E. Valmienė
Dažnai spaudoje pasirodo straipsnių apie nusivylusias merginas. Jos skundžiasi, prašo patarimo, kaip toliau gyventi. Be mylimojo joms gyvenimas ne gyvenimas, tik tamsi duobė.
Bet kaipgi mergina atsiduria toje tamsioje duobėje? Ar ji apie tai pagalvoja? Peteliškė, skrisdama į šviesą, taip pat nieko negalvoja, užtat nudega sparnelius, o kartais net žūsta. Nejaugi merginą galima sulyginti su peteliške? Ji protinga, mąstanti.
Jeigu meilę mes suskirstysime į tris laikotarpius, tai pirmasis — pati pažinties pradžia, kai koks nors išorinis požymis prikausto dėmesį. Tada dar nieko ypatingo negalvoji, nesitiki ir nelauki, bet susitikti malonu. Tai pati meilės užuomazga. Ji šviesiausia vėlesniuose prisiminimuose.
Vėliau jau reikalavimai didėja. Skiriami pasimatymai, kažko laukiama (žinoma, gero), tikimasi iš mylimo asmens. Čia jau vargu pakaks vien išorinio žavesio. Jau reikės įjungti ir vidines savybes. O kokios tos vidinės savybės? Trumpai pasakius: šiam laikotarpiui būdinga duoti daug, reikalauti maža. Dažnai perdėtai stengiamasi atrodyti geresniu, negu iš tikrųjų esama, daug pataikaujama ir veik nieko nereikalaujama. Tas jauną žmogų klaidina. Tai laikotarpis, kurį reikia kiek galima prailginti ir visapusiškai pažinti antrąją pusę. Čia negalima pasikliauti vien jausmais, reikalingas ir protas. Reikia mylimąjį stebėti įvairiose situacijose ir vietose. Šokiuose ir kine jis tikriausiai bus džentelmenas. O kai važiuosite namo ir suglaudę pečius sėdėsite, vargu ar jis matys arti stovinčią žilą moterį. Tai jau turėtų versti susimąstyti.
Atsiminkite, kad po vestuvių lozungas dažnai pasikeičia: DAUG REIKALAUTI IR MAŽA DUOTI. Tai ir visa katastrofa.
Ne kiekviena draugystė baigiasi vestuvėmis. O tai ir yra nusivylimų priežastis. Bet kitaip ir negali būti! Juk draugystės laikotarpis — tai patikrinimas, kuris rodo, kad jaunuoliai ne visada tinkami vienas kitam. Tikrinama visada atidžiai, neskubant, Kas paskuba, dažniausiai padaro klaidą.
Daug duoti — tai nereiškia tenkinti vi-sas mylimojo užmačias. Reikalinga išlaikyti savigarbą, nežeminti savęs.
Pereiti prie trečio laikotarpio — "finišuoti” meilėje dar labiau nereikia skubėti. Šis "finišas” vaikinui reiškia pergalę, merginai nesėkmę. Mergina sukrečiama moraliai ir fiziškai, ir niekas jos už tai ant pjedestalo neiškelia, bet pavadina lengvabūde. Dažnai tas pats vaikinas veda ne ją, bet kitą, "skaisčią”, kaip sako liaudis.
Tada mergina ir atsiduria aklavietėje: už visišką pasitikėjimą — išdavystė. Per skubotumą ji tiesiog nepastebėjo, kad tai ne tas, kurio ieškojo.