APIE VAIKUS, BĖGANČIUS IŠ NAMŲ
Gerbiamasis Redaktoriau,
Jau daug metų “Laiškai lietuviams” lanko mūsų namus. Visuomet su malonumu juos perskaitau. Kartais nuo viršelio iki viršelio, kartais išsirinkdama, kas man arčiau širdies.
Šiuo metu su įdomumu seku D. Bindokienės straipsnių seriją “Kodėl vaikai bėga iš namų?” Man patinka D. Bindokienės stilius ir rašymo būdas. Skaitau jos knygas, straipsnius, ir atrodo, kad vietomis ji tikrai rašo apie mane, vietomis apie gerai pažįstamus asmenis. Opus klausimas, kodėl vaikai bėga iš namų. Buvo laikas, kada galvojau, kad tai tipiška amerikietiška problema, visai neliečianti lietuvių visuomenės (mes juk kitos kultūros žmonės!). Tačiau tą galvoseną teko pakeisti, kai pažįstamų vaikai ėmė bėgti iš namų. Artimų draugių tarpe apie tai nešnekama. Kuri gi mama noriai prisipažins, kad namai niekam tikę, kad tėvai nesugebėjo išlaikyti vaikų namuose, kad vaikai negeri, užsispyrę ir išėjo iš namų.
O pasikalbėjus, pasidalinus įspūdžiais bei išgyvenimais, būtų lengviau, tačiau vis nesinori savų rūpesčių į viešumą kelti, todėl labai gerai, kad ši problema pradėta nagrinėti jūsų žurnale. Nors sakoma, kad tik džiaugsmas yra vienodas, o kiekviena nelaimė vis kitokia, bet gal iš spausdinamų pasisakymų paaiškės, ką daryti ir ko nedaryti, kad šeima pasiliktų šeima: vyras, žmona ir vaikai.
A. L.
APIE DABARTINĘ POEZIJĄ
Gerbiamoji Redakcija,
Labai mėgstu poeziją. Daugeli Brazdžionio ir kitų poetų eilėraščių esu išmokusi atmintinai. Niekad nepraleidžiu nepaskaičius poezijos, spausdinamos “Laiškuose lietuviams”. Deja, dažniausiai apsiviliu. Randi ten (o taip pat ir kitoje mūsų spaudoje) vien abstraktą. Kai kas tai vadina moderniuoju menu, o kiti — kliedalu.
Esu įsitikinusi, kad didelė jūsų skaitytojų dalis to abstrakto nesupranta ir, žinoma, nepajunta jokio poezijos grožio. Viena iš tokių “atsilikėlių” esu ir aš. Ar jums neatrodo, kad tokių yra ir daugiau? Kodėl bent retkarčiais neįdėti eilėraštuko, kurį suprastų kiekvienas mirtingasis?
Neseniai gavau iš Lietuvos eilėraštuką. Gal jis labiau tinkamas rudens metui, bet, mano supratimu, jis tiks kiekvienam, kurio gyvenimas pamažu slenka į rudenį.. .
Čia jį pridedu. Autorius nežinomas.
Reiškiu pagarbą O. U.
PATIKĖK
Tu sakai — jau vėlu,
Tu sakai — jau ruduo.
Nuliepsnojo šilai,
Papilkėjo vanduo.
Siaučia lapų pūga
Virš žalios praeities —
Nevirpėk kaip styga,
Prisiglausk prie peties.
Nesakyki — vėlu,
Nesakyki — ruduo —
Užkukuos dar šilai,
Pražydės dar vanduo.
Griežlės šauks vakarais
Dobilienų rūke
Ir kvepės ajerai
Šviežios duonos rieke.