Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

* Keramikataurus ugnies menas. Kauno rotušės rūsiuose prieš trejus metus įrengtas keramikos muziejus. Jame sutelkta daug keramikos kūrinių. Kai kurie iš jų buvo sukurti prieš 45 metus. Pirmuoju lietuvių keramiku laikomas Liudvikas Strolis. Liudvikas Strolis 1933 m. baigė Paryžiaus Valstybinę dekoratyvinio meno ir amatų konservatoriją. 1938 m. jis sukūrė dekoratyvinę vazą "Florą”, kuri šiandien yra keramikos muziejuje. Šiame muziejuje galima pamatyti J. Mikėno, J. Adomonio, A. Pivoriūno, A. Ličkutės, G. Jacėnaitės, K. Karkaitės ir daugelio kitų lietuvių keramikų darbus.

*    Praeities laikų piešiniai. Senų piešinių, vaizduojančių Lietuvos praeit5, yra išlikę labai nedaug. Viena iš vertingiausių yra 1744 m. išleista T. Lepner vokiška knygelė "Der Preussische Litauer”. Jos iliustracijose pavaizduoti rytų Prūsijos lietuvių drabužiai. Lituanistinės medžiagos rinkimui ir skelbimui Rytprūsiuose savo gyvenimą buvo paskyręs mokytojas E. Gizevijus (1798-1880). Jo rinkinyje buvo apie 150 spalvotų paveikslų. Jie vaizdavo kraštovaizdžius ir Rytprūsių lietuvius su tautiniais drabužiais. Po rinkėjo mirties visas paveikslų rinkinys pateko į Prūsijos muziejų Karaliaučiuje. 1929 m. Karaliaučiaus pilyje buvo suruošta E. Gizevijaus piešinių paroda. Šiandien šių piešinių likimas nežinomas. Manoma, kad jie buvo sunaikinti karo metu. Vienas paveikslas išlikęs dailininko F. Keslerio darbas "Lietuvininkė tautiniais drabužiais”. Jis atspausdintas 1836 m. Tilžėje ir puošia vokiečių kalba knygą su lietuvišku pavadinimu "Laima”.

*    Lietuvoje "vasaros laikas” pasibaigė spalio pirmąją. Laikrodžių rodyklės buvo atsuktos viena valanda atgal.

*    "Tiesa” rašo, kad Aukštaitijoje, apie Panevėžį, šiemet gerai užderėjo cukriniai runkeliai. Cukraus gamykla Panevėžy pagamins daug cukraus.

*    Pažodžiui iš "Tiesos”: "Kaime pastaraisiais metais išaugo nemaža pramoninio tipo įmonių — gyvulininkystės kompleksų. Jie veikia, jie duoda produkciją. Tik ne visur ir ne visuomet juose darbo našumas toks, koks turėtų būti šiuolaikiškoje kaimo įmonėje. Deja, įgytą patirtį ir atsiradusias klaidas retai nagrinėja rajonų žemės ūkio valdybos, mokslo įstaigos. O tai labai svarbu. Žinoma, kiekviena naujovė ateina nelengvai, reikia tinkamai paruošti žmones, sukurti sąlygas jai įsitvirtinti, atskleisti privalumus”.

*    Kaune planuojamas naujas pramogų centras — Karmelitų salos parkas. "Tiesa” giriasi, kad žmones, atėjusius tiltu iš Daukanto gatvės, pasitiks trykštantys fontanai, prieplauka ir valčių nuomavimo stotis bei pliažai. Numatyta didžiulis amfiteatras, vasaros kavinė, čiuožykla, teniso aikštės ir kiti įrengimai, skirti kauniečių poilsiui ir sportui.

*    Rugsėjo 26 d. Lietuvos miestuose ir rajonuose buvo suruoštos įprastinės propagandistų dienos. Jos buvo skirtos naujųjų mokslo metų politinio švietimo pradžiai. Vien tik Vilniuje, respublikos sostinės darbo žmonių vienetuose, naujais mokslo metais dirbs apie keturi tūkstančiai propagandistų.

*    Vilniaus Akademinis Operos ir Baleto teatras, pirmasis Tarybų Sąjungoje, suruošė William Wolton operą "Meška”. Wolton gimęs 1902 m. Olhem — Anglijoje. Šiandien kompozitorius Sir William Turner Walton — žinoma Anglijos asmenybė. "Meška” — tai opera, sudaryta iš anglų ir rusų juokų. Spektaklio režisierė V. Mikšaitė, dirigentas D. Samėnas, scenografas F. Navickas. Solistai: B. Almonaitytė, S. Dirsė, V. Kuprys, A. Stasiūnaitė, A. Markauskas.

*    Pagausėjo diplomuotų chorvedžių. LTSR Valstybinės konservatorijos chorinio dirigavimo neakivaizdinis skyrius pradėjo veikti 1954 m. 1960 m. pasirodė pirmoji absolventų laida. Šiandien ją baigusių yra 252 muzikai, kurie vadovauja įvairiems respublikos chorams. Pavyzdžiui, Vilniuje dvidešimt antros mokyklos mišrusis choras, kuriam vadovauja šią konservatoriją baigęs V. Urbonavičius, yra geriausias moksleivių choras respublikoje. Klaipėdoje labai pajėgus septynioliktosios vidurinės mokyklos mišrusis moksleivių choras, kuriam vadovauja A. Arlauskas, taip pat baigęs LTSR Valstybinę konservatoriją. Savo pragramos sudėtingumu ir meniniu jos įprasminimu šis choras nedaug kuo atsilieka nuo Vilniaus dvidešimt antrosios vidurinės mokyklos choro. Šios konservatorijos diplomantės Nijolės Jasaitės vadovaujamas vaikų muzikos mokyklos choras Panevėžyje priskirtinas prie geriausių respublikoje vaikų chorų.

*    Lietuvoje per 30 m. iš vokiečių kalbos išversta ir išspausdinta apie 40 grožinės literatūros veikalų, neskaičiuojant knygų mažiems vaikams ir smulkių literatūros kūrinių antologijose bei įvairiuose rinkiniuose. Lietuviškų knygų į vokiečių kalbą išversta kur kas daugiau. Be to, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje atidžiai sekama lietuvių literatūra ir visokiais būdais platinama. Pavyzdžiui, Ehrfurst 1976 m. buvo suruošta paskaitos vien apie lietuvių literatūrą.

*    LTSR Kultūros ministerijos kolegija apsvarstė respublikos dramos, lėlių ir muzikinių teatrų 1981-82 m. sezono programą. Teatrai pasiryžę gvildenti visuomeniškai aktualius klausimus. Nemaža bus parodyta originaliosios dramaturgijos. Kas be ko, daugiausiai užsimota suvaidinti rusų ir pasaulinės klasikos veikalų. Į naujojo sezono planus perkelta nemaža spektaklių dėl įvairių priežasčių neparodytų pernai ir užpernai. Operos ir Baleto teatras ketina parodyti sudėtingus monumentalius spektaklius: "Don Karlą”, ' Borisą Godunovą” ir baletą "Miegančioji gražuolė”. Kauno muzikinis teatras parodys daug operų, tarp kurių B. Kutavičiaus operą — pasaką "Kaulo senis ant geležinio kalno”. Bus atnaujinta J. Karnavičiaus opera "Gražina”.

*    Lietuvoje yra 47 procentai vyrų ir 53 procentai moterų. 100-tui vyrų tenka 112 moterų. Daugiausia moterų gyvena Utenos, Telšių ir Joniškio rajonuose, mažiausia — Klaipėdos mieste, Akmenės, Jonavos, Alytaus ir Šalčininkų rajonuose.

*    Sukuriančių šeimas amžius vyrų ir moterų jaunėja. Pavyzdžiui, 1939 m. iki 25 m. amžiaus susituokusių moterų buvo 48 procentai, o vyrų tik 20 procentų. Šiandien jau iki 25 m. amžiaus vyrų susituokia 58 procentai, o merginų išteka 69 procentai.

*    30 metų amžių peržengusiųjų susituokusių moterų yra 64 procentai, o vyrų 86 procentai. Šio amžiaus netekėjusių moterų yra 6 procentai, o vyrų 8 procentai. Išsiskyrusių šio amžiaus yra 4 procentai vyrų ir 6 procentai moterų. Našlių yra 4 procentai vyrų ir 22 procentai moterų.

*    1979 m. Lietuvoje buvo 901 tūkstantis šeimų. Vidutinis šeimos dydis 3,3 žmogaus. Didžiausios šeimos yra 3,5 žmogaus; jos gyvena Šilutės, Šilalės, Šalčininkų, Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose. Mažiausios 3,1 žmogaus gyvena Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Birštono rajonuose.

*    1939-40 mokslo metais aukštosiose mokyklose mokėsi 3990 studentų, iš jų 37 procentai moterys. 1980-81 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose mokėsi 71 tūkstantis studentų, iš jų 54,5 procentų moterų.

*    Ketvirtadalį visų Lietuvos gyventojų sudaro vaikai. Kasdien Lietuvoje gimsta 142 kūdikiai. 1980 m. gimė 52 tūkstančiai vaikų. Vaikų mirtingumas, palyginus su prieškarine statistika, sumažėjo septynis kartus.

*    Lietuvoje šiandien yra 2365 pradžios mokyklos, kuriose mokosi beveik 600 tūkstančių vaikų.

*    Sveikatos apsaugos, kūno kultūros ir socialinio aprūpinimo įstaigose moterų dirba 83 procentai bendro dirbančiųjų skaičiaus. Švietimo ir kultūros įstaigose 78 procentai. Valstybės ir valdymo įstaigose moterys sudaro 68 procentus dirbančiųjų. Baigusiųjų aukštąjį mokslą ir dirbančiųjų žemės ūkyje agronomų, zootechnikų, veterinarijos gydytojų moterys sudaro 39 procentus.

*    Lietuvoje yra 48 moterys, mokslo daktarės. Mokslo kandidačių yra 1446 moterys. Trys moterys išrinktos Mokslų Akademijos narėmis — korespondentėmis.

*    "Lietkelprojekto” institute baigta projektuoti pirmoji Lietuvoje trijų aukštų sankryža. Ji bus pastatyta šiame penkmetyje Kauno—Klaipėdos greitkelyje, netoli Sergėnų gyvenvietės.

*    Šiaulių teatras pradėjo veikti prieš penkiasdešimt metų. Pirmą kartą pakilus scenos uždangai, buvo parodyta K. Gorčio pjesė — pasaka "Princesė Turandot”. Teatras įsikūręs miesto centre, prie Pergalės aikštės. Neseniai buvo baigta pristatyti dar vienas pastatas su mažąja sale. Senasis teatras atnaujinamas. Šiandien teatro direktorius yra E. Lapkus. Per metus parodoma beveik 400 spektaklių, kuriuos aplanko 127 tūkstančiai žiūrovų. Teatras yra tapęs visos šiaurinės Lietuvos kultūriniu židiniu. Pirmoje teatro trupėje, kuri pradėjo pirmuosius žingsnius, buvo tik keturiolika aktorių: E. Bindokaitė, P. Pinkauskaitė, S. Jukna, V. Derkintis, J. Miltinis, A. Radzevičius, J. Laucius ir kt. Tais laikais teatrui, kuris buvo Kauno valstybinio teatro skyrius, vadovavo J. Stanulis. Pirmuosius spektaklius režisavo Dauguvietis, vėliau A. Sutkus. Su teatru daug bendradarbiavo dramaturgas P. Vaičiūnas. Kūrimosi laikotarpiu aktoriai gyveno geležinkelio vagone Nr. 61, kuriame ir dirbo. Šiuo vagonu jie pasiekdavo tolimiausius Lietuvos kampelius. Vėliau teatras buvo perkeltas į Klaipėdą. Vokiečiams užgrobus Klaipėdos kraštą ir teatro turtą, jis vėl buvo grąžintas į Šiaulius. Antrojo pasaulinio karo metu teatras sudegė. Kolektyvas buvo išblaškytas. Po didelio darbo ir vargo, sunkiomis pokario sąlygomis, teatras vėl pradėjo gyvuoti. Pirmasis spektaklis buvo J. Grušo pjesė "Tėvas ir sūnus”. Šiandien teatrui vadovauja S. Varnas, jauniausias iš respublikos teatrų vyriausiųjų režisierių. Šiauliečių spektakliai — V. Mykolaičio-Putino "Valdovas”, B. Sruogos "Pajūrio kurortas”, poetinė kompozicija "Kaip žydėjimas vyšnios” ir kt. susilaukė palankaus įvertinimo. Režisierė LTSR nusipelniusi meno veikėja A. Ragauskaitė už juos pelnė respublikinę premiją.