Pasibaigus vasaros atostogoms ir atėjus rugsėjo mėnesiui, prasideda naujieji mokslo metai. Atsidaro mokyklų durys, ir koridoriai prisipildo jaunatviško klegesio. Čia ateina jaunuoliai ruoštis gyvenimui, ne tik klausydami pamokų ir skaitydami knygas, bet ir linksmai žaisdami bei draugaudami vieni su kitais. Sakoma, kad žmogus daug išmoksta iš savo mokytojų, dar daugiau iš draugų, bet daugiausia iš savo mokinių.
Visą žmoniją galima suskirstyti į dvi dalis: mokinius ir mokytojus. Galima sakyti, kad kiekvienas žmogus yra drauge ir mokinys, ir mokytojas. Kol mes gyvename šioje žemėje, nuolat mokomės, kiekvieną dieną ką nors patiriame, ko pirmiau nežinojome. Kūdikis mokosi iš motinos, bet ir motina, augindama kūdikį, daug išmoksta. Studentas mokosi iš profesoriaus, bet ir profesoriui jo dėstomas dalykas pasidaro aiškesnis, kai pamato studentų problemas ir galvoseną. Kunigas žmonėms skelbia Dievą, bet jam pačiam Dievas tampa suprantamesnis, kai jį labiau pažįsta iš tų, kuriems jį skelbia.
Kiekvienas žmogus, nori ar nenori, savo žodžiu, pavyzdžiu ir savo asmenybe nuolat moko kitus. Kiekvienas žmogus, nors būtų ir mokyčiausias, nuolat mokosi iš kitų, nors jie būtų maži kūdikiai ar bemoksliai prasčiokėliai. Tai yra svarbus motyvas, dėl ko mes turime gerbti kiekvieną žmogų — juk jis yra mūsų mokytojas. Tai yra taip pat svarbus motyvas, dėl ko mes turime žiūrėti savo elgesio — savo pavyzdžiu juk mokome kitus. Mes negalime gyventi vieni — mums reikalingas kitų pamokymas, paskatinimas, gražus pavyzdys. Kiekvienas žmogus yra mažutis žiburėlis — jis šviečia, jis rodo kelią sau ir kitiems. Jis padidina tą šviesą, kuri apšviečia Dievo sutvertą pasaulį ir kiekvienam rodo kelią į amžinąją Šviesą.
Cairo. Mohamed Aly mečetė.