Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

LIETUVOS GULBĖS

     Pasaulyje žinomos aštuonios gulbių rūšys. Lietuvoje gyvena trijų rūšių gulbės: mažoji, giesmininkė ir nebylė.

     Gulbės Lietuvoje pradėjo gyventi 1935 m. Šiandien jau galutinai susikūrė lietuviškų gulbių giminė. Lietuvoje gulbės turi savo apylinkes, kurių griežtai laikosi ir jas gina nuo kitų gulbių. Kiekviena pora ar kelios poros gulbių įsikuria atskirame ežere arba tvenkiny. Didesnis skaičius gulbių gyvena Žuvinto ežere. Lietuvoje priskaičiuojama iki penkių šimtų gulbių, iš jų trys šimtai gyvena Žuvinte.

     Dauguma gulbių Lietuvos ežeruose išsilaiko iki gruodžio pabaigos, o švelnesnėmis žiemomis net visai neišskrenda. Per didesnius šalčius jos suskrenda Nemuno, Neries, Merkio ir Šventosios upių neužšalusiose žiotyse. Gulbės žiemą iš Lietuvos išskrenda ne dėl sniego, bet dėl trūkumo maisto atvirame vandeny.

     Iš įvairių kraštų gauti 279 pranešimai apie Lietuvoje žieduotas gulbes. Lietuvos gulbės daugiausia žiemoja Danijoje ir Gotlando saloje, kuri yra Baltijos jūroje. Susekta toliausiai nuskridusios Lietuvos gulbės Airijoje, Ankano mieste, kuris nuo Lietuvos nutolęs 1680 km. ("Mūsų gamta”)

TERŠIAMOS LIETUVOS UPĖS

     Ukmergės rajono komiteto pirmasis sekretorius Aleksas Ridulis pasakoja apie Aukštaitijos gamtą. Jis labai vaizdžiai nupasakoja, kaip upė Šventoji iki Ukmergės atiteka tyra, o iš Ukmergės išbėga smarkiai užteršta. Skundžiasi, kad per lėtai statomi miesto nutekamo vandens valymo įrengimai. Jau seniai praėjo laikas baigti darbus, bet jie dar tebetęsiami.

     Sausesnę vasarą ukmergiečiai nelabai gali šia upe pasidžiaugti. Sausmečiu Šventąją mieste galima perbristi, neprisėmus aukštų batų.

     Šiais laikais didelis pasinešimas daryti tvenkinius. Buvo galvojama prieš Ukmergę užtvenkti Šventąją. Tačiau hidrologai šiam planui nepritarė. Jie apskaičiavo, kad užtvanka sustabdytų Šventosios tėkmę, kuri atsilieptų visam Nemuno baseinui. Pertverus Šventąją, žūtų žiobrių nerštavietės, kurios yra jos aukštupyje.

     Turėti tvenkinį netoli miesto yra labai malonu. Nutarta užtvenkti Mūšos upelį netoli jo žiočių į Šventąją. Vanduo bus pakeltas apie penkis metrus, ir šis tvenkinys taps gražiu ežeru, apie kurį žaliuos gražūs pušynai. Tai būtų apie septyni kilometrai nuo Ukmergės. Šis vandens telkinys bus panaudotas prie jo prieinančioms ganykloms ir pievoms laistyti, bet svarbiausia poilsiautojams paplūdimys.

     Ilgainiui atsiras dar vienas ežerėlis pačiame mieste. Dabar toje vietoje kasamas molis keramikos išdirbiniams. Kai molis bus iškastas — duobė prisipildys vandeniu.

     Prieš keletą metų buvo surengta mokslinė konferencija gyventojų sveikatingumo klausimais. Buvo paskelbtas šūkis: "Kiekvienam ūkiui vandens telkinį!” Įdomu, kaip bus ištesėta?

     Ukmergės miesto centre yra sodinamas apie 15 hektarų didumo parkas. ("Tiesa”)

KARALIŠKOJI ŽOLĖ

     Pirmą kartą rūkantį žmogų pamatė Kolumbas T492 m. Kuboje. Kuboje tais laikais gyveno indėnai, ir jie daug rūkė. Kolumbas rūkymo įprotį parvežė į Ispaniją, iš kurios "rūkstantis dūmelis” paplito po visą Europą.

     Šiais laikais Lietuvoje rūko septyniasdešimt procentų vyrų ir devyni - dvylika procentų moterų. Rūkymas yra paprotys, labai lengvai užkrečiantis kitus: ne tik jaunuolius, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Apskaičiuota, kad viena surūkyta cigaretė sutrumpina žmogaus amžių nuo aštuonių iki keturiolikos minučių, todėl rūkoriai miršta septyneriais - aštuoneriais metais anksčiau už nerūkančius.

     Lietuvoje jau labai daug kur viešose vietose uždrausta rūkyti.

("Mokslas ir gyvenimas)

*    J. Avyžiaus romanas "Sodybų tuštėjimo metas” išspausdintas vietnamiečių kalba. Romaną išvertė vietnamietis literatūros kritikas ir vertėjas Le Shone.

*    Joniškiečių ir Latvijos artistų draugystės sutartis bei bendradarbiavimas pasirašytas 1975 m. Rygos operos ir baleto vienetai kasmet atvyksta su trim - keturiais pasirodymais į Joniškį, o joniškiečiai vyksta per metus kelis kartus pas latvius.

*    Rudenį Kaune įvyko dešimta kaimo kapelų šventė, kuri pavadinta "Grok, Jurgeli!” Įprastinėse varžybose dalyvavo dvidešimt du meno saviveiklos kolektyvai. Laimėtojais tapo Kauno taksi parko liaudies kapela "Santaka”, Šakių rajono Lukšių kultūros namų saviveiklininkai ir Jurbarko rajono Eržvilko gyventojas A. Janušas.

*    M. K. Čiurlionio valstybinis kvartetas koncertuoja tolimųjų rytų Rusijos miestuose. Kvarteto korespondentas praneša, kad jie labai nuoširdžiai sutinkami. Žmonės pasiilgę kultūrinio gyvenimo.

*    Kauno liaudies universitete, jau tryliktieji metai veikia kraštotyrininkų fakultetas. Jo skyriai taip pat yra A. Sniečkaus politechnikos institute ir Veterinarijos akademijoje. Šiemet atidarytas naujas analogiškas fakultetas, kuris pasitarnauja metraštininkams ir gyventojų švietimui. Tokie fakultetai veikia Alytuje, Kupiškyje, Raseiniuose, Ukmergėje ir Palangoje.

     Kraštotyrininkų fakultetų klausytojai gilina žinias krašto tyrimo, paminklų apsaugos ir muziejininkystės srityje. Susitinka su mokslininkais ir atlieka krašto tyrimo darbus.

     Vilniaus inžinierinio statybos instituto kraštotyrininkai, vadovaujami profesorių, daro išvykas, tyrinėja architektūros paminklus, įkūrė instituto istorijos muziejų.

     Kaune "Sanito” įmonėje pirmoji įsisteigusi kraštotyrininkų grupė turi 45 narius. Dirbtuvės penkiasdešimt metų sukakties proga, kraštotyrininkai paruošė knygą apie įmonę, kuri yra pirmoji Kaune ir trečioji respublikinė įmonė.