Ada Karvelytė

JIS PRISIKĖLĖ

Jis prisikėlė,
Palikdamas mane
Prie tuščio kapo
Laukti savojo prisikėlimo.
Paliesiu baltos drobulės kraštelį
Ir kelsiuos,
Kad nebemirčiau daugiau,
Kaip žiedas,
Kuris rudenį vėl miršta . . .

VAIVORYKŠTĖ

Malda, lyg vaivorykštė,
Nuskaidrina manąjį dangų

Siela skamba
Džiaugsmo spalvomis . . .
Nepažinčiau džiaugsmo,
Jei skausmas
Nebūtų, žeidęs širdies . . .
O kaip regėčiau
Vaivorykštės skaidrumą,
Jei pirma juodas lietus
Nebūtų kritęs
Ant mano blakstienų. . .

ŠYPSENA

Šypsotisreiškia gyventi.
Šypsenos dovana yra
Begaliniai brangi

Ji akimirksniu grįžta atgal,
Kai tik ją kitam dovanoji
.. .
Šypsenatai stebuklas!
Ji suspindi
Tūkstančiais žvaigždžių
Liūdesingo pasaulio veidrodyje.
Šypsena
tai nemarioji,
Amžiais skambanti
Saulės daina!

KAS YRA GYVENIMAS

Gyvenimas yra
       Mylėti ir būti mylimam.
Gyvenimas yra
       Žinoti, kad esi ne vienas.
Gyvenimas yra
       Žvelgti į ramunių lauką vėjyje.
Gyvenimas yra
       Stebėti saulės patekėjimą.
Gyvenimas yra
       Lietaus lašų skambėjimas ant grindinio.
Gyvenimas yra
       Pabučiuoti žydinčią gėlę.
Gyvenimas yra
       Brangiausioji Dievo dovana.

MINUTĖ

Turiu vieną minutę,
Kurioje šešiasdešimt sekundžių.
Ji yra gera, nuolanki minutė,
Manęs neprievartaujanti.
Galiu joje veikti,
Galiu nieko neveikti

Žinau, bus gaila,
Kai ši maža minutė pradings . . .
Todėl skubu ją pasiimti
Ir paslėpti širdyje,
Nes joje yra
Amžinybė.