Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
VILNIAUS UNIVERSITETO 400 M. SUKAKTIES PROGA
Vilniaus akademijoje be teologijos ir filosofijos mokslų, jėzuitai dėstė civilinę ir karinę architektūrą. Studijuodami civilinę architektūrą, studentai susipažindavo su medine ir mūrine statyba bei jos grožiu; studijuodami karinę architektūrą — su pilių, tiltų ir kelių statyba. Architektūros studentai buvo ruošiami mokytojais kolegijoms ir net siunčiami i užsienį pasitobulinti. Manoma, kad architektūrą pirmasis pradėjo dėstyti Povilas Bokša (1552-1627). 16-17 a. buvo dėstomas piešimas bei tapyba. Žmonės, baigę šiuos dalykus, kūrė herbus, portretus, bažnytinius paveikslus. Gražindavo didikų rūmus ir bažnyčias. Vienas iš iškiliausių šių dalykų dėstytojų buvo Tomas Žebrauskas (1714-1758). Vėlesniais laikais architektūros katedros vedėju buvo paskirtas architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798). Architektūros mokslo pagrindus jis buvo studijavęs Paryžiuje. Jam mirus, katedros vedėju buvo paskirtas Mykolas Šulcas (1769-1812).
Piešimą dėstė Pranas Smuglevičius. Greta piešimo visiems buvo privalomas bendras skulptūros, o vėliau ir tapybos kursas. Įdomu, kad buvo priimami laisvais klausytojais žmonės iš miesto. Norėta, kad gražiau atrodytų visas kraštas. Dėstytojai universitete turėjo dirbti ir kūrybinį darbą: skirti tam tikrą laiką universiteto statybai bei rūmų tvarkymui.
Napoleonas, pražygiuodamas pro Lietuvą, sukėlė naujas sroves, dailėje atskleisdamas gamtos ir žmogaus psichinio gyvenimo reiškinius. P. Smuglevičius buvo gimęs Varšuvoje, bet žemaičio lietuvio sūnus. Savo piešimo vadovaujamoje katedroje skatino tikrovės vaizdavimą. Tais laikais buvo piešiama senovė ir žymių dailininkų darbų kopijavimas.
Norintieji studijuoti architektūrą turėjo laikyti egzaminus, o norintieji patekti į dailę turėjo atnešti glėbį savo piešinių, pagal kuriuos buvo nustatomi stojančio sugebėjimai. Studentus tada vadino mokiniais, jie buvo labai įvairaus išsilavinimo. Per egzaminus reikėjo parodyti savo piešinius ir atsakyti į klausimus iš meno istorijos. Mokymosi laikas buvo neribotas. Buvo daug vadinamųjų "amžinų studentų”. Didelis dėmesys buvo skiriamas studentų auklėjimui.
Pirmoji dailės paroda buvo numatyta 1812 m. Tais pačiais metais žygiuojant pro Vilnių Napoleonui, ji neįvyko. Tik po aštuonerių metų (1820) buvo surengta visų dailės skyriaus katedrų studentų darbų paroda, kurioje parodyti 136 studentų sukurti darbai. Parodoje daugiausia buvę portretai. Apie šią parodą jau rašė Vilniaus laikraščiai. Nuo 1822 m. parodos buvo rengiamos kiekvienų metų pavasarį. Apie jas žinių užtinkama labai mažai.
Architektūra ir dailė paruošė daug lietuvių statybos inžinierių, piešimo mokytojų, skulptorių ir įvairių menininkų. Lietuviai menininkai sukūrė savito atspalvio meninę kryptį. ("Mokslas ir gyvenimas”)
IŠSPAUSDINTAS DEVINTASIS “KRAŠTOTYROS” RINKINYS
Kaip įprasta, didžiausią knygos skyrių užima aprašymas apie šiandieninę Lietuvą. Knygoje kraštotyrininkai skelbia gan įdomių, iki šiol dar neužtiktų, dalykų. Įdomūs straipsniai apie rašytojos Žemaitės draugę Barborą Dvarionaitę. Atsiminimai apie kompozitorių Švedą ir archeologą-kraštotyrininką J. Antanavičių. Rašoma apie Rytų Lietuvos valstiečio 19-tojo amžiaus pabaigoje turėtą bibliotekėlę. Daug žinių apie senovės lietuvės moters galvos papuošalus. Aprašoma apie rastą netoli Babtų sidabrinį papuošalą, kurį lietuvės moterys nešiojusios ant kaklo. Tai trečiasis toks iki šiol Lietuvoje rastas antkaklis.
VALSTYBINĖJE KONSERVATORIJOJE TIK 19 ŽMONIŲ STUDIJUOJA KOMPOZICIJA
Šiemet konservatorijoje studentų devyni šimtai, o mokytojų (kartu su pagalbiniais) trys šimtai penkiasdešimt. Daugiausia studentų pianistų — 200, chorvedžių — 160. Konservatorijoje yra trys fakultetai ir septyniolika katedrų. Konservatorijos bibliotekoje turima 150 tūkstančių leidinių, apie 20 tūkstančių plokštelių ir apie 30 tūkstančių lietuvių liaudies dainų melodijų. Numatyta išspausdinti atskirą knygą "Dzūkų melodijos” — kurios gražiausios iš visų. Praėjusiais metais valstybinė konservatorija įteikė pažymėjimą 2000-ajam ją baigusiam studentui.
PAMINĖTOS L. TOLSTOJAUS 150-OSIOS GIMIMO METINĖS
Meno darbuotojų rūmuose įvyko iškilmingas vakaras. Rašytojo kūrybinį palikimą apžvelgė Vilniaus universiteto docentė E. Červinskienė. Poetas Justas Marcinkevičius skaitė savo naują poemą, skirtą Tolstojui. Respublikinėje bibliotekoje buvo surengta didelė ir įdomi jubiliejinė paroda, kuri supažindino lankytojus su rašytojo išspausdintomis Lietuvoje knygomis, įvairiais dailės darbais ir nuotraukomis. Šia proga Birutė Masionienė parašė knygą "Levas Tolstojus ir Lietuva”. Viename knygos skyriuje nagrinėjami Lietuvos pėdsakai L. Tolstojaus gyvenime ir kūryboje. Romane "Karas ir taika” daug kartų minimos Lietuvos vietovės: Vilkaviškis, Kaunas, Vilnius, Rykantai, Švenčionys... L. Tolstojaus gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojams kyla klausimas: ar Tolstojus lankėsi Lietuvoje? Autorė klausimą nagrinėja labai atsargiai ir pasitenkina prielaida — galbūt.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo rašoma, kad Tolstojaus tėvų tėvai kilę iš Lietuvos. Autorė šiuos samprotavimus pateikia kaip spėliojimus, nes nei L. Tolstojus, nei jo artimieji nepalikę jokių rašytinių liudijimų apie savo kilmę. 1937-1938 m. į lietuvių kalbą buvo išverstas L. Tolstojaus romanas "Karas ir taika”.
RUOŠIAMASI RAŠYTOJO JONO BILIŪNO 100-OSIOMS METINĖMS
Rengėjai numatė platų planą minėjimams, kurie bus surengti Vilniuje, Kaune ir Anykščiuose. Rašytojo tėviškėje Niūronyse bus atidaryta memorinė, o Respublikinėje bibliotekoje — literatūrinė paroda. Šios parodos primins rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Jubiliejaus proga bus išspausdintos rusų kalba naujos rašytojo knygos. Planuojama išspausdinti pašto ženklą, voką, o taip pat šiai progai paruošti atitinkamą judomųjų paveikslų juostą. ("Tiesa”)
ŽILA SENOVĖ
Kraštotyroje aprašomi senoviniai ir nūdieniniai Trakai. Trakų simbolis — salos pilis. Šiandien Trakų pilis atnaujinta, kurią kiekvieną vasarą aplanko labai daug žmonių. Sakoma, kad ji patraukli, nes labai kruopščiai paruošta kraštotyros muziejaus parodai. Rašoma, kad pilis atstatyta, bet miestas labai apleistas. Manoma, kad pagražinus miestą, labiau išryškėtų ir pilys.
Trakų miesto architektūra yra labai savita. Tai nulėmė gamtinė aplinka ir gynybiniai veiksniai. Pilis buvo pastatyta 13 a. Į pietvakarius ir pietiniame salos pakrašty nuo pilies pradėjo kurtis miestas. Atitolusias miesto dalis jungė kelias, vingiuojąs per visą salą link Kernavės. 14 a. pabaigoje mieste buvo apgyvendinta karaimų ir totorių. Miestas padidėjo, ypač salos centre, arčiau pilies. Prasidėjus prekybai, atsikėlė žydų ir rusų. Tarp Didžiosios ir Bernardinų gatvių susikirtimų atsirado prekyvietė. 15 a. miestas labai sparčiai augo. Buvo pastebimas didelis skirtingų tautybių ir tikybų pasiskirstymas, o taip pat architektūrinės išraiškos savitumas, kuris išliko iki 17 a. vidurio. 17 a. pabaigoje karai miestą beveik sunaikino, ir išliko tik pradinis miesto planas.
1969 m. Trakai buvo paskelbti respublikinės reikšmės senamiesčiu. Be pilių, mieste yra dar 35 paminklai.
Trakuose begyveną karaimai iki šiandien išlaikė savo kalbą ir papročius. Jie į Trakus buvo parkviesti Vytauto ir kartu su totoriais saugojo Trakų pilį, o taip pat priklausė Vytauto asmens sargybai.
LIETUVOS BALDAI Į OLIMPIADĄ
Lietuvoje dirbtais baldais bus apstatyti penki daugiaaukščiai viešbučiai, kurie pastatyti įvyksiančiai Maskvoje olimpiadai.
MAŽĖJA PUČIAMIEJI ORKESTRAI
Pagrindinė priežastis — labai prasti instrumentai. Mediniams pučiamiesiems trūksta liežuvėlių, kurių net asmeniškai per pažintis įsigyti sunku. Pasenę kūriniai, kurie girdėti daug kartų. Trūkumas orkestrams gerų vadovų, kurie nesugeba paruošti vieneto, kad jis susilauktų daug klausytojų. Jaunuoliams geriau patinka skambinti elektrinėmis gitaromis, negu pučiamaisiais.
Respublikoje padaugėjo vaikų muzikos mokyklų, bet mokiniai neįsijungia į saviveiklos orkestrus.
Saviveiklinių pučiamųjų orkestrų Lietuvoje yra daugiau negu penki šimtai, kuriuose dalyvauja per devynis tūkstančius muzikos mėgėjų. Yra per aštuonis šimtus kaimo kapelų, devyni šimtai orkestrų, kurie groja šokių muziką.
Jaučiamas respublikoje lyg muzikinis sumenkėjimas. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų Kaune iš 22 mokyklų penkiolikoje buvo gana pajėgūs pučiamieji orkestrai. Šiandien Kaune mokyklų padaugėjo iki 37, o pučiamieji orkestrai yra tik keturiose.
• Prezidentas Carteris pareiškė, kad jis nepritaria maldos įvedimui į valdines mokyklas, nes tai sudarytų nepatogumų netikintiems. Tuo pareiškimu Carteris parodė nepritarimą senatoriui J. A. Helis, kuris siekia grąžinti maldą į valdines mokyklas; senatas 47 balsais prieš 37 jau priėmė atitinkamą teisinę pataisą, palankią maldai mokyklose. Pats prez. Carteris vertina ir kartais dėsto tikybą vaikams baptistų bažnyčioje, tačiau skelbia, kad malda yra privatus žmogaus reikalas su Dievu.