Spausdinti

KRISTINA PAREŠTYTĖ

     Švęsdami Motinos dieną, turime puikią progą pagalvoti ne tik apie motiną, bet ir aplamai apie moters vaidmenį mūsų visuomenėj. Tad pažvelkime trumpai į šių dienų moterį, į jos laimėjimus bei vargus ir jos įtaką į šeimyninį gyvenimą.

     Norėdami geriau suprasti šių laikų moterį, turime iš naujo pergalvoti kai kuriuos įsigyvenusius mitus ir įsitikinimus. Mums, pavyzdžiui, visados buvo pasakojama, kad šeima yra visų motery siekiamas idealas, kad tas vienetas pasižymi kilnumu, meile, dorybe ir t.t. Tiesa, tokio pasakymo negalime visai paneigti, nes iš tikrųjų yra daug šeimų, kurioms toks apibūdinimas labai tinka. Bet pažvelkime giliau. Prie kiekvienos gražios ir darnios šeimos galime pridėti lygų skaičių šeimų, kurias sudaro nusivylusios žmonos, nepatenkinti vyrai, kažin kokiais keliais nuėję vaikai. Mes pripratę kalbėti apie kažkokį nuostabų motinišką instinktą. Bet ar ta sąvoka nepradeda blėsti, kai paskaitome, kiek pasaulyje per metus yra padaryta abortų, kiek ligoninėse guli apmuštų vaikų, kiek jaunų porų yra apsisprendę visai vaikų neturėti! Mes taip pat mėgstame romantiškai žiūrėti į praeitį, lyg senovėje viskas būtų buvę aišku, paprasta ir gera. Tačiau, atsiskleidę bet kokią istorijos, sociologijos ar antropologijos knygą, pamatysime, kad moteris per ilgus amžius buvo pažeminta, uždaryta, be balso, ir kad šeimos, kaip mes ją dabar suprantame, išsivystymas, visai nebuvo jai palankus.

     Senesniais laikais moters padėtis gal ir buvo pastovesnė, bet tik dėl to, kad moteris mažai teturėjo pasirinkimo. Mokslas, tarnyba, reikšmingas dalyvavimas viešoj veikloj jai buvo uždrausta, neprieinama. Anot vieno rašytojo, viena iš didžiausių gyvenimo ironijų yra tai, kad moteriai, kuri kadaise buvo laikoma nieko neišmanančiu sutvėrimu, kaip tik buvo pavestas vienas iš sunkiausių ir atsakingiausių uždavinių — auginimas ir auklėjimas jaunosios kartos. Vis dėlto, neturėdama kitos išeities, moteris griebėsi už to šeimininkavimo

Aušros Vartų Marija jėzuitų koplyčioje, Čikagoje

(K. Varnelio vitražas). A. Kezio, S.J. nuotrauka.

ir vaikų auginimo, nes tai buvo vienintelė sritis, kur ji galėjo pasireikšti ir kur jai buvo galima pamatyti savo darbo ir pasiaukojimo vaisius. Ilgainiui moteris, kaip ir visi prislėgti žmonės, pradėjo nerimauti, kilti, protestuoti. Iš to ir išaugo įvairūs moterų sąjūdžiai, kurie ir dabar reiškiasi mūsų tarpe.

     Tie sąjūdžiai nėra vieningi, jie ne visi propaguoja tas pačias idėjas. Bet kokie jie bebūtų, jų dėka moteris šiais laikais turi visokias teises, baigia mokslus, dirba įvairiausius darbus, džiaugiasi materialiniais patogumais. Tai nereiškia, kad jai neįmanoma rasti laimės šeimos židiny. Anaiptol. Tačiau šiandien moteris turi pasirinkimą, o ta galimybė pasirinkti yra labai svarbi, nes ne visos moterys yra panašios. Kiekviena moteris yra atskiras individas, su savo ypatingais talentais, palinkimais, troškimais. Vienos džiaugiasi šeimyniniu gyvenimu, kitoms toks gyvenimas neturi prasmės; vienos yra visiškai patenkintos namų ruoša, kitos ieško papildomų darbų, užsiėmimų, karjeros; vienos su mielu noru priima motinystę, kitos geriau apsieina be vaikų. Moteris šiais laikais nori laisvai, savarankiškai pasirinkti savo gyvenimo kelią, kad galėtų praturtinti save ir kitus sau asmeniškai tinkamiausiu būdu.

     Tačiau negalvokime, kad moters padėtis šiandien yra baisiai palengvėjusi. Nežiūrint kokį kelią moteris pasirenka, ją dažnai sutinka visokios kliūtys, sunkumai, pavojai. Paviršutiniškai žiūrint, moteris turi visokius palengvinimus, bet tas vaizdas yra dvipusiškas. Dar kol kas neretai pasitaiko, kad moteriai yra taikoma diskriminacija, kad jos balsas neįvertinamas. Tai atsitinka darbovietėse, įstaigose, atsispindi juridiniuose įstatymuose ir jaučiasi net namų aplinkoje. O ką bekalbėti apie tą moralinį paniekinimą, kurį moteris dar ir šiais laikais turi pakelti! Pornografiniai filmai ir žurnalai, televizijos ir radijo reklamos nepripažįsta moteriai jokių dvasinių ar protinių vertybių ir įvairiais būdais ją naudoja savo tikslams. Tad nors moteris turi vis daugiau progų save lavinti ir prisidėti prie visuotinio darbo, ji dažnai nesusilaukia tos pagarbos, kuri jai pridera. Deja, reikia pripažinti, kad kartais ir pati moteris tos pagarbos neužsidirba. Nuklydimas į kraštutinumus, nesaikingas elgesys arba net paprasti "bobiški” įpratimai teisingai susilaukia pasipiktinimo ir pašaipos.

     Moteris šiais laikais stovi kryžkelėje. Ji yra viliojama naujos šviesesnės ateities, bet ji taip pat bijo atitrūkti nuo senesnių, pastovesnių tradicijų. Turėdama visokių pasirinkimų, ji taip pat turi daryti daug daugiau sprendimų. Tie visi naujoviškumai yra patrauklūs ir kartais reikalingi, bet jie dažnai susikerta su įsigyvenusiom pažiūrom. Moteris šiais laikais turi atrasti tam tikrą pusiausvyrą, ji turi kaip nors suderinti tai, kas yra nauja, su savo pačios tradiciniu auklėjimu, savo tautinėm pareigom, savo religiniais įsitikinimais. O tai, aišku, nelengvas uždavinys. Traukiama į visas puses, moteris pergyvena ne vieną vidinę kovą su sąžine, su protu, su širdimi.

     Kyla klausimas, kokį įnašą į šeimos gyvenimą gali turėti tokia moteris, kuri blaškosi, svyruoja ir pagaliau pati ne visada žino, ko ji nori. Be abejo, nemažai šeimų šiais laikais suyra, nes moters vaidmuo nėra nustatytas, susidaro visokie nesusipratimai, nepasitenkinimai. Bet vis dėlto galima žiūrėti ir optimistiškai. Moteris, kuri pereina tą sunkų svarstymo ir abejonių kelią ir, rimtai viską apgalvojusi, pasirenka šeimyninį gyvenimą, gali sukurti labai tvirtą ir laimingą šeimos ratelį. Jos pasirinkimas tuo atveju yra laisvas ir sąmoningas, ji gerai supranta ir priima visas savo pareigas.

     Motina turi atsakomybę ir vaikams, ir sau pačiai. Ji turi pirmiausia pati susiprasti su savo moteriškumu ir perduoti vaikams sveiką, teigiamą moters vaizdą. Tai reiškia pasitikėti savimi, tai reiškia nežeminti savęs ir nenaudoti savo moteriškumo kaip pasiteisinimo dėl žmogiškų ydų. Tai reiškia džiaugtis ir didžiuotis savo moteriškumu, žinoti ir suprasti savo silpnumus, bet taip pat ir vystyti visas savo geriausias ypatybes. Moteris, kuri pati savęs neįvertina, mažai tegali laukti pagarbos iš vyro ir vaikų.

     Motinos rolės negalime atskirti nuo tėvo. Tėvų santykiai labai reikšmingai gali paveikti vaikų pažiūras į šeimyninį gyvenimą. Jeigu jaunas žmogus mato, kad tarp tėvo ir motinos vyrauja santaika, meilė, kantrybė, jis ir pats daug palankiau žiūrės į santuokinį gyvenimą. Bet jeigu jaunuolis, -ė tarp tėvų girdi vien tik ginčus ir priekaištus, jei pagarbos ir meilės vietoj jaučiasi panieka ar neapykanta, tada jaunas žmogus gali tapti cinišku ir abejingu. Jokie pamokslai, jokie pamokymai nesudaro tokio įspūdžio, kokį sudaro geras, gyvas pavyzdys.

     Motina šiais laikais turi pasirinkimą, ar ji liks šeimininkė, ar sieks ko nors daugiau. Dalinai tai priklauso nuo jos pačios gabumų, palinkimų, o taip pat ir nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Nė viena tų padėčių nėra geresnė ar blogesnė už kitą, bet abejais atvejais reikia saugotis tam tikrų pavojų. Jeigu moteris, apsvaigusi ir susižavėjusi laisvesniu šių dienų gyvenimu, pradeda rūpintis vien tik savimi, vien tik savo siekimais ir savo norų įvykdymu, ji lengvai gali tapti šalta ir savanaudiška, užmiršdama, kad ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už visos šeimos likimą. Antra vertus, moteris, kuri užsidaro tarp keturių sienų, kuri neturi jokių interesų, išskyrus šeimą, taip pat neatlieka savo pareigų. Kaip ji gali padėti ir patarti savo vaikams, jei ji nieko nesupranta apie tą pasaulį, su kuriuo jos vaikai kasdien susiduria. Jeigu ji gyvena vien tik vaikais, gali atsitikti, kad, vaikams išėjus, ji praras ir savo gyvenimo prasmę. Bet moteris, kaip žmogus, turi pareigą ugdyti ne tik vaikų, bet ir savo pačios dvasią ir protą.

     Bet kokioj gyvenimo srity teisės ir laisvė taip pat reikalauja ir didesnio įsipareigojimo. Jeigu moteris turi teisę balsuoti, teisę išreikšti savo nuomonę ir dirbti visuomenėj, ji turėtų tas teises gerai išnaudoti vaikų ir šeimos gerovei. Šiais laikais tarp namuose įkvėptų idealų ir gyvenimo realybių yra didžiausia spraga. Jei motina nenori, kad jos vaikai prarastų namie išmoktas vertybes, ji turėtų rūpintis tuo, kas mokoma mokyklose, kas rodoma per televiziją, kas darosi miesto gatvėse; ji turėtų domėtis visokiais politiniais ir visuomeniniais įvykiais, nes tie įvykiai gali teigiamai ar neigiamai paveikt aplinką, kurioje jos vaikai auga. Tuo būdu ji nepraras kontakto su savo jaunuoliais ir, suprasdama jų galvoseną ir jų problemas, galės efektyviau jiems nurodyti tas vertybes, kurias jie, jos manymu, turėtų įsigyti.

     Taigi moterų padėtis šiais laikais yra ir pagerėjusi, ir pasunkėjusi. Moteris gyvena daug laisviau ir turi daugiau galimybių praturtinti savo gyvenimą, negu jos prosenelės. Bet ji taip pat pergyvena daug daugiau konfliktų. Išsikovojusi visokias teises, ji taip pat yra įpareigota priimti ir didesnes atsakomybes. Kokia kryptimi šeima toliau vystysis, sunku pasakyti. Tačiau jeigu moteris tiki, kad šeimyninis gyvenimas gali būti gražus ir reikšmingas, jeigu ji nori, kad šeima kaip vienetas išliktų ir gyvuotų šiais nepastoviais laikais, ji turi pati savo elgesiu, savo pavyzdžiu, savo veiklumu įprasminti tą šeimyninį gyvenimą ir parodyti, kad tas šeimos idealas iš tikrųjų yra įgyvendinamas.