Spausdinti

Kodėl, mėnuli,
įkvėpei mano kaimyną
groti fleita
              visą naktį?

(Koyo)

*

Gegute,
jeigu kitaip negali,
 kalbėk su mėnesiena;
 aš jau girdėjau tavo
              istoriją. .
.

(Soseki)

*

Pirmieji herojai,
kurie krinta
stipriame rudens
              vėjuje,

tai baidyklės daržuose.

(Kyoroku)

*

Atleisk man, mažas paukšti,
išklausysiu pabaigą tavo dainos
kitame pasaulyje.

(Anon)

*

Prinokusios miežių varpos,
palinkusios nuo lietaus,

jūs labai susiaurinat
              mano taką.

(Joso)

*

Akys, jūs jau viską matėte.
Grįžkite,
grįžkit atgal prie baltųjų
                   chrizantemų.

(Issho)

*

Pamokslauk sau, svirply,
                   pamokslauk!
Aš jau žinau, kad ruduo
                   atėjo.

(Soseki)

Lapų žaluma prieš mirtį
priima rudens raudoną ir auksinę ugnį. . .
Tik besiblaškančios bangos
balti purslų žiedai nesikeičia.

(Yusuhide)

*

Vieną balandžio dieną,
man kylant takeliu
                   į kalną,
besijuokiančios vyšnios
apibėrė žemę sniegu.
Ak, ėmiau ir paklydau.

(Tsurayuki)

*

Aistringa lakštingalos muzika,
ne džiaugsmą man atneši,
tik keistą gailesčio jausmą,
išblyškusį veidą Mylimojo,
kurio niekada nepažinojau.

(Soseki)

Paruošė Danguolė Sadūnaitė