Spausdinti

R. Norkūnaitė

     Kitų skausmo ir džiaugsmo supratimas žmogui suteikia didžiausią pasitenkinimą — tarpusavio bendravimo džiaugsmą.

     Sugebėjimas suprasti, užjausti kitą žmogų — ne įgimtas žmogaus bruožas, nors tam kai kurias prielaidas ir suteikia gamta. Ankstyvoje kūdikystėje užsimezga būsimų emocinių kontaktų su žmonėmis pagrindai. O nuo 3 metų jie plėtojasi ypač intensyviai — trimetis vaikas užjaučia ne tik žmones ir gyvulius, bet ir daiktus.

     Vaikai gana anksti supranta, kad nereikia skriausti gyvuliukų, reikia gailėtis močiutės, tačiau jiems dar sunku įeiti į užjaučiamojo padėtį. Pažymėtina, kad vaikų užuojauta dažniausiai nepatvari.

     Kodėl vienas žmogus užjaučia, gailisi, o kitas — "nieko nenori žinoti”, stengiasi atsiriboti nuo kito bėdų, išsaugoti savo dvasios ramybę? Ką daryti, kad vaikas išaugtų žmogumi, galinčiu ir norinčiu užjausti, padėti, kad nebūtų abejingas senatvei, silpnesniam, mažesniam?

     Svarbiausias suaugusiųjų uždavinys išugdyti vaikuose draugystės, bendravimo su žmonėmis jausmą, išmokyti įsijausti į kitų žmonių reikalus. Sugebėjimas įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje — pagrindinis žmonių tarpusavio bendravimo ir dorinių ryšių laidas.

     Psichologija nurodo, kad vaikas gimsta nei geras, nei blogas. Jo charakteris, moralinės savybės formuojasi šeimoje bendraujant su kitais, žaidžiant, dirbant, mokantis. Ar vaikas išaugs egoistas, viskam abejingas, ar pasišvęs kūrybai, atsiduos darbui, ar sieks karjeros — didžia dalimi priklausys nuo šeimoje pripažįstamų vertybių, nuo gyvenimo prasmės supratimo.

     Aišku, kiekvienas vaikas atsineša kažką įgimta, paveldėta, tačiau tai ypatybės, priskiriamos jo nervų sistemai, psichikai. Vienas vaikas pasyvus, silpnas, greit pavargsta, verksnys, bailus. Kitas — aktyvus, smalsus, mėgsta naujus žmones, linkęs bendrauti. Tačiau kiekvienas vaikas privalo paklusti disciplinai, žmonių bendravimo taisyklėms, išmokti dirbti ir nugalėti sunkumus. O mūsų uždavinys auklėjant — padėti kiekvienam rasti tokias prisitaikymo formas, kurios padėtų jam žengti į pareigų ir darbo pasaulį.

     Moralės žmogui gamta nedavė kartu su genais, moralė — tai kultūros, visuomeninio patyrimo išdava. Vaikas per suaugusius susipažįsta su pareigos, gėrio ar blogio sąvokomis. Nepakanka vaikui paaiškinti doro elgesio taisykles: neskriausk, padėk ir pan. Vaikas privalo jausti ryšį su kitais žmonėmis, pajusti, kad nuo jo priklauso, ar kitiems bus gera ar bloga, ir kartu pasidžiaugti savo elgesio rezultatais. Šis džiaugsmas padės vaikui pajusti tikrąją bendravimo su žmonėmis prasmę.

     Visiems teko patirti, kaip gera, kai aplinkiniams nereikia daug aiškinti, kas palengvintų mūsų kančias, ir mes gerbiame žmones, kurie randa tinkamus paguodos ar užuojautos žodžius. O dvasinį dosnumą išugdyti sunkiausia.

     Mūsų vaikai, augdami šeimose po vieną, apsupti rūpesčiu ir dėmesiu, lepinami, dažnai tampa egoistais. Ką daryti su tokiais vaikais, kol jie dar maži, kol galima perauklėti? Pirmiausia blaiviau įsižiūrėti, kas gi taisytina jūsų santykiuose. Po to parodyti vaikui, kad aplink gyvena žmonės su savo rūpesčiais, problemomis, kad jis privalo padėti ir užjausti juos, reikia skatinti bet kokį vaiko norą padėti kitam.

     Klaidingas galvojimas, kad vaikas šiandien turi augti be rūpesčių, apsaugotas nuo bet kokios kančios, pergyvenimų. Jam dar viskas prieš akis, o kol kas tegu gyvena džiaugdamasis, nerūpestingas. Bet juk augdamas be sunkumų, žmogus darosi nejautrus. Psichologai rašė, kad vaikas augdamas turi matyti, jog gyvenime egzistuoja ligos, mirtis, senatvė, kančios. Vaikystėje išlepinti vaikai paauglystėje ir jaunystėje į gyvenimo reiškinius žiūri tragiškai. Dėl to kyla įvairūs nesusipratimai, neurozės. Užsigrūdinimas būtinas ypač jautriems, nervingiems vaikams.

     Vis sunkiau mums suprasti vaikus: jie dabar visai kitokie, negu buvome mes. Vis sunkiau keisti auklėjimo taktiką ir strategiją, vis dažniau prasikiša mūsų auklėjimo klaidos. Tačiau, anot L. Tolstojaus, auklėjimas — tai tobulinimasis, saviaukla, tai savo klaidų supratimas ir jų taisymas, tai galingiausias ginklas, duotas žmogui paveikti kitus.

•    Iš Lietuvos į Italiją atvykęs lietuvis studentas Vytautas Galinaitis, aukso medali laimėjęs sportininkas, kovo 29 d. Lietuvių kolegijos koplyčioje, Romoje, priėmė pirmą šv. Komuniją ir gavo sutvirtinimo sakramentą, kurį jam suteikė vysk. A. Deksnys. Lietuvoje jis neturėjo sąlygų šių sakramentų priimti. Iš Romos V. Galinaitis atskrido į JAV, kur jį globoja Balfas.

•    Jėzuitas kun. Roger Heckel paskirtas Stras-burgo, Prancūzijoje, diecezijos vyskupu koadjutoriumi.

•    JAV-se yra 239 katalikų kolegijos ir universitetai, kuriuos lanko 505,076 studentai.

•    Katalikų ligoninėse JAV-se turima 173.746 lovos pacientams,