Antanas Saulaitis, S.J.
Ant altoriaus stalelio ar prieš jį padėti visokie daikteliai: kriauklė, plunksna, rankdarbis, knyga, kryželis, keli žiedeliai. Žvakėmis apšviestoje koplytėlėje sėdi jaunimo stovyklos vadovai ir vadovės. Aukojimo metu kiekvienas padeda kokį nors savo ženklą ar simbolį. "Čia dedu stiklinį popierių — viena pusė rupi, šiurkšti, o kita švelni, taip kaip ir aš. Prašau Viešpatį, kad man padėtų vystyti švelnesnę pusę”. "Man ši kriauklė reiškia draugystę, nes ją gavau iš draugės, su kuria stovykloje kartu vadovaujame ir draugaujame”.
Mišiose didžiausia aukojimo dovana buvo šluota: "Dievas mane labai myli ir padeda augti ir bręsti. Labai noriu, kad jis iššluotų mano širdies, mano dvasios kampelius, kad jo šviesa galėtų apimti mane visą”. (Klausimas: Ką Dievas daro su tom visom mūsų dovanom? Atsakymas: Kaip duoną ir vyną atnešame Dievui aukoti, o jis mums gražina toli gražu didesnę Kristaus Kūno ir Kraujo dovaną, taip ir mūsų dovanėlės mums atiduodamos naujai įprasmintos).
Kai stovykloje vaikai sumiega, vyresniųjų stovyklautojų globojami, stovyklos jauni ir vyresni vadovai pavieniui ar po kelis per pievą tyliai eina tradicinei savo savaitinei liturgijai koplytėlėje. Skaitymų mintį ir tekstus parinko dienos metu, surašė tikinčiųjų maldos prašymus, giesmių tvarką. Ne tik stovykloje, bet ir per metus laukia šios intymios valandėlės, kada Dievo akivaizdoje atsakomybė už kitus švenčiama ypatingu būdu.
– Visų Mišių esmė ne tos dovanėlės, ne ta pritemdytoje jaukioje koplytėlėje žvakių švieselė, ne melodingos gitaros palydimos giesmės, ne spontaniška malda ar atviras pasidalinimas apie skaitymų reikšmę šiandien, bet Komunija, tai yra gyvenimo ir dvasinės gyvybės dalinimasis. Kai rankose laikoma Gyvybės duona, kai vienas iš kito paima Išganymo taurę, tada tarnyba jaunesniesiems, vyresniųjų bendravimas ir pastangos, kiekvieno išgyventa dalininkystė Dievo karalystėje išreiškiama ir įgyvendinama pagal Kristaus norą ir palikimą jo Bažnyčiai.
Kaip Dievo meilė įlieta mūsų širdyse savaime veržiasi į meilę kitiems, taip ir šių jaunimo vadovų malda išsiveržia giesme, kurią kartoja kelis kartus, lyg nenorėdami jos nutraukti:
"Siekite pirma Dievo karalystės
ir jos teisingumo, o visa kita
bus jums duota. Aleliuja”.
Vaisių, sūrio, sausainių ir sunkų mišrainės gėrimas su ledais pratęsia bendruomeninį džiaugsmą ir nuotaiką prie laužo ar ugniavietės.
Dar ne kiekvienoje stovykloje būna vadovių ir vadovų tokie susitelkimai. Ne visi turi progos kartu paragauti, išbandyti ypatingo Viešpaties veikimo bendruomeninę malonę ("Ragaukite ir ištirkite, koks Viešpats malonus”). O visa mūsų lietuviško jaunimo stovyklų prasmė yra panaši į šeimyninio gyvenimo — suaugusių bei vyresniųjų sugyvenimas yra pavyzdys ir malonės šaltinis jaunesniems, jiems padeda savo gyvenime už vis labiau vertinti savanorišką tarnybą kitiems. Žinoma, pirminiu tokio sugyvenimo modeliu yra pati Švenčiausioji Trejybė, kurios asmenys gyvybe, darbu, meile, šilima dalijasi — be pavydo, pagiežos, be ribų, visai atvirai ir pilnai.
Tokiose pamaldose atgailos - susitaikymo malda kiek ilgiau užtrunka: kiekvienas turi progos pasakyti, kur mums visiems reikia ypatingos Dievo talkos tauriau gyventi, su savim susitaikyti, sklandžiau bendrauti, išsamiau pasitikėti. Ilgiau užtrunka tikinčiųjų malda, nes j jos prašymus įsijungia kone visi, vieni trumpesniais prašymais, kiti ilgiau paaiškindami, neužmiršdami nei Bažnyčios, nei žmonijos, nei savo globoje esančių berniukų ar mergaičių, nei rytdieninių rūpestėlių. Ilgiau tęsiasi padėka po Komunijos, nes nuoširdžioje aplinkoje nėra grasinančių aplinkybių tikrai iš širdies garsiai melstis. Kažką labai švento pamatę ir išgyvenę, paūgėjo pavieniui ir kartu.
Kaip susitelkti reiškia ne tik Mišias kartu aukoti, taip ir vadovų valandėlė kartais būna susikaupimo valandėlė religinėmis ir tos organizacijos siekių mintimis, dienos ar savaitės pergyvenimai su skaitymais iš organizacijos kūrėjų, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos, pogrindžio "Aušros”, bendra ir žodinė malda.
Ir pamažu keičiasi vadovavimo kryptis. Vietoj "ko mes norime šioje lietuvių jaunimo stovykloje pasiekti?”, ryškėja kitas klausimas: "Ko Viešpats nori šioje lietuvių jaunimo stovykloje pasiekti?”