu pasiekia "Tiesos” redakciją. Rašo juos žmonės, kuriems įkyrėjo varstyti vietinių įstaigų duris ir pasitenkinti neištesėtais eiliniais bei raminančiais pažadais.

     Kiauras stogas — tai ne vienos ar kelių šeimų sunkumas. Ypatingai vargas šeimai su mažamečiais vaikais. Vanduo teka čiurkšlėmis ne tik šiame, bet ir gretimame bute. Apie tai jau net du raštai rašyti vykdomajam komitetui, daugelį kartų kreiptasi žodžiu. Tačiau iki šiol niekas nesirūpino padėti žmonėms. Teisinamasi, kad trūksta statybinių medžiagų, nėra laisvų darbininkų. Tokius atsakymus gauna ir S. Kuliavas. Šešti metai žmogus laukia, kada Kauno namų statybos kombinatas sutvarkys namo suleidimus, pro kuriuos visą laiką sunkiasi vanduo. Nėries krantinėje gyvenantiems dar prieš dvejus metus tekėdamas pro kiaurą stogą vanduo sugadino elektros laidus. Trumpi sujungimai sudegino skaitiklius ir kai kuriuos dar kitus įrengimus. Galima būtų suminėti dar nemaža panašių pavyzdžių, tačiau ir pateiktų pakanka, norint įrodyti, kaip kai kurie atsakingi darbuotojai rūpinasi žmonių gerove.

“PAGERINTA” MOKYMO IR KOMUNISTINIO AUKLĖJIMO KOKYBĖ

     Šiemet Lietuvoje įgyvendintas visuotinis vidurinis jaunimo mokymas. Pertvarkyta mokslo programa. Stengiamasi mokinį paruošti savarankiškam gyvenimui ir darbui. Komunistinis auklėjimas yra nuolatinis Lietuvos mokyklų rūpestis. Parenkamas mokyklos direktorius ir mokytojai, kurie turi sugebėti vadovauti mokyklai ir įvykdyti komunistų partijos reikalavimus. Mokytojai— kiekvienas atsako už save, o visi už vieną. Mokyklai turi vadovauti komunistai, kurie turi praktiškai įgyvendinti pažangias mokymo priemones ir ugdyti kūrybinį mokinių aktyvumą bei jų įsijungimą į komunistinį judėjimą.

     "Tiesa” verkšlena, kad dar vis pasitaiko atvejų, kad mokyklų direktoriai, užsiėmę daugiau asmeniškais rūpesčiais, savo namų statymais, o mokykla pamirštama. Per mažai mokytojai rūpinasi savo darbu. Paskęsta buitinėse smulkmenose.

PROPAGANDINIS SUVAŽIAVIMAS

     Vilniuje dvi dienas vyko propagandinis suvažiavimas, pavadintas "šeimos vaidmuo doroviniame asmenybės auklėjime”. Jį surengė Lietuvos komunistų partija, žinodama, kad auklėjant jauną žmogų, labai didelis vaidmuo tenka šeimai. Propagandines paskaitas suvažiavime skaitė bei šeimos uždavinius sprendė sociologai, filosofai, mokytojai ir medikai.

LIETUVOS PARODA JORDANIJOJE

     Jordanijos sostinėje atidaryta Lietuvos paroda. Joje rodomos knygos, paveikslai, paprastų žmonių kūriniai. Parodos lankytojai ypatingai supažindinami su gintaro išdirbiniais, apie kuriuos sakoma, kad tai Lietuvos ir lietuvių meistrų ypatingas pasididžiavimas.

LENGVOJI MUZIKA

     Lengvoji muzika labai mėgstama Lietuvos jaunimo. Tai patvirtina pilnutėlės salės klausytojų. Scenoje daugiausia atliekama lietuvių kūrėjų parašytos dainos. Jau septinti metai Palangoje ruošiamos lengvosios muzikos šventės, kuriose pasirodo vienetai net iš visos Lietuvos. "Tiesoje” nusiskundžiama, kad pastebimas lyg per didelis susižavėjimas lėkštomis dainelėmis, kurios klausytojams nepalieka gilesnio įspūdžio. Rašoma, kad teisingai pasielgia tie dainininkai, kurie savo dainų sąrašą praturtina kitų respublikų kompozitorių kūriniais. Kritikuojamas netinkamas dainininkų scenoje judesys. Pabaigoje straipsnio vis tik pagiria, kad lengvoji muzika prisideda prie dvasinės kultūros ugdymo, ir ji skamba ne vien tik salėse, bet yra tapusi neatskiriamu darbininkų bei žemdirbių gyvenimo palydovu. Savo gražiais akordais ji gali pakelti į grožį žmogaus mintis.

KOMPOZITORIUI J. ŠVEDUI PRISIMINTI

     Vilniuje, Meno darbuotojų rūmuose, į-vyko iškilmingas vakaras, skirtas kompozitoriaus, TSR valstybinės premijos laimėtojo, Jono Švedo gimimo 70-tosioms metinėms prisiminti. Pranešimą apie kompozitoriaus gyvenimą bei muzikinę veiklą padarė menotyros daktaras J. Gandrimas. Buvę jo bendradarbiai, mokiniai ir studentai iškėlė jo nuopelnus, ugdant ir skleidžiant muzikinį paprastų žmonių meną, ruošiant dainų ir šokių šventes, o taip pat vadovaujant TSR valstybinei konservatorijos liaudies muzikos katedrai. Vakaro dalyviams buvo atlikti kompozitoriaus kūriniai.

GERIAUSIA LAIŠKANEŠĖ

     Pasaulinės pašto sąjungos nutarimu, kasmet rengiama "laiško savaitė”. Ji ruošiama ir Lietuvoje. Šiemet geriausios Lietuvos laiškininkės vardą išsikovojo panevėžietė Zita Baikienė. Lietuvos laiškininkai per metus išnešioja apie 125 milijonus laiškų ir apie 500 milijonų pašto siuntų. Per paskutiniuosius penkiolika metų išspausdinta apie 200 skirtingų vokų bei atvirukų, skirtų Lietuvai.

SAUGOMA NUO UŽTERŠIMO BALTIJOS JŪRA

     Didėjant miestams ir pramonei, respublikoje sunaudojama daugiau vandens. Statomos naujos ir padidinamos esančios vandens tiekimo stotys. Planuojama pramonėje panaudotą vandenį išvalyti ir vėl padaryti ji nekenksmingą. Ypatingai nuo užteršimo saugoma Baltijos jūra. Vandens valomiesiems įrengimams pastaruoju metu skiriama daug pinigų, bet naudos iš to dar labai maža, nes nepakankamai išvalytą vandenį vėl nuleidžia į upes ir ežerus.

APIE MANDAGUMĄ

     Leiskite papasakoti vienos dėstytojos pasakojimą.

     Nueinu vieną dieną į mėsos parduotuvę nusipirkti pietums mėsos. Paklausiau pardavėją, pagyvenusią moterį, ką ji gali man pasiūlyti. Pardavėja blogos nuotaikos, man rikte atkirto: "Nagi matai, kad nieko nėra, ko dar klausi!” Galėjau aš ką nors jai į tai ir atkirsti, bet pagalvojau, kad mes, pedagogai, turime auklėti ne pykčiu ir ne tik jaunimą, vis dėlto išsirinkau gabaliuką mėsos ir mandagiai paprašiau suvynioti. Pardavėja paėmė, pasvėrė, suvyniojo ir meste numetė ant prekystalio. Aš paėmiau, pasakiau labai ačiū ir išėjau. Kitą dieną nuėjau vėl. Ta pati pardavėja, atsvėrusi mėsą, jau pasakė prašau, o kada nuėjau trečią dieną, ji ne tik pasakė prašau, bet ir į krepšį įdėjo.

     Tos dėstytojos elgesys man labai patiko. Leiskite man papasakoti iš savo darbo patyrimo. Dirbau konduktore ir štai, atmenu, Naujųjų metų rytą labai sugadino nuotaiką dvi moterys, susibarusios troleibuse. Aš ir šiaip, ir taip stengiausi jas sutaikyti, sakau: "Moterys, Naujųjų metų rytas, o jau baramės, argi barsimės visus metus?” Jos dar labiau įsiliepsnojo, aš raminau. Tuojau po to įlipo keturi jaunuoliai, padavė pinigus ir paprašė keturių bilietų. Kol aš skaičiavau grąžą, išgirdau, vienas sako: "Man nereikia”. Tada aš pasakiau be šypsenos: "O kol nuplėšiu bilietą, gal reikės tik dviejų”. Tada vienas iš jų taip švelniai į mane pažiūrėjo ir mandagiai pasakė: "Konduktore, mes apsirikom, nesibarkit, prašau, šiandien Naujieji metai”. Ir aš iš karto prajukau ir sakau, kokia gera diena — vieni sugadino nuotaiką, o kiti pataisė. (K ,.Tarybinės moter§>>)