Spausdinti

VYSK. VINCENTAS BRIZGYS

12. BAŽNYČIOS APAŠTALIŠKUMAS
     84. Ką suprantame Bažnyčios apaštaliskumu?Kristus pasirinko dvylika iš jį sekusių mokinių, tą grupę pasiliko pastoviai su savimi ir jai vadovauti paskyrė Petrą. Šie dvylika turėjo plėsti Bažnyčią. Sekminių dieną jie buvo galutinai patvirtinti tam uždaviniui. Visur skelbdami Evangeliją, apaštalai sutelkė visuotinę Bažnyčią. Tuo būdu Kristus Bažnyčią pagrindė apaštalais. Apaštalai turėjo įvairių padėjėjų. O kad jiems patikėtoji misija būtų tęsiama ir po jų mirties, savo tiesioginiams bendradarbiams pavedė tobulinti, plėsti ir stiprinti pradėtąjį darbą. (Bažn. mis. veikla, nr. 19; II, psl. 39 -40).

     85. Kas yra apaštalavimas? Bašnyčia įsteigta tam, kad skleisdama visoje žemėje Kristaus Karalystę Dievo Tėvo garbei, visus žmones padarytų išganančio atpirkimo dalyviais. Viso Kristaus mistinio kūno veikla, skirta šiam tikslui, vadinasi apaštalavimu. (Pasaul. apaštal., nr. 2; II, psl. 134).

     86. Kas yra charizmos?Charizmomis vadinamos ypatingos Šventosios Dvasios malonės. Kai kurios iš jų duotos visai Bažnyčiai. Tikinčiųjų visuma, būdama Šv. Dvasios patepta (1 Jn 2,20 ir 27), negali tikėdama klysti, kai "nuo vyskupų iki paskutinio pasauliečio” (šv. Augustinas) visuotinai sutinka tikėjimo ir doros dalykuose. Toji tiesos dvasios pažadinama ir tikėjimo nuovoka palaikoma Dievo tauta, ištikimai klausydama tų, kuriems yra duota šventoji mokymo galia, priima jau nebe žmonių, o tikrąjį Dievo žodį (1 Tęs 2,13). Šventoji Dvasia Dievo tautą pašvenčia, veda ir puošia dorybėmis, naudodama ne vien sakramentus ir Bažnyčios tarnus. Savo dovanas "dalindama kiekvienam kaip nori” (1 Kor 12,11), visokių pašaukimų tikintiesiems taip pat dalija ypatingas malones. Nepaprastų dovanų nereikia neapgalvotai siekti ir lengvabūdiškai iš jų tikėtis apaštalavimo vaisių. Sprendimas apie jų tikrumą ir deramą jomis naudojimąsi priklauso tiems, kurie Bažnyčiai vadovauja. Jiems ypatingai dera negesinti dvasios, bet visa ištirti ir pasilaikyti, kas gera (plg. 1 Tes 5,12 ir 19-21). (Bažn., nr. 12; I, psl. 30-31).

     87.    Hierarchinė Bažnyčios santvarka. II Vatikano susirinkimas moko ir skelbia, kad Jėzus Kristus, amžinasis Ganytojas, įsteigė šventąją Bažnyčią, pasiųsdamas apaštalus, kaip pats buvo Tėvo siųstas (Jn 20,21), ir norėjo, kad jų įpėdiniai, tai yra vyskupai, būtų toje Bažnyčioje ganytojai iki pasaulio pabaigos. O kad episkopatas būtų vienas ir nepasidalinęs, palaimintąjį Petrą paskyrė kitų apaštalų vadu ir padarė nuolatiniu, regimu tikėjimo ir bendravimo vienybės ryšiu bei pamatu. (Bažn., nr. 18; I, psl. 38).

     88.    Popiežiaus galia Bažnyčioje. Kristus pavedė Petrui ganyti savo avis ir avinėlius. Dievas taip sutvarkė, kad Petro įpėdinis popiežius Bažnyčioje turi aukščiausią, betarpišką ir visuotinę ganytojavimo galią. Būdamas visų tikinčiųjų ganytojas, jis yra skirtas rūpintis bendrąja visos Bažnyčios ir atskirų bažnyčių gerove. Todėl visose bažnyčiose jam priklauso galios pirmenybė. (Vysk., nr. 2; II, psl. 62).

     89.    Popiežiaus pagalbinės institucijos Bažnyčios valdyme. Valdydamas visą Bažnyčią ir rūpindamasis visokiais jos reikalais, popiežius naudojasi Šventojo Sosto kurija. Jos įstaigos veikia popiežiaus vardu ir galia, tarnaudamos Bažnyčios gerovei. (Ganyt, vysk. pareig. Bažn., nr. 9; II, psl. 66).

     90. Kas yra vyskupai?Apaštalai paskyrė sau įpėdinius ir rankų uždėjimu perteikė jiems Šventosios Dvasios dovaną (plg. 1 Tim 4,14; 2 Tim 1,6-7) ir patvarkė, kad šiems mirus, kiti patikimi asmenys stotų jų vieton. Šie apaštalų ir jų palikuonių įpėdiniai yra vyskupai. (Bažn., nr. 20; I, psl. 40-42).

     91. Kokiu būdu vyskupai vykdo savo kunigišką galią?Vyskupui yra pavesta krikščionių tikėjimo kultu garbinti dieviškąją didybę ir tvarkyti tą kultą pagal Viešpaties įsakymus ir Bažnyčios nuostatus, juos apsprendžiant ir pritaikant savo diecezijoje. Žodžio tarnyba jie perteikia Dievo jėgą tikinčiųjų išganymui (plg. Rom 1,16). Savo galia vyskupai tvarko, kad būtų tinkamai teikiami sakramentai, rūpinasi ir moko savo žmones ištikimai ir pagarbiai atlikti jiems priklausomą dalį liturgijoje, ypač šventoje Mišių aukoje. Savo vadovaujamiems žmonėms vyskupas turi padėti savo gyvenimo pavyzdžiu, kad drauge su jam patikėtaisiais pasiektų amžinąjį gyvenimą. (Bažn., nr. 26; I, psl. 52).

     92.    Vyskupų reikšmė Kristaus Bažnyčioje. Apaštalų palikti vyskupai, padedami kunigų ir diakonų, vadovauja Bažnyčios nariams kaip mokytojai, švento kulto kunigai, valdą tarnai. Todėl II Vatikano susirinkimas moko, kad vyskupai, kaip Bažnyčios ganytojai, Dievo paskyrimu yra apaštalų įpėdiniai, ir jų klausantieji klauso Kristaus, o juos paniekinantieji paniekina Kristų ir tą, kuris Kristų siuntė (plg. Lk 10,16). (Bažn., nr. 20; I, psl. 41).

93.    Koks yra panašumas tarp Petro santykių su apaštalais ir popiežiaus su vyskupais? Viešpaties valia, šv. Petras ir kiti apaštalai sudaro kolegiją. Panašiu būdu yra tarp savęs sujungti popiežius — Petro įpėdinis ir vyskupai — apaštalų įpėdiniai. (Bažn., nr. 32; I, psl. 44).

     94. Kas parenka ir skiria vyskupus? Apaštališkos vyskupų pareigos yra skirtos dvasiniam ir antgamtiniam tikslui. Todėl II Vatikano susirinkimas pareiškia, kad vyskupų nominavimas ir skyrimas į kurią nors vietą yra būdinga, ypatinga ir savo prigimtimi nesidalijama kompetentingos bažnytinės vyresnybės teisė.

     Norėdamas reikiamai apsaugoti Bažnyčios laisvę, pagerinti ir palengvinti tikinčiųjų aptarnavimą, II Vatikano susirinkimas pageidauja, kad ateityje civilinėms valdžioms nebūtų teikiama jokių teisių ir privilegijų rinkti, nominuoti, rekomenduoti ar nurodyti asmenis vyskupo pareigoms. (Vysk., nr. 20; II, psl. 75).

     95.    Kokia yra vyskupų kolegijos galia Bažnyčioje? Vyskupų kolegija turi aukščiausią galią Bažnyčioje tik kartu su savo galva — popiežium, niekad be jo. Vyskupai gali naudoti savo galią tik popiežiui sutinkant. (Bažn., nr. 22; I, psl. 44).

     96.    Ar galimas visuotinis Bažnyčios susirinkimas be popiežiaus ir nukreiptas prieš jį? Visuotinis Bažnyčios susirinkimas būna tik tada, kai Petro įpėdinis jį patvirtina arba jam bent pritaria. Tuos susirinkimus šaukti, jiems pirmininkauti ir juos patvirtinti yra ypatinga popiežiaus teisė. (Bažn., nr. 22; I, psl. 45).

     97.    Ar yra koks kitas būdas be visuotinio susirinkimo pareikšti vyskupų kolegijos galią Bažnyčioje? Vyskupų koleginė galia Bažnyčioje gali būti pareikšta ir be visuotinio susirinkimo, jeigu popiežiaus paraginti vyskupai pareiškia savo nuomonę kuriuo nors klausimu ir individualiai raštu ar per provincijų arba regionines konferencijas popiežius jų nuomonę patvirtina. Vyskupai gali tokiu būdu pareikšti bendrą visų nuomonę ir be popiežiaus paraginimo, jeigu popiežius tą jų nuomonę patvirtina. (Bažn., nr. 22; I, psl. 45).

     98.    Kas yra diecezija? Diecezija yra Dievo tautos dalis, pavedama ganyti vyskupui ir jo bendradarbiams kunigams. Laikydamasi savo ganytojo, diecezija sudaro dalinę bažnyčią. Joje tikrai yra ir veikia viena, šventa, katalikiškoji, apaštališkoji Kristaus Bažnyčia. (Vysk., nr. 11; II, psl. 67).

     99.    Kokia yra vyskupo galia savoje diecezijoje? Vyskupai, būdami apaštalų įpėdiniai, jiems pavestose diecezijose savaime turi jiems betarpiškai priklausančią galią, kurios reikia jų ganytojinėms pareigoms. Tačiau visuomet ir visais atvejais popiežius turi iš savo pareigų kylančią galią bet kokį dalyką palaikyti sau ar pavesti kuriam kitam vyresniajam.

     Paskiriems diecezijų valdytojams vyskupams yra suteikta galia atskirais atvejais dispensuoti nuo Bažnyčios bendrų įstatymų jų valdžiai priklausančius tikinčiuosius, kada tai atrodo naudinga tikinčiųjų dvasinei gerovei, nebent aukščiausioji Bažnyčios vadovybė kurį dalyką būtų specialiai rezervavusi kam kitam. (Vysk., nr. 8; II, psl. 65).

     100. Kas yra vyskupų sinodas?(Graikiškai synodos — susirinkimas). Popiežiaus nustatytu būdu parinktų vyskupų taryba vadinama vyskupų sinodu. Ši taryba renkasi sesijoms popiežiaus nustatytu laiku, svarsto popiežiaus pateiktus ar jų pačių iškeltus klausimus. Jų nutarimai popiežiui turi tik patariamąją galią. (Vysk., nr. 5; II, psl. 64).

     101.Kaip sudaromas vyskupų sinodas? Įvyskupų sinodą asmenys parenkami popiežiaus nustatytu būdu. Popiežiaus Pauliaus VI potvarkiu, kiekvieno krašto vyskupai renka iš savo tarpo skirtą skaičių vyskupų. Prie jų popiežius gali paskirti savo nuožiūra ir kitus. Sinodo sudarymo būdą nusprendžia pats popiežius, jis gali tai ir pakeisti. (Paulius VI, Motu proprio, 1965.XII. 15).

     102. Kas yra Rytų Bažnyčios patriarchai, ar jie visi turi vienodas galias?Rytų patriarchais vadinami vyskupai, turintys jurisdikciją visiems savo teritorijos vyskupams, dvasininkams ir tikintiesiems, bet pripažįstantys popiežiaus pirmenybę. Patriarchai neturi galios vieni į kitus. Jie skiriasi tik garbės pirmumo eile, pagal tai, kuris patriarchas istoriškai yra senesnis. (Rytų Bažn., nr. 7; II, psl. 51).

     103. Kokią galią patriarchas turi savo patriarchate?Galią steigti naujus patriarchatus turi tik visuotinis Bažnyčios susirinkimas arba popiežius. Patriarchai su savo sinodais yra aukštesnioji instancija patriarchato reikalams, steigti naujas eparchijas (diecezijas), skirti savo apeigų vyskupus tam patriarchatui priklausančioje teritorijoje. Tačiau popiežius turi teisę pats spręsti atskirus klausimus. (Ryt. B., nr. 9; II, psl. 52).

     104. Ar atskiros Bažnyčios dalys turi savo susirinkimus?Iš senovės likusi praktika, gyva ir dabar, kad yra šaukiami vyskupų sinodai, ar kurio vieno krašto, ar kelių kraštų kartu. Juose vyskupai tariasi, kaip mokyti tikėjimo tiesų, kaip tvarkyti bažnytinę drausmę, ir kitais klausimais. (Vysk., nr. 36; II, psls. 89).

     J05. Kas yra vyskupų konferencijos ir kiek jų nutarimai įpareigoja vyskupus?Vyskupų konferencija yra kurios nors tautos ar teritorijos vyskupų susirinkimas. Jo tikslas — bendromis jėgomis duoti žmonėms daugiau Bažnyčios teikiamo gėrio, ypač to laiko ir vietos aplinkybėms pritaikytais būdais. Visus vyskupus saisto tik tie nutarimai, kurie yra priimti dviejų trečdalių turinčių sprendžiamą balsą ir yra patvirtinti Apaštalų Sosto. Kitus nutarimus vyskupai taiko savo nuožiūra pagal savo diecezijos reikalus ir sąlygas. (Vysk., nr. 38; II, psl. 90).

     106.Vyskupai, vykdydami savo tarnybą, yra nepriklausomi nuo civilinės valdžios. Atlikdami savo apaštališkąsias pareigas, vyskupai yra laisvi ir nepriklausomi nuo bet kokios civilinės valdžios. Civilinei valdžiai nevalia trukdyti vyskupams atlikti savo bažnytines pareigas ar uždrausti jiems laisvai bendrauti su Apaštalų Sostu, su kitais bažnytiniais vyresniaisiais ir su savo ganomaisiais. (Vysk., nr. 19; II, psl. 74).

     107.Ar vyskupai turi rūpintis žmonių laikinąja gerove?Ganytojo pareigos ir artimo meilės įsakymas reikalauja rūpintis visais žmonių reikalais. Laikinaisiais žmonių reikalais rūpintis yra civilinės valdžios pareiga. Vyskupai, rūpindamiesi savo ganomųjų dvasiniais reikalais, iš tikrųjų patarnauja ir visuomenei bei piliečių pažangai ir gerovei. (Vysk., nr. 19; II, psl. 74).

     108. Kas ir keleriopi yra vyskupai pagalbininkai?Kur diecezijoje yra tiek reikalų, kad vienas vyskupas negali jų visų tinkamai atlikti, gali būti jam paskirti vyskupai pagalbininkai. Vieni tokie vyskupai vadinami augziliarais — neturį teisės likti vyskupo įpėdiniu be atskiro paskyrimo. Kiti vadinami koadjutoriais — su teise likti savo vyskupo įpėdiniu, kai vyskupas miršta ar pasitraukia iš pareigų. Tačiau kiekvienu atveju popiežius turi teisę ir kitaip sutvarkyti.

     109. Bažnyčios pareiga mokyti.Bažnyčia tik tam ir įsteigta, kad mokytų visas tautas (Mt 28,19). Dievo jai yra suteikta pareiga daryti visa, kas yra jos galioje, kad Dievo žodis sklistų ir būtų žmonių priimtas (Tes 3,1). (Tik. laisvė, nr. 14; II, psl. 302).

     110. Kas yra parapija?Vyskupas negali pajėgti visur ir visuomet pats vadovauti visai tikinčiųjų bendruomenei, tai dieceziją ir jos darbus padalina į mažesnes dalis. Apribotoje vietoje tikinčiųjų bendruomenė, tvarkoma ir aptarnaujama vyskupo paskirto kunigo, vadinama parapija. (Liturg. nr. 42; I, psl. 139).

     111. Kas yra kunigas?Kunigas yra asmuo, kunigystės šventimais išskirtas iš kitų būti vyskupo bendradarbiu, padedančiu tinkamai vykdyti Kristaus patikėtą apaštališkąjį uždavinį. (Kun., nr. 2; II, psl. 171).

112. Kunigo paskirties visuotinumas. Kunigas yra pašvenčiamas Kristaus apaštalams pavestai visuotinei misijai. Kunigo šventimai jį paruošia ne kuriam nors ribotam ar siauram uždaviniui, bet plačios apimties visuotinei išganymo misijai. (Kun., nr. 10; psl. 189).

     113. Kokia prasme kunigas yra Kristaus darbo dalininkas?Dievo tautą jungia draugėn visų pirma gyvojo Dievo žodis, kurį skelbti kunigai yra skirti. Vienas Dievas yra šventas ir kitų pašventėjas. Tačiau jis taip sutvarkė, kad tą pašventimo darbą vykdytų žmonės, kuriuos jis pasirenka bendradarbiais. Vyskupo pašvęstas kunigas tampa ypatingu Kristaus kunigystės dalininku. Atlikdami šventus veiksmus, kunigai veikia kaip Kristaus tarnai. Atlikdami savo kunigiškas pareigas, vyskupui vadovaujant, jie kuria Dievo šeimą ir veda ją per Kristų pas Tėvą. (Kun., nr. 4, 5, 6; II, psl. 177-179).

     114. Kodėl kunigai nevedę? Žinome iš Bažnyčios praeities, kad savo esme kunigystė nereikalauja susilaikymo nuo moterystės. Tačiau tikroji kunigo misija yra tarnauti naujai žmonijai, kurią mirties nugalėtojas Kristus savo Dvasia pažadina pasaulyje. Tobula skaistybe, kurios laikomasi dėl dangaus karalystės (Mt 19,21), kunigai nauju ir labai kilniu pagrindu pasišvenčia Kristui, lengviau su juo susijungia nepadalyta širdimi (1 Kor 7,32), jame ir per jį labiau atsideda Dievo ir žmonių tarnybai.

     Visais, taip pat ir mūsų laikais daugelis krikščionių saugoja tobulą nuolatinę skaistybę, Viešpaties Kristaus patartą (Mt 19,12) dėl dangaus karalystės. Ją Bažnyčia visuomet labai vertino ypač kunigo gyvenime, nes ji yra pastoracinės meilės ženklas bei akstinas ir ypatingas dvasinio vaisingumo šaltinis pasaulyje, (kun., nr. 16; II, psl. 200).

     115. Kodėl moterystė nedraudžiama Rytų apeigų kunigams?Kai kur Rytų apeigų bažnyčiose yra likęs tas senovės kunigų gyvenimo būdas, kurio aukščiausiasis Bažnyčios autoritetas nekeičia, respektuodamas tų bažnyčių drausmės autonomiją. Pastebėtina, kad ir Rytų bažnyčiose yra nemaža kunigų, saugojančių celibatą, nes taip yra lengviau kunigui tarnauti visų žmonių dvasinei gerovei. (Kun., nr. 16; II, psl. 200).

     116. Ar kunigams yra leidžiami pasaulietiški užsiėmimai?Kunigai kartais gali atlikti ir pasaulietiškus reikalus, net turėti pasaulietišką profesiją. Kad kunigas tai galėtų atlikti ilgesnį laiką, yra reikalingas bažnytinės vyresnybės leidimas. Savo ypatingu pašaukimu kunigai yra skirti šventajai tarnybai. (Bažn., nr. 31; I, psl. 59).

     117. Ar dera kunigui medžiaginė parama už jo kunigišką darbą?Dievo tarnybai atsidėję kunigai už jiems pavestų pareigų atlikimą užsitarnauja tinkamo atlyginimo, nes "darbininkas vertas savo užmokesčio” (Lk 10,7; Mt 10,10; 1 Kor 9,7; 1 Tim 5,18) ir "Viešpats liepė tiems, kurie skelbė Evangeliją, gyventi iš Evangelijos” (1 Kor 9,14). Todėl, jeigu kunigas iš kur nors kitur neaprūpinamas, patys tikintieji, kurių gerovei jis darbuojasi, yra įpareigoti parūpinti jam tai, kas reikalinga padoriam ir jo pareigoms vertam pragyvenimui. (Kun., nr. 20; II, psl. 207).

     118. Kaip pažinti, ar Apvaizda kurį šaukia į kunigystę?Yra atvejų, kad asmuo jaučia ypatingą vidaus raginimą siekti kunigystės. Tačiau nereikia laukti kokio nors ypatingo ženklo, sakančio, kad kuris nors asmuo yra šaukiamas į kunigystę. Kai jaunuolis ar subrendęs vyras supranta, kas yra kunigystė, ko ji reikalauja iš asmens, ir dėl kilnių motyvų nori tapti kunigu, taip pat ir tie, kurių yra kompetencijoje, nusprendžia, kad tas asmuo kunigystei tinka, tai yra pakankami motyvai drįsti siekti kunigystės. (Kun. paruoš., nr. 20; II, psl. 97; Pijus XII, Apost. Const. Sedes Sapientiae, 1956.V.31).

     119. Kam turi rūpėti pašaukimų į kunigus ugdymas?Kunigystės pašaukimų ugdymas yra visos krikščionių bendruomenės pareiga. Pirmiausia jie ugdytini tikrai krikščionišku gyvenimu. Svarbiausias vaidmuo čia tenka šeimoms, kurios savo tikėjimo, meilės bei pamaldumo dvasia yra tarsi pirmoji seminarija, ir parapijoms, į kurių gyvybinę veiklą jaunuoliai jungtini. Šią pareigą turi jausti vyskupai savo diecezijoje, kunigai savo parapijoje, mokytojai mokyklose, organizacijos savo narių tarpe, kad jauni asmenys pastebėtų savo pašaukimą ir noriai juo sektų. (Kun. paruoš., nr. 2; II, psl. 97).

     120. Kas yra diakonai ir kas gali jais būti?Vyrai, net ir vedusieji, gavę diakono šventimus, tarnauja Dievo tautai liturgija, žodžiu ir artimo meilės veikla. Diakonatas nėra kunigystė, užtat diakonai negali laikyti šv. Mišių — pašvęsti Eucharistijos, negali teikti Atgailos arba Susitaikymo sakramento. Bažnyčiose ar už bažnyčių diakonai gali teikti žmonėms tokius dvasinius patarnavimus, kiek kuriam leidžia tos diecezijos vyskupas. Nevedęs vyras, pašvęstas diakonu, privalo laikytis celibato. Jeigu nuo šio įžado nedispensuotas kėsintųsi į moterystę, tokia moterystė būtų niekinė, negaliojanti. (Bažn., nr. 29; I, psl. 57).

•    Pietų Amerikoje dirba 14.600 ispanų misijonierių. Vien praeitais metais jų ten nuvyko 137.

•    Lenkijoje Čenstakavos šventovę 1979 m. aplankė daugiau negu šeši milijonai maldininkų.