Daktaras
Jau yra pakankamai aiškiai mokslo įrodyta, kad rūkymas yra bjaurus įprotis, kuriuo žmogus kenkia ne tik sau, bet ir kitiems. Nebus per daug perdėta, jeigu pasakysime, kad tai yra lėtas savęs ir kitų žudymas.
Tabako dūmuose yra daugybė medžiagų, kurios, pakliuvusios į žmogaus organizmą, gali sukelti įvairius organu sutrikimus. Pagrindinė žmogui žalinga medžiaga — nikotinas, kurio džiovintuose tabako lapuose yra apie o,5-0,6%, o cigaretėse ir pypkės tabake iki 3%. Labai mažos nikotino dozės dirgina gyvybinius smegenų centrus, o didesnės net paraližuoja. Neįpratęs rūkyti nuo 40-100 miligramų nikotino gali net mirti. Užpylus 2-3 cigaretes vandeniu ir palaikius, o vėliau tą vandenį išgėrus, galima nusinuodyti.
Organizmui kenkia ne tik nikotinas, bet ir kitos tabako sudėtinės dalys, kurių jau yra surasta apie 1000. Iš jų, be nikotino, pavojingiausi yra jam giminingi alkaloidai: nikotininas, noloteinas, nikotelinas, nikoteinas, taip pat benzopirenas, anglies viendeginis (smalkės), angliarūkštė, smalingos medžiagos ir kt. Tomis žalingomis medžiagomis nuodijasi ne tik patys rūkantieji, bet jie priverčia nuodytis ir tuos, kurie su rūkančiais būna kartu. Pavyzdžiui, ištyrus restoranuose prirūkytą orą, rasta, kad šimte kubinių metrų šio oro būna iki 14,4 miligramų benzopireno, kai tuo tarpu lauke vidutiniškai jo būna tik apie 0,28-0,46 mg. Vadinasi, restoranų ore jo būna 31-51 karto daugiau negu lauko ore! Kadangi benzopirenas ir kitos pavojingos dūmuose esančios medžiagos, kaip arsenas, chromas, nikelis ir smalingos medžiagos, nuolat pakliūdamos į organizmą, gali sukelti plaučių vėžį, tai dažnas alsavimas tiek restoranų, tiek ir kitų patalpų dūmais prisotintu oru, yra taip pat kenksmingas.
Labai jautrūs tabako dūmams žmonės yra linkę į alergines bronchų ir plaučių ligas, taip pat į širdies vainikinių kraujagyslių spazmus (stenokardiją bei išeminę širdies ligą), ypač sumažėjus deguonies kiekiui prirūkytame ore. Kartu su rūkančiais nuolat gyvenant ar dirbant vienose, ypač ankštose patalpose, ir nerūkantiems ima grėsti tie patys pavojai, jei tos patalpos mažai vėdinamos. Labai pavojingas rūkymas vairuojančiam ir su juo važiuojantiems automobilyje. Yra didžiausias įžūlumas ir nemandagumas, jei automobilyje kuris nors pradeda rūkyti, net nesiklausęs kitų, drauge važiuojančių. Bet manytume, kad jau net ir klausti yra nemandagu, nes kitam gal nepatogu užprotestuoti, o paskui jis turi springti nuo kenksmingų cigaretės dūmų.
Rūkantieji ne tik sau gadina sveikatą, bet ir savo vaikams. Pavyzdžiui, rūkančios nėščios moterys du kartus dažniau persileidžia, o jei ir gimsta kūdikiai, tai dažnai neišnešioti ar su įvairiais apsigimimais. Jei nėščia moteris rūko, vaisiaus augimas sulėtėja. Juo daugiau nėščia moteris rūkė cigarečių per dieną, tuo didesnis kūdikio svorio kritimas. Nustatyta, kad nėščios moters rūkymas labiausiai pakenkia kūdikiui ketvirtame nėštumo mėnesyje. Rūkančios motinos kūdikio organizmo augimas atsilieka kurį laiką ir gimus. Mokslininkams ištyrus 1700 rūkančių motinų vaikų, buvo nustatyta, kad jų ne tik kūno, bet ir proto plėtojimasis atsilieka net iki 11 metų amžiaus. Tokie vaikai blogai mokosi, jiems kur kas sunkiau išmokti skaityti, rašyti, ir skaičiuoti.
Įrodyta ir tai, kad net tokiais atvejais, kai pačios moterys nerūko, o rūko tik vyrai, rūkymas gali sukelti įvairius kūdikių apsigimimus, ligas, net dažnesnį mirtingumą. Didžiausias kūdikių mirtingumas būna tų tėvų, kurie abudu rūko. Stipriai rūkančių tėvų kūdikiai du kartus dažniau gimsta su įgimtomis širdies ydomis, vilko, rykle, kiškio lūpa ar galūnių defektais. Nustatyta, kad tokie kūdikių apsigimimai nepriklausė nuo rūkančių tėvų amžiaus ir lygiai dažnai pasitaiko tiek jauniems, tiek ir vyresniems tėvams, jei tik jie stipriai rūkė.
Ieškant priežasties, kodėl rūkančių vyrų šeimose kūdikiai dažniau gimsta su įvairiais trūkumais, pasirodė, kad jau po vienerių ar kartais tik po penkerių metų rūkymo vyrams žymiai sumažėja spermatozoidų skaičius ir jų judrumas sėkloje. O ypač dideli spermatozoidų pakenkimai atsiranda, jei vyrai rūko ilgiau, pvz. 11-15 metų. Tokie nuo rūkymo atsiradę spermatozoidų pakenkimai, be abejo, žalingai atsiliepia kūdikiams.
Reikia tik stebėtis, kad šiuo metu, kai žmonių išsilavinimas pasiekė tokį aukštą lygį, vis dar yra tiek daug žmonių, ypač jaunimo, kurie išdrįsta save ir su jais bendraujančius žmones bei ateinančias kartas statyti į tokį pavojų.
Prisiminę šio straipsnio antraštę "Žudikai ir kenkėjai, kurių niekas nebaudžia”, turime sutikti, kad jų paprastai nebaudžia valstybių įstatymai, bet dažnai juos labai žiauriai nubaudžia gamta. Ne tik juos, bet ir jų vaikus.