CHIARA LUBICH

          Savo ištverme jūs
          išsaugosite savo gyvybę. (Lk 21,19)

     Ar žinai, kas yra šventieji? Tai tikri krikščionys, kurie išgelbėjo savo sielas. Tuo esame tikri, nes Bažnyčia neklysta, paskelbdama juos šventaisiais. Norėčiau pateikti pavyzdžių dar gyvenančių žmonių, kurie išgelbės savo sielas, bet tai neįmanoma, nes nesame tikri, ar jie ištvers iki galo.

     Šventieji ištvėrė. Kodėl? Dėl to, kad juose vyravo jėga, dorybė, vadinama ištverme. "Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę”. Ištvermė — tai vertimas originalaus graikiško žodžio, turtingo savo prasme. Tas žodis apima kantrybę, pastovumą, atsparumą, pasitikėjimą. Ištvermė būtinai reikalinga, kai kenčiam, kai esame gundomi, nusivylę, masinami pasaulio vilionių, kai esame persekiojami.

     Manau, kad ir tu esi nors vienoj iš čia minėtų aplinkybių ar esi patyręs, kad be ištvermės būtum neatsilaikęs. Gal kartais teko nupulti. O gal ir dabar esi įsipainiojęs apgailėtinoje padėtyje. Kas daryti? Išsipainiok ir ištverk. Kitaip — krikščionio vardas tau netinka. Žinai, kad kas nori eiti Kristaus pėdomis, turi kasdien nešti kryžių, turi mylėti — bent savo valia — kančią. Krikščionio pašaukimas — tai pašaukimas ištverti.

     Apaštalas Paulius parodo savo bendruomenei, kad ištvermė yra krikščionio pažymys. Jis nebijo jos statyti toje pačioje eilėje su stebuklais.

     Jei mylime kryžių ir esame ištvermingi, galėsime sekti Kristumi, kuris yra danguje, ir taip būsime išgelbėti.

     "Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę”. Yra dvi žmonių rūšys. Vieni jaučia kvietimą būti gerais krikščionimis, tačiau tas kvietimas krinta į jų sielas, kaip sėkla ant uolos. Iš karto rodo daug entuziazmo, panašaus į šiaudų liepsną, kuri greitai užgęsta. O kiti priima kvietimą, kaip gera dirva sėklą. Krikščioniškasis gyvenimas išdygsta, auga, nugali kliūtis, atsispiria prieš audras. Tie yra ištvermingi ir "savo ištverme išsaugos gyvybę”. Aišku, jei nori ištverti, neužtenka pasitikėti savo jėgomis. Reikia Dievo pagalbos. Šv. Paulius vadina Dievą "ištvermės Dievu”. Taigi, turi prašyti Jį, kad suteiktų tau malonę, ir Jis tau ją duos (plg. Rom r 5,5). Jeigu esi krikščionis, neužtenka būti pakrikštytu ir retkarčiais pagarbinti Dievą ar padaryti kokį gerą darbelį. Tavo krikščionybė turi augti. Kas myli, tas tikrai moka būti ištvermingas. Meilė neboja kliūčių, sunkumų, pasiaukojimo.

     Ištvermė — tai išmėginta meilė. Dievo Motina yra ištvermės pavyzdys. Pasirenka Dievą iš pat jaunystės. Jis jai yra vienintelis viskas, Jam pasilieka ištikima visą savo gyvenimą. Jam paaukoja savo mergystę, dar būdama labai jauna mergaitė — kaip reikalavo papročiai — bet nesibijo tapti motina, kai Dievas to panori. Tampa Jėzaus motina, likdama mergele. Ištveria savo pašaukime, kai Juozapas turi abejonių, kai yra priversta gimdyti tvartelyje, kai bėga su sūnumi į Egiptą, kai jį praranda trejetą dienų šventykloje. Ištvermingai vykdo Dievo meilę ir vykdo Jo valią, laikydama per 30 metų paslaptį, leisdama, kad Jėzus atliktų savo trejų metų misiją. Didis yra jos pastovumas, nenukrypstąs nuo Dievo jai skirto kelio. Ji ištveria, stovėdama skausmo jūroje prie savo nukryžiuoto Sūnaus. Paskui, po dangun žengimo, gyvena gimstančios Bažnyčios širdyje ir pasilieka ištverminga Dievo meilėje iki tos valandos, kai paimama į dangų.

     Marija yra ištvermės moteris. Prašyk Dievą, kad uždegtų tavo širdyje savo meilę ir ištvermę visuose gyvenimo sunkumuose. Tokiu būdu išgelbėsi savo sielą.

     "Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę”. Čia dar ne viskas. Ištvermė yra užkrečiama. Ištvermingasis padrąsina ir kitus ištverti iki galo. Tau kalbėjau apie šventuosius, apie Mariją. Žiūrėk. Jie patraukė savo pavyzdžiu minias prie Dievo ir šimtmečiais savo ištvermės pavyzdžiu spinduliuoja iš meilės, padariusios juos ištikimais.

     Pažvelkim aukštyn. Gyvename vieną gyvenimą ir tą patį labai trumpą. Kiekvieną dieną susikaupkime. Nugalėkime vieną kliūtį po kitos, norėdami sekti Kristumi. Taip išgelbėsime savo sielas.

Išvertė kun. Antanas Sabas