Spausdinti

O. K.

     Žmonės spaudžia veinas kitam rankas, kai yra supažindinami, kai sveikina kuria nors proga ar reiškia užuojautą.

     Įprasta, kad moteris pirmoji ištiestų ranką vyriškiui, vyresnis žmogus — jaunesniam, viršininkas — pavaldiniui. Aukštą padėtį užimantiems asmenims, seneliams, giminėms šių taisyklių laikytis nebūtina. Netinkamai pasielgs ašuoniolikmetė, jei pirmoji išties ranką pažįstamam pagyvenusiam vyriškiui. Ką jis tokiu atveju turi daryti? Savaime suprantama, jis turi maloniai paspausti merginai ranką, o ne laukti, kol vargšelė susipras ją nuleisti.

     Kai sveikinasi ar atsisveikina keli žmonės iš karto, pasitaiko, kad jie paduoda viens kitam rankas kryžmai. Iš šalies atrodo negražiai. Ištiesti rankas vienos kitoms turi moterys, paskui — vyrai.

     Visada paduodama dešinė ranka, ir tik tada, kai jos negalima išlaisvinti, atsiprašius, ištiesiama kairė. Labai negražu, kai nerūpestingai pakišama vienas ar keli pirštai arba iš viso delsiama paduoti ranką. Ranką ištieskite ryžtingai, neabejodami, kad neatrodytų, jog dėl kažkurių priežasčių jūs visai nenorite sveikintis.

     Ranką paduoti reikia laisvai. Teatrališki gestai čia juokingi ir negražūs, jie parodo, kad žmogus nemoka arba nenori būti natūraliai mandagus, ir dėl to viskas jam išeina dirbtinai, nenuoširdžiai. Iš mandagumo reikia ranką truputį palaikyti. Tačiau laikyti per ilgai arba stipriai ją kratyti nereikia, nes kitas gali sutrikti. Sveikintis abiem rankomis nepriimtina.

     Paduotą ranką apimkite visais pirštais. Nerūpestingai kyštelėta ranka sukelia nemalonų įspūdį, nors dažnai taip daroma tik iš drovumo. Spausti rankos iki skausmo irgi nereikia. O nuoširdus, tvirtas rankos paspaudimas rodo, kad jūs džiaugiatės, sutikęs draugą ar pažįstamą.

     Juokingai atrodo žmonės, kai, paduodami ranką, labai žemai nusilenkia. Pakanka truputį palenkti galvą (vyriškiui — daugiau, moteriai — mažiau), kad harmoningai pa-pildytumėt šią ceremoniją. Netinka, ištiesiant ranką, žiūrėti iš padilbų.

     Gali pasitaikyti, kad, dirbant sode ar šeimininkaujant, jūsų rankos bus nelabai švarios. Jei tenka su kuo sveikintis, geriau tučtuojau nuėjus rankas nusiplauti, negu paskubomis ir blogai nusivalyti. Vietoj nešvarios rankos atkišti riešą ar alkūnę — netinka.

     Kartais sunku susiorientuoti — ar, paduodant ranką, nusimauti pirštinę, ar ne. Taisyklė tokia: kai sveikinasi vyrai, arba abu paduoda rankas su pirštinėmis, arba abu jas nusimauna. Negalima ištiesti pirštinėtos rankos tam, kuris yra be pirštinės, arba atvirkščiai, nusimauti pirštinę, kai vyresnis arba viršininkas paduoda jums pirštinėtą ranką — toks poelgis gali jį sutrikdyti, pasirodyti užuomina, kad ir jam reikia nusimauti pirštinę.

     Moteris, paduodama ranką vyriškiui, gali pirštinės nenusimauti, o vyras turi būti be pirštinės. Tik išimtinai, pavyzdžiui, jei labai šalta arba skauda ranką, vyriškis, atsiprašęs, pirštinės gali nenusimauti. Jei labai šalta, niekas neturi teisės reikalauti, kad sveikindamiesi nusimautumėte pirštinę. Mandagumo normas reikia taikyti prie aplinkybių.

     Kad nebūtų nesusipratįmų, įeinant į patalpą, geriausia iškart nusimauti pirštines. Pokylyje, koncerte ar kitose iškilmėse pirštinės papildo elegantišką moters tualetą ir, paduodant ranką, galima jų nenusimauti. Per laidotuves mirusiojo giminės netgi su moterimis, pagyvenusiais žmonėmis ir viršininkais gali sveikintis, nenusimaudami pirštinių. Pareikšdami užuojautą, atėjusieji į laidotuves gali būti su pirštinėmis, jei jos juodos. Netinka pirštinių mauti greitai, skubiai — tai atlikti reikia ramiai.

     Sveikintis ir paduoti ranką moteris gali sėdėdama, o vyras būtinai turi atsistoti; tiktai seni ir įžymūs žmonės gali sveikintis sėdėdami. Paduodamos ranką moterys turi vadovautis tokia taisykle: pagyvenusi moteris gali sėdėti, jauna turi atsistoti; kai moteris paduoda ranką kitai, maždaug tokio pat amžiaus moteriai, atsistoti nereikia, jei ateina vyresnio amžiaus moteris, visos jaunesnės atsistoja.

     Kai moteris ištiesia ranką vyriškiui, jis neturi teisės sėdėti. Jei vyriškis neatsistoja, jis šiurkščiai pažeidžia mandagumo taisykles. Senukų ir ligonių tai neliečia, bet atsiprašyti vis tiek jie privalo.

     Vyrai rankas vienas kitam paduoda stovėdami. Artimi draugai šios taisyklės gali nesilaikyti, bet tik tada, kai jų tarpe nėra kitų, mažai pažįstamų žmonių.

•    Kambodijos pabėgėlių stovykloje Thailande, apie 220 mylių nuo Surino, yra 4.800 atbėgusių kambodiečių. Daugelis jų matė savo žmonas, savo vaikus, nužudomus jų akyse. Pasakoja, kad komunistai iš savo krašto sostinės Phnom Pneh, turėjusios apie 4 mil. gyventojų, beveik visus išvarė. Jie nori organizuoti grynai marksistinę valstybę, panaikindami pinigus, algas, turgus, net ir miestus. Seniai, ligonys, intelektualai daugelyje vietų žudomi.

•    Lenkijoje komunistinė vyriausybė vis skriaudžia katalikus. Vatikano radijas paskelbė Lenkijos vyskupų nusiskundimą, kad sudaromi sunkumai toms šeimoms, kurių namuose vasarą vyko rekolekcijos; vartojamos represijos prieš katalikus, kurie keliavo į Lenkijos šventovę Čenstakavą, vyriausybė laužo savo 1950 m. pasižadėjimą neimti klierikų į kariuomenę.

•    Asmeniniu savo įgaliotiniu prie Vatikano prez. Carteris paskyrė buvusi Niujorko burmistrą Robertą Wagnerį.

•    Lenkijoje po 31 m. komunistų valdymo kunigų yra 20.000, net 6.000 daugiau negu buvo II Pasaulinio karo išvakarėse 1938 m. Vienuolių seselių dabar yra 32.000, taigi dvigubai daugiau negu 1938 m. Tikintieji stiprūs visuose gyventojų sluoksniuose.