Spausdinti

Jonas Miškinis

     Ne veltui sakoma, kad knygos, kaip ir žmonės, gimsta, gyvena, miršta. Istoriniai šaltiniai byloja, kad knygas, kaip ir žmones, persekiojo, slėpė, saugojo ir vertino, keikė ir išdavinėjo.

     Laužuose liepsnojo knygos, patekusios į "Index librorum prohibitorum”.

     Žinom, kad yra knygų, kurių beliko vienas ar tik keli egzemplioriai pasaulyje. Taigi prie vertingiausių ir rečiausių knygų priskiriami ir inkunabulai — pirmosios spausdintos knygos. Nūdien šios XV-jame amžiuje spausdintos knygos yra neįkainojama kultūros vertybė. Tos bibliotekos, kurių fonduose yra tokių knygų, teisėtai didžiuojasi šiais lobiais. Kiekvienas spaudinys — neįkainojamas įvairių epochų raštijos paminklas. Kiekviena jų — nepakartojama, nuostabi istorija. Juk be jų sunkiai suvokiama kultūros istorija, jos raida. Mokslininkų rankose šie leidiniai prabyla iš amžių glūdumos, atskleisdami šimtus, tūkstančius vertingiausių faktų.

PIRMOJI LIETUVIŠKA KNYGA

     1547 metais buvo išspausdintas Martyno Mažvydo katekizmas Karaliaučiuje. Karaliaučius tada buvo Prūsijos kunigaikštystės sostinė. Mažoji Lietuva anais laikais daugiausia buvo apgyventa lietuvių. Pavyzdžiui, Kristijonas Donelaitis labai sielojosi, kad vaikams iš Balupėnų, Išlaudžių, Ožininkų, Varnų ir kitų kaimų į mokyklą tenka eiti labai blogu keliu, per krūmynus ir vandenį. Taip pat Donelaitis gynė senuosius papročius, lietuvišką kalbą, rašė ir ryžtingai kovojo su vokiškosios kolonizacijos nešamomis negandomis.

     Tačiau anuomet Karaliaučiaus universiteto sienose skambėjo ir lietuvių kalba. Ir vienintelis tuomet žinomas pirmasis lietuviškos knygos egzempliorius iki Antrojo pasaulinio karo buvo šio universiteto bibliotekoje. Bet karas sunaikino daugelį vertybių, griuvėsiais liko ištisi miestai. Neaiškus likimas ištiko ir pirmąją lietuvišką knygą.

     Pavergtos Lietuvos lituanistai mokslininkai ėmėsi M.M. knygos ieškoti. Po ilgų ieškojimų buvo sužinota, kad vienas šios knygos egzempliorius esąs Odesos M. Gorkio mokslinės bibliotekos fonduose. Po ilgo ieškojimo, Odesos mokslinės bibliotekos senųjų spaudinių kataloguose surado M. Mažvydo "Katekizmo” signatūrą, bet pačios knygos jai skirtoje vietoje tuo metu nebuvo. Pagaliau paaiškėjo, kad Martyno Mažvydo "Katekizmas” buvo išduotas kažkokiam skaitytojui, kuris norėjo mokytis lietuvių kalbos.

     Tačiau 1957 metų pradžioje knyga mainų keliais buvo perleista Vilniaus universitetui.

     Tai kaipgi ta vertinga knyga galėjo patekti į Odesą? Pasirodo, kad atsekti kelią padėjo įrašas pačioje knygoje. Iš jo matyti, jog egzempliorius 1869 m. buvo nupirktas Berlyne, Ašerio antikvariate, už 45 talerius. Tai palyginti anuomet buvo stambi suma. Knyga buvo nupirkta žinomų grafų Voronccvų bibliotekai. Po didžiosios spalio socialistinės revoliucijos Rusijoje drauge su kitomis knygomis ji buvo perduota Odesos universitetui, o iš ten — M. Gorkio mokslinei bibliotekai. Tai va ir visa istorija.

     Be to, skaitytojas gali paklausti: nejaugi tai vienintelis egzempliorius M. Mažvydo knygos pasaulyje? Ne vienintelis. Dar vieną egzempliorių turi Torunės universiteto biblioteka Lenkijoje. Pažymėtina, kad šioje bibliotekoje aplamai gausu Lituanistinių leidinių. Tačiau koks likimas ištiko prieš Antrąjį pasaulinį karą Karaliaučiuje buvusį Mažvydo knygos egzempliorių? Kol kas ir liko taip nežinoma.. . Galbūt į šį klausimą atsakys gyvenamas laikas.

     Prisimintina, kad per daug rūstus likimas ištiko kai kurias bibliotekų knygas. Daugelis knygų per karus, suirutes išsibarstė po pasaulį, nemažai jų puošia įvairių šalių bibliotekas. Deja, prie daugelio bibliografinio aprašo liko tik lakoniškas užrašas: "Kur šiuo metu knyga, nežinoma”. Sunku net įsivaizduoti, kaip galėjo atsitikti, kad daugelio knygų pasaulyje nepavyko aptikti nė vieno egzemplioriaus. Turbūt jos jau žuvo visiems laikams — mokslui, kultūrai, istorijai.