Spausdinti

CHIARA LUBICH

     "Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris” (Lk 21,17-18).

     Gal esi jaunuolis, išpažįstąs savo tikėjimą, ir patyrei, kad dėl to esi pašieptas ir apie tave blogai atsiliepia? Gal esi tikinti moteris, ir aplinkiniai tavęs nesupranta bei rodo pagiežą? Gal esi šeima iš ypatingai subedievėjusios apylinkės ir dėl to, kad krikščioniškai gyveni, neturi tokių teisių, kurias lengvai gauna kitaip galvojantieji? Gal esate Krisaus bendruomenėje, atvirai Jį išpažįstate ir dėl to patiriate iš aplink gyvenančiųjų panieką? Gal išpažinai Kristų visa savo būtybe ir patyrei atvirą persekiojimą?

     Nenusiminkite, neklauskite dėl ko. Tai normalu tiems, kurie seka Kristumi, būti nekenčiamiems. Tai sąmoningo krikščionio likimas šiame pasaulyje. Tikrieji Kristaus sekėjai bus visada nekenčiami. Nereikia turėti iliuzijų. Jėzus pasakė: "Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris”. Jei esi tikras krikščionis, tai tikrai myli Dievą ir artimą. Ir štai visai nesuprantamu būdu, be jokios logikos ir sveikos nuovokos, dažnai už tavo meilę atlyginama neapykanta. Galimas dalykas, kad toks keistas atlyginimas tave išmuša iš pusiausvyros, piktina ir stebina. Bet juk Jėzus iš anksto yra pasakęs: "Nesistebėkite, broliai, jei pasaulis jūsų nekenčia, nes visi jūsų nekęs dėl mano vardo..Ar tikrai visi? Ne. Nereikia suprasti tokio pasakymo raidiškai. Iš tikrųjų krikščionis sutinka gyvenime daug draugų, daug brolių, kurie dalinasi jo nauju gyvenimo būdu, jo mintimis ir idealais. Čia Jėzus, galimas dalykas, nori pasakyti, kad tos rūšies neapykanta sutinkama visur, kiekvienoje pasaulio dalyje, kur skelbiama evangelija ir rimtai praktikuojama. Būsite nekenčiami. Sutiksite neapykantą. Tai neapykanta, kurią pasaulis išlieja ant tavęs. Neapykanta, kurią išliejo ant Kristaus. Ir ta neapykanta pagaliau yra ne kas kita, kaip pasireiškimas priešiškumo, kuris yra tarp Dievo ir žmogaus.

     Sakyk man, ar tau neatrodo, kad tai yra laimė, ženklas, kad eini teisingu keliu, kuriuo ėjo pats tavo Mokytojas? Ar tai nėra ženklas ir garantija? Neliūdėk ir nebijok dėl to, kad esi nekenčiamas. Tokiomis valandomis džiaukis ir būk linksmas. To nori iš tavęs Jėzus. Jis pasakė: "Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės”. Taip, tą valandą tavo širdyje turi vyrauti džiaugsmas. Toks džiaugsmas yra tikro krikščionio ženklas. "Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris”. Ką tai reiškia šie žodžiai?

     Jais Jėzus nori pasakyti, kad nors tektų daug kentėti, daug sunkumų patirti, turi jaustis visiškai Dievo rankose. Jis yra tavo Tėvas. Jis pažįsta tave ir niekad tavęs neapleidžia, nors ir kažin kas atsitiktų. Ir jei dėl tokios pasaulio neapykantos turėtum mirti, Dievas bus su tavimi. Dėl to Juo turi visiškai pasitikėti. Jeigu Jis sako, kad "nė vienas plaukas nuo galvos nenukris”, tai nori tave užtikrinti, kad Jis tavimi pasirūpins, Jis pasirūpins net ir mažiausiais tavo reikalais, kuriuos turi savo širdy, Jis pasirūpins ir tavo, ir tavo artimųjų reikalais. O kaip tu elgiesi, jei tave apipila neapykanta, vartoja smurtą ir priespaudą? Gal nori už smurtą smurtu, už neapykantą neapykanta atsilyginti? Tikriausiai ne. Jėzus tau parodė, kaip turi elgtis su savo priešais: juos mylėti, daryti gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laiminti tuos, kurie apie jus blogai kalba, ir melstis už tuos, kurie blogai su jumis elgiasi. Bet Jėzus nenori, kad tu užsidarytum savyje arba vienminčių brolių ratelyje. Nenori, kad tu imtum tik džiaugtis tokia privilegijuota savo būkle — tiktai krikščionys yra nekenčiami! Neužtenka tik tuo džiaugtis, neužtenka jaustis "palaimintu”. Reikia pasiruošti priešpuoliui: meile nugalėti neapykantą. Tu, kaip krikščionis, nors esi užgauliojamas, grandinėmis surakintas, persekiojamas, turi liudyti pasauliui, kad Dievas myli žmones. Tu turi pats pirmasis parodyti meilę.

     Šis pasaulis, kuris atmeta Dievą, yra reikalingas Dievo. Būk tikras, jis gali pajusti Dievo šaukimą. Tačiau daug pareina nuo tavęs. Ir pagaliau, kaip mes įgyvendiname Gyvenimo Žodį? Būdami laimingi, kad supratome, jog esame verti pasaulio neapykantos. Tai yra garantija, kad nors kiek iš arčiau galime sekti Kristumi ir darbais parodyti meilę ten, kur liejasi neapykanta.

Iš italų kalbos išvertė kun. Antanas Sabas