KABIR (1440-1518)

IGIESMĖ

O tarne, kur tu, ieškai Manęs?
Žiūrėk, Aš esu greta tavęs.
Aš nesu šventykloj nei sinagogoj,
Aš nesu Kaaba nei Kailas.1
Manęs nėra apeigose nei atnašavimuose,
nesu Yoga nei savęs kankinimas.
Jei tu esi sąžiningas ieškotojas,
tu Mane staiga pamatysi,
tu sutiksi Mane akimirksny.
Kabiras sako:“O broli, Dievas yra
 visų alsavimų alsavimas”.

III GIESMĖ

O    drauge, pasitikėk Juo, kol gyveni,
suprask Jį, kol esi gyvas,
nes gyvybėje slepiasi Atpirkimas.
Jei tavo pančiai dar nėra gyvenimo sulaužyti,
kokia viltis tau paliks apie išsilaisvinimą
po Mirties?
Tai yra tuščia svajonė, kad tavo siela susijungs
su Juo tik dėl to, kad apleido kūną.
Jeigu Jis randamas dabar, atrasi Jį ir vėliau.
Jeigu ne, tai mes tik persikelsime gyventi
į Mirties miestą.
Jeigu tu dabar esi su Juo sujungtas,
liksi toks ir kitame gyvenime.
Pasinerk i teisybę, pažink tikrąjį mokytoją,
tikėk į Jo tikrąjį vardą.
Kabiras sako: “Tik ieškančiam dvasia padės.
Aš esu vergas tos ieškančios dvasios”.

1   šventas kalnas Tibete.

 

KAHLIL GIBRAN (1883-1931)

Sunkiai slegia mano sielą
nuosavi prinokę vaisiai,
sunkiai slegia mano sielą vaisiai.

Kas ateis valgyti ir bus sotus?
Mano siela perpildyta nuosavu vynu.
Kas jį įpils, gers ir atsigaus nuo
dykumos karščio?

O kad būčiau medis be žiedu ir vaisių,
nes pertekliaus sielvartas, iš kurio
niekas nenori imti, yra didesnis,
negu elgetos, kuriam niekas
nenori duoti.

O kad būčiau išdžiūvęs šulinys,
 į kurį žmonės mestu akmenis.
Nes tai būtu lengviau kęsti, negu
būti gyvo vandens šaltinis,
pro kurį žmonės praeina,
nenorėdami gerti.

O kad būčiau kojų mindoma nendrė,
nes tai būtų geriau, negu lyra
su sidabrinėmis stygomis name,
kurio ponas neturi pirštų,
o vaikai yra kurti.

Vertė Zenta Tenisonaitė

(Iš spaudai rengiamo rinkinio “Kabiro giesmės”)