Spausdinti

Skyrių tvaiko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

KĄ GALIMA IR KO NEGALIMA STATYTI?

     Dabartinės lietuvių kalbos žodynas(Vilnius 1972) duoda šias veiksmažodžio statyti reikšmes: 1. daryti, kad stovėtų: Stulpą stato. Rugius į gubas stato. 2. daryti, kad užimtų vietą: Statyk koją ant suolo. Stalą statysime prie lango. Puodynę pieno pastatė kamaroje. Perkelta prasme: Statė į pavojų savo gyvybę. 3. liepti, priversti stovėti: Stato sargybą. Stato mokinį į kampą. 4. daryti pastatą: Stato namą. Pastatė paminklą. Sangr.: Kas čia statosi (namą sau stato)? 5. kurti: Savo darbu sau statome (geriau: kuriame) sviestą ateitį. 6. padėjus palikti; į-taisyti: Zuikiams kilpas stato. Perkelta prasme: Jis man pinkles stato. 7. rengti, rodyti scenoje ar šiaip kur: Filmą stato. Stato įdomų veikalą. 8. tiekti: Pieną statydavo į namus. Stato javus valstybei. 9. vaišinti: Šia iškilminga proga reikėtų pastatyti butelį konjako. 10. versti, pavesti ką daryti: Statyk sūnų prie darbo. 11. duoti užstatą: Statau šimtą dolerių, kad taip įvyks. Taip pat su veiksmažodžiu statyti vartojami kai kurie frazeologizmai: Akis statyti (stebėtis, ginčytis). Ragus statyti (pūstis, darytis nesugyvenamam).

     Tačiau kartais šis veiksmažodis pavartojamas netaisyklingai: statyti balsą, statyti balsavimui, statyti naują santvarką, statyti sau tikslu, statyti reikalavimus, statyti klausimą, statyti pažymius, statyti ženklus, statyti kandidatus.

     Statyti balsą.Skambinant fortepijonu ar grojant kitais muzikos instrumentais, nusistovi tam tikra rankos padėtis, kurią daugelis vadina rankos pastatymu. Tai nevykęs, nevartotinas terminas. Užuot sakius rankos pastatymas, galima sakyti rankos padėtis. Pvz.: Pradedant mokytis groti, reikia kreipti dėmesį į taisyklingą rankos pastatymą ( = padėtį).

     Daugelis šį netaisyklingą terminą vartoja ir kalbant apie vokalinę muziką. O mes turime labai gerų pakaitalų balso statymui, pastatytam balsui ir pan. Štai keli taisytini šios rūšies pavyzdžiai: Pas Kiprą Petrauską mokiniai ateidavo jau su pastatytu (=išlavintu) balsu. Čia balsus statė (= lavino') italų dainavimo mokyklos principu. Pastatytą (= išlavintą) balsą tuoj atskirsi nuo nepastatyto ( = neišlavinto). Balso statymas ( = lavinimas)svarbiausias jauno vokalisto mokymo etapas.

     Statyti balsavimui.Kartais susirinkimuose tenka išgirsti: Sį klausimą statau balsavimui. Užuot sakius statau balsavimui, galima sakyti siūlau balsuoti, pateikiu balsuoti, prašau balsuoti ir pan.

     Statyti naują santvarką.Čia geriau būtų vartoti veiksmažodį kurti. Pvz.: Mūsų jaunimas stato ( = kuria) naują santvarką. Šiais atvejais veiksmažodis statyti vartojamas nusižiūrėjus į rusų kalbą.

     Statyti sau tikslu.Pvz.: Sis dainininkas nėra toks, kuris sau tikslu statytų tik gausius publikos aplodismentus. Šis pataisytas sakinys galėtų taip atrodyti: Sis dainininkas nėra toks, kurio tikslas būtų tik gausūs publikos aplodismentai.

     Statyti reikalavimus.Pvz.: Tas profesorius studentams stato per didelius reikalavimus. Pataisytas sakinys: Tas profesorius is studentų per daug reikalauja.

     Statyti klausimą.Nevartotiną konstrukciją statyti klausimą galima pakeisti konstrukcija kelti klausimą arba tiesiog veiksmažodžiu klausti. Pvz.: Statau ( = keliu) klausimą dėl šio susirinkimo teisėtumo. Mokytojas mokiniams statė labai sunkius klausimus ( = klausė labai sunkių dalykų).

     Statyti pažymius.Mokyklose buvo įprasta sakyti: pastatė penketuką, trejetuką ir pan., bet reikėtų sakyti: parašė penketuką, trejetuką ir pan.

     Statyti ženklus.Čia daroma klaidų, vartojant statyti, kai kalbama apie skyrybos ar kitus rašybos ženklus. Pvz.: Dėl ko gale šio sakinio nepastatei ( = ne padėjai) klaustuko? Žinoma, čia nebūtų klaida sakyti ir neparašei, bet kalbant apie skyrybos ženklus, jau nuo seniau yra įprasta vartoti veiksmažodį dėti.

     Statyti kandidatus.Susirinkimuose dažnai pasakoma: Statykite kandidatus balsavimui. Tokiais atvejais nevartotiną statykite labai lengvai galime pakeisti žodžiu siūlykite.

KUO PAKEISTI NELIETUVIŠKĄ PRIEŠDĖLĮ DA-?

     Priešdėlis da- yra slaviškos kilmės ir bendrinėje lietuvių kalboje nevartotinas. Dažnai jį galima pakeisti priešdėliu pri-, bet ne visur. Iš pateiktų pavyzdžių paaiškės, kaip įvairiais atvejais jį galima pakeisti.

     Daleiskim( = prileiskim, sakykim), kad jis yra geras žmogus. Dar nedaėjau ( = nepriėjau) iki jo namų ir jau išgirdau baisų triukšmą. Dabar daug kur yra didelis nedateklius (=nepriteklius). Dar turėtum prie tos sumos kelis dolerius dadėti ( = pridėti). Už tokį uolų jo darbą dar reikėtų trupučiuką damokėti ( =primokėti). Vargais negalais dalipau (= prilipau, atlipau) iki kalno viršūnės. Jau taip išalkau, kad negaliu dalaukti (= sulaukti) pietų valandos. Jokiu būdu negaliu dasiekti (= pasiekti) tos lentynos. Kodėl nedapylei (=nepripylei) puodo iki viršaus? Ši duona dar yra nedakepusi (= pakankamai neiškepusi). Tas jaunuolis dar yra nedakepęs (=nesubrendęs, nesusitupėjęs). Dar aš esti nedavalgęs ( = neužtenkamai pavalgęs). Už tą algą tu dar turėtum dadirbti (=dar padirbėti). Pagaliau ir tu dasiprotėjai (= susipratai, susiprotėjai).

Vatikano valstybės 50 m. sukakčiai paminėti išleista septynių pašto ženklų serija. Vatikano valstybė buvo Įsteigta 1929 m. Konkordatu su Italija.