Algirdas Grigaitis

     Atokiausi ir tuo pačiu vienišiausi žmonės yra miesto žmonės. Kuo didesnis miestas, tuo vienišesni jo gyventojai. Jie gyvena gretimuose butuose, atskirtuose pėdos storumo siena, bet jie ne tik tarpusavyje nebendrauja, bet daugeliu atveju jie net nežino, kas yra jų kaimynai.

     Tai įtaka aplinkos, kurią aš vadinu miesto džiunglėmis. Šis miestiečių vienišumas ypač ryškiai pastebimas gatvėse. Šį jų vienišumą ir bandau parodyti čia spausdinamose nuotraukose. Visi atrodo, lyg jiems šalia stovintis žmogus visai neegzistuotų. Jie tik tiek mato kitą žmogų, kiek reikia, kad į jį neatsimuštų. Jokio kito santykio tarp šių žmonių nėra.

     Miesto džiunglės susideda ne vien iš gatvės cemento ir asfalto. Jos turi ir savo, jei taip galima pavadinti, dvasinį momentą. O šis momentas pasižymi totaliu neturėjimu žmogiškos šilimos. Tik pažiūrėkite į juos: kiekvienas stovi užsidaręs savo kevale, susirūpinęs tik savimi, daugumas jų susiraukę, lyg susipykę. ..