Spausdinti

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Popiežiaus apsilankymo JAV proga gal būtų pravartu trupučiuką pažvelgti, ką naujo atnešė jo atsisėdimas į Šv. Petro sostą.

     Jonas Paulius II yra pirmas popiežius neitalas nuo šešioliktojo amžiaus pradžios. Taip pat jis yra pirmasis popiežius, kilęs iš komunistų valdomo krašto. Tai yra tikrai svarbios naujenybės. Tuoj po jo išrinkimo jau visiems buvo aišku, kad teologiniais ir liturginiais klausimais jis daugiau laikysis konservatyvesniosios linijos, bet niekas negalėjo numatyti, kad jis bus taip liberalus Vatikano ir popiežiaus protokolo srityje. Jau pirmosiomis popiežiavimo dienomis pasirodė, kad protokalas jam nebus tikslas, o tik labai antraeilė priemonė. Jeigu jis mato, kad tie protokolo varžtai neleidžia pasireikšti žmogaus paprastumui ir nuoširdumui, jis jų ramia sąžine atsisako. Sakoma, kad Vatikano pareigūnams tai sukelia didelių problemų — jie kartais nežino, kaip pasielgti, nes jie jokiu būdu negali numatyti, kaip popiežius vienu ar kitu atveju pasielgs.

     Tuo savo nuoširdumu ir paprastumu Jonas Paulius II tuoj laimėjo ir iš pradžių gana abejingas italų širdis. Pirmiau popiežiai buvo vadinami Vatikano "kaliniais” — niekur iš Vatikano neišvykdavo. Paulius VI jau dažniau pradėjo tą tradiciją laužyti, o dabar atrodo, kad Jonui Pauliui II toji tradicija visiškai neegzistuotų. Jau jis ne kartą lankė Romos parapijas, kai kurias įstaigas ir net tolimus kraštus. Šį mėnesį lankėsi JAV ir labiausiai lietuvių apgyventoje Čikagoje.

     Praėjusį rugpjūčio mėnesį visą pasaulį apskriejo per televiziją žinia, kad popiežius Dolomitų kalnuose (Šiaurės Italijoje) pasiekė Marmolada kalno viršūnę (3.270 m. aukščio). Kaip tik tada kalnuose užėjo sniego pūgos. Lipimas į kalną buvo sunkus ir pavojingas, kai kurie norėjo popiežių atkalbėti, bet jis nenusileido. Ten jis atlaikė mišias ir palaimino Marijos statulą. Daly-

Vanda Aleknienė    Tik sapnas

vavo apie 500 žmonių iš įvairių Šiaurės Italijos vietų, nežiūrint smarkoko šalčio ir sniego, užlipę ant to kalno. Netoli buvo ir Jono Pauliaus I gimtinis Canale d’Agordo miestelis. Popiežius aplankė buvusio popiežiaus seserį ir brolį Edvardą Luciani su gausia šeima. Savo paprastumu ir nuoširdumu visiems jis padarė neužmirštamą įspūdį.

     Kalno papėdėje mažo kaimelio gyventojai norėjo popiežiui įteikti kalnų gėlių (Edelweiss) puokštę. Jas įteikti buvo parinktas mažas berniukas, kurio tėvas prieš dešimt metų žuvo kalnuose. Berniukas iš susijaudinimo net apalpo. Popiežius, apie tai sužinojęs, tuoj nuskubėjo į tą namelį, kur berniukas buvo paguldytas, paklausė, kaip jis jaučiasi, ir pasilenkęs jį pabučiavo. Paskui pasveikino motiną ir pasakė, kad pasimels už jos mirusį vyrą.

     Pasakojama, kad kartą Vatikane audiencijos metu, popiežiui praeinant, nukrito ant tako vienos mergaitės rankinukas. Popiežius pasilenkė, paėmė rankinuką, padavė mergaitei ir šypsodamasis paplojo jai ranka per veiduką.

     Toks popiežiaus elgesys labai patinka žmonėms, bet jis kartais į keblią padėtį pastato Vatikano pareigūnus. Romoje juokais sakoma, kad dabartinio popiežiaus tiek pat bijo Vatikano kurija, kiek Lenkijos komunistų partijos centrinis komitetas. Taip pat pasakojama, kad kai prieš porą metų sunkiai susirgo Lenkijos primas kard. Wyszynsky, komunistai meldėsi, kad jis pasveiktų, nes žinojo, kad po jo mirties primu taptų kard. Wojtyla, kurio jie labiau bijojo.

     Dabartinis popiežius labai gerai pažįsta komunistus ir visus jų metodus. Net ir dabar, kai buvo aplankęs Lenkiją, savo kalbose ir pamoksluose nieko "į vatą nevyniojo”, bet drąsiai pasisakė už žmogaus teises ir aiškiai smerkė jų laužytojus. Iki šiol už geležinės uždangos esanti .Bažnvčia buvo vadinama "tylinčiąja Bažnyčia”, bet Jonas Paulius II pasakė, kad ji toliau jau nebus tylinčioji, nes ji kalbės jo paties lūpomis.

     Kokie svarbiausi šio popiežiaus ateities planai? Apie tai šiek tiek pasakojo vieno  italų žurnalo korespondentui artimas popiežiaus bendradarbis vysk. Hnilica. Tai yra čekoslovakas, neseniai priėmęs italų pilietybę. Jis buvo įšventintas kunigu, būdamas koncentracijos stovykloje. Po trijų mėnesių buvo slaptai įšventintas vyskupu, kad galėtų kitus asmenis įšventinti kunigais. Jis pasakojo, kad popiežius labai susirūpinęs ne tik tomis "tylinčiomis bažnyčiomis” už geležinės uždangos, bet tų "tylinčių bažnyčių” yra ir laisvuose kraštuose, ypač Italijoje, kur daugelis žmonių gėdijasi viešai prisipažinti tikinčiais.

     Svarbiausias dalykas, kurį vysk. Hnilica pasakė, tai yra popiežiaus planai sušaukti naują visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Žinoma, tai įvyktų ne tuojau, bet jam gerai pasiruošti reikia laiko, tad jau iš anksto reikia galvoti ir planuoti. Kai kuriuos ši mintis labai nustebintų. Juk dar taip neseniai pasibaigė II Vatikano susirinkimas ir jau reikėtų galvoti apie kitą? Kam to reikia? Kokios priežastys? Daug klausimų II Vatikano susirinkimas dar kaip reikiant neišsprendė ir neužbaigė. Kai kurios pasiūlytos reformos daugelio yra blogai suprastos. Po kelių ar keliolikos metų patyrimo galima jau aiškiau matyti, kaip tos reformos pritaikytinos gyvenime, kurios tinka, kokių gal reikėtų atsisakyti ar kaip nors kitaip pakeisti.

     Atrodo, kad to būsimo susirinkimo pagrindinė tema, popiežiaus nuomone, turėtų būti — "Gyvenimo vertybės”. Žinant dabartinio popiežiaus susirūpinimą Bažnyčios gyvenimu moderniame pasaulyje, jo energiją ir gyvenimo problemų įžvelgimą, visai nenuostabu, jeigu po vienų kitų metų jis sušauktų visuotinį Bažnyčios susirinkimą toms problemoms spręsti.

•    Ieškodama kandidatų į dvasini luomą., Kolumbo vyčių vadovybė davė skelbimus į 50 katalikų ir į 50 nekatalikų kolegijų laikraščių. Atsiliepė 289 vyrai ir 256 moterys. Tuo pačiu metu buvo duoti skelbimai į tris numerius aukštesniųjų mokyklų žurnalo “Scholastic”. Į šiuos skelbimus atsiliepė 334 berniukai ir 299 mergaitės.