Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

FRAZEOLOGIZMAI SU ŽODŽIU LIEŽUVIS

     Šiame skyriuje jau esame rašę apie lietuvių kalbos frazeologizmus su žodžiais galva, burna, akys, ausys, gerklė. .. Mūsų liaudies kalboje yra labai daug panašių frazeologizmų ir su žodžiu liežuvis.Čia paminėsime kai kuriuos šios rūšies frazeologizmus, iliustruodami juos pavyzdžiais iš liaudies šnekamosios kalbos arba iš mūsų rašytojų veikalų. Manome, kad tai bus naudinga ypač mūsų jaunimui, norinčiam praturtinti savo lietuvių kalbą ir paįvairinti stilių.

     Daugiausia vaizdingų posakių su žodžiu liežuvismūsų liaudis yra sukūrusi, norėdama vaizdžiai apibūdinti žmogų, kuris apkalba, šmeižia, nešioja gandus, daug plepa ir pan.

     liežuvi laidyti— šmeižti, keikti: Ta moteris gaus kada nors už liežuvių laidymą.

     liežuvius nešioti— apkalbėti: Aš jį labai išbariau už liežuvių nešiojimą.

     ilgą liežuvį turėti— liežuvauti: Su ilgu liežuviu niekur neįtiksi.

     pikti liežuviai— apkalbėtojai: Pikti liežuviai žinojo priežastį ir ėmė šaipytis (Simonaitytė).

     šimtą liežuvių turėti— greitai sklisti: IŠ patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga ( Petkevičaitė-Bitė).

     liežuviu apausti— daug ką apkalbėti: Ji savo liežuviu visą svietą apaudžia.

     liežuviais apkrauti— apkalbėti: Neduok Dieve tame davatkyne gyventi, tuoj liežuviais apkrauna.

     liežuvius galąsti— šmeižti, apkalbėti: Nuo to laiko pikti žmonės pradėjo galąsti liežuvius.

     liežuvius nešioti— prišmeižti: Ta moterėlė labai mėgsta liežuvius išnešioti. Ji laksto po sodžių ir liežuvius nešioja.

     liežuviu karti— apkalbėti, šmeižti: Ji akyse kojas laižo, o už akių liežuviu karia.

     liežuvį leisti į darbą— apkalbėti: Nustok, neleisk liežuvio į darbą.

     liežuvius maišyti— apkalbėti: Vieni ją laiką davatka, nes netekėjusi, kiti ne, nes bažnyčioje nesėdėdavo per dieną, daugiau darbuodavosi ir nemaišydavo liežuvių (Žemaitė),

     liežuvis neišsitenka burnoje— apkalba: Jo liežuvis burnoje neišsitenka, jis visus atranda,

     liežuvius pinti— apkalbėti: Pynė pynė ir supynė bobos liežuvius.

     liežuviu plakti— apkalbėti: Visą vakarą kūmutės plakė liežuviais kaimynus.

     liežuviais skalbti— apkalbėti, šmeižti; Kiek jie mane liežuviais skalbė!

     ant liežuvių valkioti— apkalbėti: įsivelsi į kokią kvailą istoriją, ir paskui valkios visi ant liežuvių (Putinas).

     ant liežuvio pakliūti— būti apkalbamam: Šį vėlyvą pavasarį ant liežuvio sodžiui pakliūti teko Rimams (Vaižgantas). kas ant liežuvio papuola— bet ką plepėti: Tarška, kas tik ant liežuvio papuola.

     liežuviu malti— plepėti: Jis be reikalo liežuviu mala.

     liežuvi paleisti— daug plepėti: Niekaip nebeiškentusios bobos suklego, nebegalėjo jų nutildyti, paleido liežuvį, net skaitytoja gavo nutilti (Žemaitė).

     liežuviu apmesti, atausti ir išardyti— daug prikalbėti. Ji ne pėsčia — moka liežuviu apmesti, atausti ir vėl išardyti.

     liežuvi barškinti— plepėti: Nebarškink liežuvio, verčiau darbo imkis.

     liežuvi įlaidyti— įsiplepėti: Į laidei liežuvį, tai dabar visokių niekų prisakysi.

     liežuviu makaloti— daug šnekėti, plepėti: Užteks liežuviu makaloti — jau laikas ruoštis kelionei.

     lankstus liežuvis— sakoma apie iškalbumą: Pamatytum, kokį lankstų liežuvį jis turi — tikras oratorius.

     liežuvio galą panižo— parūpo pasakyti: Man taip panižo galą liežuvio, kad neiškenčiau neprasižiojęs.

     ant liežuvio galo sukasi— nebegali atsiminti gerai žinomo dalyko: Ta pavardė man ant galo liežuvio sukasi... palauk, tuoj prisiminsiu.

     liežuvio plonybė— mokėjimas prisimeilinti: Ji apsuks tau galvą, nes jos liežuvio plonybė neišpasakyta.

     aštrus liežuvis— sakoma apie užgaulią kalbą: Jo liežuvis darosi vis aštresnis — tų užgauliojimų negaliu pakelti.

     liežuvis dviem galaisarba dvilinkas liežuvis— sakoma apie veidmainį, melagį: Netikėk — jo dvilinkas liežuvis.

     gerą liežuvį turėti— būti iškalbingam, mokėti atsikirsti: Ji gerą liežuvį turi — niekam nenusileidžia.

     liežuvis apsiverčia— drįsta ką nors negražiai pasakyti: Kaip tau ir liežuvis neapsiverčia šitaip negražiai kalbant!

     liežuvį atiduotų— sakoma apie labai meilų: Ji akyse ir liežuvį tau atiduotų, o už akių ir kalnus priverstų ant tavęs.

     liežuvį atrišti— padaryti kalbų, plepų: Degtinės stikliukas jam liežuvį atrišo, o pirmiau, atrodo, nė žodžio negalėjo ištarti.

     liežuvį dilgina— ima noras pasakyti: Taip labai man liežuvį dilgino, bet vis dėlto susilaikiau.

     liežuvį pakišti— įskųsti: Kaip galėjo policija sužinoti apie tą įvykį? Manau, kad kaimynas liežuvį pakišo.

     liežuvį galąsti— rengtis žodinei dvikovai: Būk pasiruošęs atsikirsti — jau jis liežuvį galanda.

     liežuvį kaišioti— kištis į kitų kalbą: Nekaišiok savo liežuvio — mudu apie savo asmeniškus reikalus kalbamės.

     laikyti liežuvį už dantų— tylėti, neišduoti paslapties: Jei nori būti mano draugas, tai laikyk liežuvį už dantų.

     liežuvio neapverčia— negali ištarti žodžio: Jau taip nusigėrė, kad nė liežuvio neapverčia.

     liežuvį gali nuryti— sakoma apie skanų daiktą: Kokia puiki sriuba — gali liežuvį nuryti!

     liežuvio neišlupsi iš burnos— negalint išklausti: Tyli kaip žemė, liežuvio neišlupsi iš burnos.

     liežuvį užrišti— nutildyti: Aš jam vieną kartą užrišiu liežuvį, jau per daug plepa.

     nors ant liežuvio mink— tylus, lėtas: Nė žodžio neištaria — nors ant liežuvio mink.

     kaip liežuvį prarijęs— tylus: Tyli, tartum liežuvį prarijęs.

     nuo liežuvio nenueiti— dažnai minėti: Kai jis susipažino su ta mergina, tai dabar ji jam nuo liežuvio nenueina.

     nuo liežuvio nuslysti— išsitarti: Nenorėjau jam tai sakyti, bet nė nepajutau, kaip nuo liežuvio nuslydo.

     už liežuvio traukti— versti kalbėti: Jis buvo toks tylus ir nedrąsus, kad reikėjo už liežuvio traukti.

     su liežuviu vinguriuoti— pataikaujamai kalbėti: Vinguriuoja su liežuviu, kaip šuo su uodega.

     Pastaba.Rašant apie šiuos frazeologizmus, pasinaudota Lietuvoje 1977 m. išleista knyga "Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas”. Autorius — Jonas Paulauskas.