DR. A. PROTAS
Pervargimas, netinkamas dienos režimas, įvairios gyvenimo nesėkmės, nesutarimai darbe ir šeimoje sukelia neurozinio pobūdžio sutrikimus organizme. Pradedama skųstis nuovargiu, vangumu, jautrumu, skausmais galvos ir sprando srityse bei kitais negalavimais. Tokiais atvejais griebiamasi vaistų. Ypač dažnai vartojami migdomieji bei nervų sistemą raminantieji vaistai. Medikamentai tampa savotišku ramsčiu, be kurio šie žmonės nebegali gyventi. Mėgavimasis medikamentais iš dalies panašus į narkomaniją ar chronišką alkoholizmą. Kaip alkoholikas tampa fiziškai ir psichiškai priklausomas nuo alkoholio, be kurio visiškai nebegali apsieiti, taip ir kai kurie žmonės pripranta prie medikamentų, kad ima vartoti juos, vos tik trupučiuką susijaudina ar pasijunta blogiau. Tačiau medikamentai nevisada pašalina negalavimus ir jų priežastis, o neretai, kaip rodo kruopštesnė ligonių analizė, užtęsia juos.
Visiškai kas kita psichoterapija, kuri koreguoja aukštąją nervinę veiklą, reguliuodama slopinimo bei dirginimo procesus.
Psichoterapija yra plati sąvoka. Tai nėra vien tik hipotezė, psichoterapiniai pratimai, individualūs ir grupiniai pokalbiai, įtaiga. Psichoterapinį poveikį turi daugelis išorinių aplinkos dirgiklių. Jie harmonizuoja emocinę sferą, padeda žmonėms išsilaisvinti iš "nematomų pančių”. Taip veikia žmogaus vidų kai kurie kino filmai, teatro pjesės, perskaitytos knygos, šokiai, sportinės varžybos, įvairūs žaidimai ir pan. Tik, žinoma, ne visiems vienodai ir labai individualiai. Kuo jų tematika labiau susijusi su skaitytojo ar žiūrovo asmeninėmis problemomis, kuo labiau įmanoma indentifikuoti save su vienu ar kitu veikiančiu asmeniu, kuo daugiau "griebia už širdies”, tuo didesnis ir psichoterapinis efektas. Aplinkoje daug triukšmo, ūžesių, nemalonių garsų, kurie nervų sistemą dirgina ir vargina. Tačiau yra nemaža akustinių dirgiklių, pasižyminčių gydomuoju psichoterapiniu poveikiu. Švelnus upelio čiurlenimas, lakštingalos čiulbėjimas, epušės lapelių šlamesys ramina, gydo ir švelnina dvasios kančias. Malonūs mylimojo žodžiai merginai, motinos kupini beribės motiniškos meilės žodžiai vaikui, paguodžiantieji ir stiprinantieji žmonos žodžiai vyrui ir atvirkščiai kai kada veikia daug kartų stipriau už medikamentus. Panašų efektą teigia principingo viršininko padrąsinantieji ir nuoširdūs žodžiai pavaldiniams, nuoširdžios bendradarbių frazės. Per daug malonūs, lipšnūs ir dirbtinai ištarti žodžiai ir ypač, jei jie nesiderina su darbais, yra tik žalingi.
Jūros šniokštimas turi ne tik akustinį, bet ir regimąjį poveikį. Kunkuliuojanti jūros jėga tarytum simbolizuoja audringą, dialektinių prieštaravimų kupiną gyvenimą, padeda nusiraminti, pajusti realaus gyvenimo ritmą ir jėgą, kai ką prisiminti, bet ir pamiršti. Todėl praleistas laikas prie jūros, upės, ežero veikia fiziškai, psichoterapiškai ir profilaktiškai prieš įvairias nervinio pobūdžio ligas. Maloniai ir guodžiančiai veikia miško ošimas. Sielvarto ir liūdesio kupinas žmogus miške nusiramina, pailsi. Natūralūs gamtos garsai ir spalvos veikia labai teigiamai. Tai tarytum miško simfonija, kurios beklausydamas žmogus pasijunta sveikesnis. Prisiminkime Baranausko "Anykščių šilelį”. Poeto žodžiai sušildo širdį ir, nors nuteikia kiek nostalgiškai ir liūdnokai, tačiau įkvepia beribę meilę miškui. Šios miško ramybės ir poilsio neretai pasigenda šiuolaikinio triukšmingo industrinio amžiaus žmogus.
Seniai pastebėta, kad muzikos garsai labai teigiamai veikia žmonių psichiką. Jau vienas pianino klavišo paspaudimas maloniai sudirgina ausų nervines skaidulas, kuriomis šie impulsai perduodami į galvos smegenis, o toliau ir dovisą organizmą. O atitinkamos garsų kombinacijos — akordai veikia dar maloniau ir sveikatingiau. Jau Pitagoras rašė, kad muzikos pagalba kai kada galima išgydyti žmones nuo beprotybės. Kai kurie senovės žyniai manydavo, kad muzika priartina žmones prie dievų, gerina charakterį, daro juos protingesnius. Taigi, muzikos gydomuoju poveikiu susidomėta jau gilioje senovėje, tik nemokėta moksliškai to paaiškinti. Nemaža nuopelnų turėjo kai kurie mokslininkai. Šiuo metu intensyviai šioje srityje dirba prof. Švabė. 1972 m. išėjo antras papildytas jo knygos "Muzikos terapija, gydant neurozes ir funkcinius sutrikimus” leidinys. Tyrinėjimai rodo, kad muzika ir jai artimi gamtos garsai gali pagreitinti ir sulėtinti pulsą, pagerinti kraujo cirkuliaciją. Nėštumo metu teigiamai veikia lengvos ir švelnios muzikos klausymas, nes gerėja kraujo apytaka, ir vaisius geriau aprūpinamas maisto medžiagomis bei deguonimi. Muzika teigiamai atsiliepia į vaikų asmenybės formavimąsi, daro juos subtilesniais, švelnesniais, paryškina charakterio bruožus. Senatvėje jos teigiamas poveikis yra taip pat neginčytinas. Stebėjimai ir eksperimentai įrodė, kad įvairūs muzikos instrumentai nevienodai veikia žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, fleitos ir klarnetai labiau skatina kraujo apytaką, o gitaros palankiai veikia nervų sistemos funkcionavimą. Skirtingai veikia ir įvairių melodijų garsai. Vienos melodijos daugiau skatina vidaus sekrecijos liaukų hormonų išskyrimą, kitų poveikis labiau apsiriboja raumenų sistema. Smagi ir ritmiška muzika automatiškai aktyvina raumenų veiklą, keičia galvos smegenų biosrovių būklę. Pastebėta, kad muzika aštrina kai kuriuos regos pojūčius ir ypač spalvų suvokimą. Kartais muzika slopina skausmo pojūčius. Muzika mažina fizinį ir psichinį įtempimą, harmonizuoja emocijas, padeda atstatyti dvasinę pusiausvyrą ir stabilumą.
Ypatingai svarbi muzikos profilaktinė reikšmė. Širdies ritmas, kvėpavimo dažnumas, odos refleksai bei kitos organizmo funkcijos ir procesai pakinta palankia linkme.
Kaip kiekviena meno išraiška, muzika yra estetinė komunikacijos forma. Kaip ir kitos meno rūšys, muzika turi tiek idėjinių, tiek jausminių komponentų. Skirtingai nuo piešinių, muzika pasižymi menkesniu daiktiškumu, ir jos poveikis yra labiau emocinis.
Iš psichologijos žinome, kad į moterų emocinę sferą yra lengviau apeliuoti, negu į vyrų, todėl ir muzikinis psichoterapinis poveikis moterims dažnai yra stipresnis.