Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
* Vilniuje "Vaga” išspausdino Petro Vaičiūno eilėraščių rinkinį "Erdvių ugnys”. Knyga 352-jų puslapių. Yra trečioji po jo mirties. P. Vaičiūnas buvo ne tik iškilus lietuvis dramaturgas, bet ir poetas. P. Vaičiūno poezija ir dramaturgija labai artima V. Mykolaičiui-Putinui, B. Sruogai ir F. Kiršai. Lietuvių literatūrai paliko apie dvidešimt dramos kūrinių. Nesekė kurios nors literatūrinės krypties arba rašymo būdo. Buvo labai santūrus bei kuklus. Akademinėje lietuvių literatūros istorijoje teigiama, kad P. Vaičiūnas per kelis dešimtmečius išliko beveik nepakitęs. Centrinis jo poezijoje atpažįstamasis ženklas — saulė. Ji jungia kas žmoguje tauriausia, gražiausia ir kas skiria jį iš kitų dangaus ir žemės gaivalų. Gražiausia P. Vaičiūno lyrikos dalis "Gyvenimo preliudai”.

     "Pergalė” savo atsiliepimuose rašo, kad ankstyvieji Petro Vaičiūno eilėraščiai šiandien "iškritę” iš mūsų poetinio akiračio, tačiau jie gali lenktyniauti su kitų poetų kūryba ir nuotaikomis. Kaip pavyzdį "Pergalė” spausdina posmelį iš eilėraščio "Jūra nerimo”:

     Jūra nerimo per naktį ir dieną:
     Čia, erdvę pasiekusi, deimantais skilo,
     Čia šlakstė žemčiūgais padangių blakstieną,
     Čia kilimais klojos, čia kalnais vėl kilo. ..

Žodžių, minčių, vaizdų ir nuotaikų didžiausias sutelkimas yra Petro Vaičiūno paskutiniuose kūriniuose. "Pergalė” spausdina posmelį:

     Ak, kiek skausmo šakoj, atlaužtoj nuo kamieno...
     Ji ne saulėn jau kyla — ji geidžia tik vieno:
     Kaip atlaužtai priaugi jai prie gimto kamieno...
     Ta nulūžus šaka — tai drama mūs ne vieno.

*    Šiauliuose vasarą įvyko senosios muzikos šventė. Joje buvo atliekami renesanso ir baroko laikų kūriniai. Ši šventė susilaukė didelio susidomėjimo. Bilietai į visus koncertus, kurie vyko Parodų rūmuose, buvo parduoti dar gerokai prieš šventę. Ši šventė jau trečioji. Pirmoje 1978 m. dalyvavo keturi ansambliai, 1979 m. trys ir šiemet šeši. Buvo atlikti Anglijos, Baltarusijos, Italijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos kompozitorių kūriniai. Su J. Kučinsko vadovaujamu Kompozitorių sąjungos ir Valstybinės filharmonijos senosios muzikos vienetais dalyvavo solistės J. Čiurlaitė ir G. Kaukaitė. Ypatingai visus sužavėjo Universiteto studentų kamerinis vienetas, vadovaujamas P. Koncės. Programa sudaryta iš 16 a. Lietuvos ir Italijos kompozitorių kūrinių. Šioje programoje pirmą kartą, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sąjungoje suskambėjo D. Gabrielio "Magnificat”. Visi vienetų dalyviai šventėje buvo apdovanoti gražiais atsiminimo medaliais, o vienetai — šventei skirtomis bareljefinėmis plokštėmis.

*    Dūdų orkestro muzika Lietuvoje yra labai suklestėjusi. Įsisteigę šeši vienetai, kurie turi nuolatinį darbą šioje srityje. 1950 m. Respublikinėje dainų šventėje dalyvavo tik trylika pučiamųjų orkestrų su 150 muzikantų. Po penkerių metų Dainų šventėje jau grojo 721 muzikantas iš trisdešimt penkių pučiamosios muzikos vienetų. Dar po penkerių metų 1320 muzikantų iš 70 vienetų, atlikdami gana sudėtingą koncertinę programą. Šių jungtinių orkestrų vyriausias dirigentas dainų šventėse buvo Vitas Žilius. Jis išspausdino knygą "Pučiamųjų orkestru instrumentai”. 1957 m. V. Žilius Vilniaus miesto kultūros ir poilsio parke sukūrė pirmą apmokamų muzikantų vienetą. Šis vienetas labai dažnai koncertuodavo kituose respublikos miestuose. Ilgainiui jis išaugo įplačiai žinomą respublikoje pučiamųjų muzikos instrumentų vienetą "Trimitą” Šiuo pavyzdžiu sekdami, ir kiti respublikos miestai pradėjo steigti dūdų orkestrus.

     "Kultūros baruose” pažodžiui: "Festivalių prisisteigėme nemaža. Dabar rūpestis kitas — kaip išryškinti kiekvieno jų savitumą, kaip išvengti reguliariai pasikartojantiems renginiams gresiančio monotoniškumo?”

*    Vilniuje Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1500 m., tai teigia žymus lenkų meno tyrinėtojas D. Kačmarzyk. Ją statęs Dancigo architektas Mykolas Enkinger. D. Kačmarzyk savo studijoje rašo, kad tais metais Vilniuje buvo tik viena Šv. Onos bažnyčia prie bernardinų vienuolyno. 1501 m. popiežius leido didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui ruošti atlaidus Šv. Onos koplyčioje. 1511 m. bernardinų dienoraštyje minima Šv. Onos bažnyčia. Karalius Žygimantas Augustas savo testamente prašė būti palaidotas Vilniuje Šv. Onos bažnyčioje. Kai kas su D. Kačmarzyk galvojimais nesutinka, bet vertina jo atliktą darbą.

*   "Pergalėje” paminėtas š.m. balandžio 16 d. Varšuvoje miręs poetas Kėkštas. Rašoma, kad poetui teko pergyventi žiaurų viską naikinantį karą, kuriame ir jis pats dalyvavo. Įsijungęs į lenkų dalinius Italijoje, kovėsi prie Monte Casino ir Adrijos pakrančių. Pasibaigus karui, kurį laiką gyveno Romoje. Amžinajame mieste lietuvių kalba išspausdino kelis eilėraščių rinkinius. Nuvyko į Argentiną. Ligos pakirstas, 1959 m. atvažiavo pas savo seserį Varšuvoje. Lenkijoje buvo priimtas į Literatų sąjungą. Nuo 1962 m. poetas — Lenkijos jungtinės darbininkų partijos narys.

*    Vilniaus universiteto jaunieji literatai jau ketvirti metai tęsia savo kūrybos vakarus. Jie vyksta meno darbuotojų rūmuose ir susilaukia nemažo būrio poezijos gerbėjų. Jaunųjų poetinius vakarus paįvairina vienas kitas jau žinomas poetas.

*    Vilniuje vasarą buvo suruošta pirmoji respublikinė piešinių paroda Dailės parodų rūmuose. Ši paroda buvo seniai laukiama. Pradėta naujas metinis paprotys. Paroda lankytojams teko šiek tiek nusivilti. Ji nepakankamai atskleidė piešinio, kaip savarankiško meno kūrinio, vertę ir jo išraišką. Menininkams piešiniai dažniausiai atlieka pagalbinį vaidmenį. Piešiniuose buvo lengvai atpažįstami grafikų bei tapytojų pamėgti pagrindiniai dėmenys. Tuo tarpu šiandien pasaulyje piešinys yra kaip savarankiška dailės rūšis.

*    "Pergalė” rašo, kad dailininkai yra darbo žmogaus aplinkos grožis. Jo dvasinės būsenos dalis. Šiandien nemaži būriai dailininkų, apsigyvenę įvairiuose rajonuose, dirba įmonėse bei gamyklose. Miesto ir kaimo kultūriniame gyvenime dailė gali ir turi vaidinti labai svarbų vaidmenį. Pristeigta dailės mokyklų vaikams. Vidurinėse mokyklose sustiprintas piešimas. Kuriami dailės židiniai. Vilniuje ir Kaune gyvena ir dirba 618 Dailininkų sąjungos narių. Kituose miestuose ir rajonuose — 48, t.y. septyni procentai. Naujuose dailės židiniuose dirba apie 35 procentai. Planuojama respublikoje įsteigti pastovią vaikų piešinių parodą. Sakoma, kad Šiauliuose iš visos respublikos yra sudarytos palankiausios sąlygos dailės gyvenimui. Šiame mieste daugiausia ir vyksta menininkų susirinkimai. Tai didelis miesto vadovų nuopelnas, nes jie dėmesingi dailininkų kūrybai.

*   Į Palangą vasaros metu per dieną atskrenda apie tūkstantis keleivių. Tiek pat jų ir išskrenda. Iš Kauno per dieną išskrenda apie keturi šimtai keleivių. Daugiausia skridimų į Maskvą. Kaune pradėtas statyti naujas aerodromas. Iš Vilniaus išskrenda apie du tūkstančiai keleivių. Tiek pat jų atskrenda. "Tiesa” rašo, kad didžiausias dėmesys — keleivių aptarnavimo kultūrai. Čia dar reikia daug pasistengti. Keleiviams prikišama, kad vėluojasi, o taip pat bando pravežti neregistruotą krovinį.

*    Lietuvos respublikoje yra dvylika aukštųjų mokyklų. Jas lanko apie 70 tūkstančių jaunuolių. Šiemet jose yra 10 tūkstančių pirmakursių.

*    Pradžios mokyklas Lietuvoje lanko per 517 tūkstančių vaikų. Šiemet pirmą kartą į mokyklos suolą atsisėdo 52 tūkstančiai vaikų.

*    Pažodžiui iš "Tiesos”: "Mokslo metų išvakarėse redakcija gavo laišką iš Pasvalio, kuriame rašoma, jog čia moksleiviai negali nusipirkti reikalingų mokslui priemonių. Nėra paauglių ir jaunuolių amžiui tinkamų mokyklinių uniformų, batų. Panašių vargų yra ir kituose respublikos miestuose bei rajonuose. Mokyklinės mugės kai kur dar nepradėjusios veikti. Negi galvojama, kad suspės viską padaryti paskutinėmis mokslo metų dienomis? Reikia tuoj pat taisyti padėtį, pasirūpinti, kad moksleiviai laiku galėtų įsigyti reikalingus mokslui reikmenis”.

*    Lietuvos respublikoje yra 174 tūkstančiai partijos narių ir kandidatų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos komunistų partija padaugėjo beveik 4 tūkstančiais žmonių. Apie 71 procentą stojančių į partiją sudaro komjaunimo auklėtiniai. Jaunas komunistas vertinamas pagal tai, kaip jis vykdo partinius įsipareigojimus, kaip gilina savo politines žinias ir kaip dalyvauja visuomeninėje veikloje. Kandidatui stojant į komunistų partiją, su kandidatine kortele duodamas ir pirmas įsipareigojimas partijai.

*    Didžiausias Lietuvoje vitražas puošia Birštono kultūros rūmus. Jo plotas 142 kv. metrai. Vitražas pavadintas "Tarybų Lietuva”. Autorius — dailininkas Vytautas Švarlis. Vitraže atvaizduota Vilniaus B. Dvarionio vaikų muzikos mokykla, Klaipėdos kultūros rūmai, Palangos "Neringos” poilsio namai, Vilniaus šiltnamių kombinato administracinis pastatas, "Aukštaičių” restoranas Utenoje, Viešbutis Skuode. Vitražas gintaro spalvos.

*    Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras "Trimitas” lankėsi Vengrijoje. Čia vyko gėlių karnavalas. Per šešias lankymosi dienas buvo suruošti septyni koncertai. Orkestras tapo karnavalo laureatu.

*    Tarptautinėje knygų parodoje Maskvoje dalyvavo ir Lietuvos respublika. Lietuvos paviljone buvo apie 250 knygų. Tai buvo geriausieji pastarųjų metų leidiniai, išspausdinti "Vagos”, "Minties”, "Mokslo” ir "Šviesos” leidyklų.

*    Laukininkystėje dirbantiems kolūkiečiams skiriamas didesnis atlyginimas. Už 'gerą sėją sėjėjai gauna papildomai 30 procentų. Bulvių sodintojai už didesnį plotą, apsodintą bulvėmis, — 40 procentų. Už pašarinių šakniavaisių ir daržovių pirmą išretinimą bei piktžolių išravėjimą per penkias dienas — 50 procentų. Papildomą atlyginimą gauna darbininkai, dirbantys su chemikalais.