AR KOMUNIZMAS SUDERINAMAS SU MOKSLU?

    Komunistai, kovodami su religija, paprastiems žmonėms stengiasi apsukti galvas, garsiai skelbdami, kad religija jokiu būdu nesuderinama su mokslu. Šitokio teigimo iki šiol dar niekam nėra pavykę įrodyti. Didžiausi pasaulio mokslininkai buvo giliai tikį žmonės. Komunistai, ieškodami savo teigimams argumentų, mėgsta vis iki nuobodumo kartoti tuos pačius Bažnyčios istorijos įvykius, kur kokių nors pavienių asmenų iniciatyva buvo tikrai nemoksliškai ir, galime pridėti, nekrikščioniškai pasielgta. Pavyzdžiui, Bažnyčiai vis prikišama tie tamsieji inkvizicijos laikai. Toji inkvizicija buvo tik kai kurių pavienių asmenų, nors kartais užimančių ir svarbias vietas Bažnyčioje, naivumo padaras. Tai, be abejo, nesiderino nei su mokslu, nei su Kristaus paskelbtąja Evangelija. Bažnyčią sudaro žmonės, o žmonės visuomet gali klysti. Bažnyčią sudaro ne tik šventieji, bet ir nusidėjėliai. Krikščionybė eina su pasaulio pažanga, su mokslu. Ji įvairias mokslo sritis šimtmečiais puoselėjo, tad ji jokiu būdu negali mokslui prieštarauti.

    Bet ar tą pat galima pasakyti ir apie komunizmą? Ar jo doktrina ir metodai yra paremti mokslu? Jokiu būdu. Savo doktriną komunistai dažnai remia melu ir propaganda. Visa Sovietų konstitucija yra melas, nes vienaip parašyta, kitaip elgiamasi praktiškame gyvenime. Rašo, kad religijai palikta laisvė, o visais būdais (dažniausiai labai nemoksliškais) prieš ją kovoja. Čia norime paminėti tik, atrodo, nieku dėtą kalbos klausimą.

    1954 m. lietuvių kalbininkų pastangomis buvo išleistas "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”. Tai buvo tikrai didelis mokslinis darbas. Tačiau, norint pataikauti partijai, o gal tai partijai įsakant, ten buvo pridėta tokių dalykų, kurie nieko bendra su mokslu neturi, bet, galima sakyti, tik jį pajuokia. Prie atskirų žodžių buvo pridėta tokių pavyzdžių, kurių kultūringas žmogus neturėtų vartoti. Pvz. prie žodžio religija buvo toks "moksliškas” paaiškinimas: "Religija yra liaudies opiumas” (Marksas). "Religija yra viena iš dvasinės priespaudos rūšių” (Leninas). Klasinėje visuomenėje religija yra darbo žmonių engimo ir išnaudotojų klasės viešpatavimo įrankis. Religija priešinga mokslui ir kliudo pažinti objektyvius gamtos ir visuomenės vystymosi dėsnius. Obažnyčia ten taip aptariama: namai, į kuriuos renkasi melstis religinių prietarų besilaikantieji žmonės. Prie žodžio jėzuitas yra toks paaiškinimas: katalikų vienuolis, juodžiausiajai reakcijai tarnaujančio dvasinio ordino narys.Atrodo, kad tokios "moksliškos lingvistikos” jie ir patys pradėjo gėdytis, tad II-oje šio žodyno laidoje (1972 m.) šių "deimančiukui” jau nėra.

    Lietuvoje dabar yra nemaža jaunų ir gabių kalbininkų. Jie yra paruošę ir teberuošia gana daug įvairių leidinių kalbos klausimais. Tai gražus mokslinis darbas. Bet čia vėl to gražaus darbo moksliškumą šiek tiek aptemdo būtinumas tam tikros duoklės komunizmui. Štai pvz. jau nuo 1961 m. eina kalbos praktikai labai naudingas neperiodinis žurnalas "Kalbos kultūra”. Jame yra labai naudingų kalbos patarimų, bet, žiūrėk, kartais nei iš šio, nei iš to vis pacituojamas "didysis kalbininkas” Leninas. Čia, žinoma, nekaltiname tų autorių, kurie jį cituoja, bet partiją, kuri to reikalauja.

    Kalbininkai ilgai svarstė ir diskutavo, kaip šiek tiek suvienodinti mūsų rašybą ir išvengti kai kurių bereikalingų nelogiškumų. Po ilgų svarstymų buvo išleistas veikaliukas "Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba”. Iš kai kurių šaltinių teko nugirsti, kad ir šiam darbui daug trukdė partija. Nenurimo partija ir šiam leidiniui pasirodžius. Pvz. leidinio 115 psl. kalbama apie didžiųjų raidžių rašymą švenčių pavadinimuose. Ten sakoma, kad didžiosiomis raidėmis rašomi tokių švenčių vardai: Naujieji metai, Gegužės pirmoji, Pergalės diena, Tarptautinė moters diena, Tarybinės armijos diena, Mokytojo diena, Derliaus šventė, TSRS Konstitucijos diena; Joninės, Petrinės, Užgavėnės, Sekminės, Kalėdos, Žolinė, Vėlinės, Velykos. Rodos, kad jau partija turėtų būti patenkinta jai atiduota duokle, nes čia pirmoje vietoje suminėtos visos galimos komunistų šventės. Bet kur tau! Kad komunistų šventės rašomos didžiąja raide, tai logiška ir moksliška, bet jokiu būdu negalima duoti didžiosios raidės krikščioniškoms šventėms! Tad partijos oficioze "Tiesoje” (1978.V.24), rašant šiuo klausimu, yra tokia pastaba: "Tokie švenčių pavadinimai kaip joninės, petrinės, užgavėnes, sekminės, kalėdos, žolinė, vėlinės, velykos pagal įsigalėjusią tarybinę tradiciją rašomi mažąja raide”. Tad štai kokie "moksliški” ir "logiški” komunistų metodai.

SPORTAS LIETUVOJE

    Kai Lietuva su Amerikos lietuvių pagalba 1937 m. laimėjo Europos krepšinio čempionatą, krepšinis, galima sakyti, tapo tautiniu Lietuvos sportu. 1939 metais Europos krepšinio pirmenybėse Kaune ji vėl pasipuošia Europos meisterio titulu. Lietuviai šioje sporto srityje pasižymi ir dabar. Kauno "Žalgiris” ir Vilniaus "Statyba” yra tarp pirmaujančių visos Sovietų sąjungos krepšinio komandų. Pirmiau buvo stipresnis "Žalgiris”, bet šiais metais visos Sovietų sąjungos pirmenybėse ilgą laiką pirmąja ėjo "Statyba”. Neatsilieka nė moterys: "Kibirkšties” krepšininkės ir "Žalgirio” rankininkės taip pat yra vienos iš geriausių visoje Sovietų sąjungoje.

    Taip pat yra labai gerų ir lengvaatlečių. Dar ne taip seniai visame pasaulyje buvo žinomas šuolininkas į aukštį Šapka, o dabar jau du kartus pagerino šuolio į tolį pasaulio rekordą Vilma Bardauskienė. Pernai Prahoje ji nušoko 7 m ir 9 cm. Iki šiol jokia kita moteris nėra pasiekusi 7 m ribos.

    Gaila, kad tie sportininkai yra priversti garsinti ne tiek Lietuvos, kiek Rusijos vardą, panašiai kaip ir mūsų išeivijos Gerulaitis, Jonaitis, Butkus turi žaisti ne už Lietuvą, bet už Ameriką.

GILI ŽIEMA IR LIETUVOJE

    "Tiesa” (1979 m., nr. 7) rašo: "Spustelėjo šalčiai, kokių seniai neregėjom, negirdėjom. Sustingo miškai. Užšalo ežerai ir upės. Žiema gili ir sunki. Iškilo pavojus žvėrims ir paukščiams.

    Kaip tokiai žiemai pasiruošė medžiotojai, gerai žinantys savo priedermę?

    Gruodžio pabaigoje buvo patikrintas Vilniaus skyriaus trečiasis medžiotojų būrelis. Tikrintojai medžiotojų darbais liko patenkinti — šieno, šakniavaisių, sultingųjų pašarų, grūdų atliekų, pabirų paruošta kiek reikia. Būrelio plotuose įrengtos trys dengtos šėryklos šernams, 35 ėdžios stirnoms ir kiškiams, nemaža slėptuvių kurapkoms.

    Taip pasiruošusių žiemos negandoms būrelių yra nemaža. Jie — gražus pavyzdys visiems. Tačiau tai vienur, tai kitur, medžiotojai tarsi pamiršta, kad be rūpesčių nebus ir džiaugsmų. Ar gali garantuoti išsaugosią fauną, pavyzdžiui, Vilniaus skyriaus 18-ojo būrelio medžiotojai, jei jie neparūpino pakankamai pašarų, jei jų medžioklės plotuose keturios šėryklos šernams po atviru dangumi, grūdų atliekos — sugedusios. Nepakanka ėdžių, o dvejos iš jų — tuščios. Tėra tik viena slėptuvė kurapkoms, tačiau ir ji tuščia”.

    Kitur "Tiesa” piktinasi, kad kai kurie piliečiai, užuot žiemą pagloboję žvėrelius ir paukščius, jiems padeda spąstus ir kilpas.

KAIP ELGTIS SU VILKAIS?

    Tame pačiame "Tiesos” numeryje klausiama: "Ar vilkus naikinti, ar globoti? Esama įvairių nuomonių. Vieni juos smerkia, kiti — gina... Nuo seno sakoma, kad vilkai — miško sanitarai. Ir tai teisinga. Tačiau kaip ir visų žvėrių, taip ir vilkų skaičius turi būti ribojamas, išlaikoma reikalinga pusiausvyra. Jei ji yra pažeidžiama — plėšrūnai daro žalą miško gyventojams, taip pat žmonėms. Įsitikinta, kad būna normali padėtis, kai respublikos miškuose gyvena 60-80 vilkų. Dabar gi jų priskaičiuojama apie du šimtus”.

IR LIETUVOJE SKRAIDO “LĖKŠTĖS”

    Ir Lietuvoje žmonės nuolat pastebi skraidant neaiškius kūnus — "skraidančias lėkštes”. Štai kaip tuos reiškinius aiškina "Tiesoje” (1978 m., nr. 300) Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos instituto astrofizikos skyriaus vadovas prof. Vytautas Straižys:

    "Esti įvairiausių hipotezių, bet mokslo pasaulyje vyrauja nuomonė, kad tai yra plazmos telkiniai, kurie susidaro atmosferoje arba veikiant išoriniams, veiksniams — vadinamajam Saulės vėjui, kosminiams spinduliams, Žemės radiacinėms zonoms ir magnetiniams laukams, arba veikiant pačių žmonių sukurtai technikai — reaktyvinių lėktuvų ar raketų varikliams, labai stipraus radijo spinduliavimo šaltiniams ir t.t.”.