Skyrių tvaiko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS BALSĖS VEIKSMAŽODŽIŲ BŪSIMOJO LAIKO TREČIAJAME ASMENYJE

     Veiksmažodžiu busimojo laiko trečiojo asmens rašyba visuomet keldavo neaiškumų. Būdavo mėginama duoti tam tikru taisyklių, prie kurių turėdavo būti pridėta nemaža išimčių. Pvz. "Lietuvių kalbos rašybos žodyne mokykloms” (Kaunas, 1971 m., IV laida) taip rašoma:

     "1. Jei dviskiemenės bendraties šaknyje yra balsiai y, ū tvirtagalės priegaidės, tai jie tokie išlieka ir busimojo laiko trečiajame asmenyje, pvz.: dūkti - dūks, nykti -nyks, pykti - pyks, pūsti - pūs.

     2. Jei dviskiemenės bendraties šaknyje yra balsiai y, ū tvirtapradės priegaidės, tai jie busimojo laiko trečiajame asmenyje sutrumpėja, ,pvz.: būti - bus, dygti - digs, džiūti- džius, gyti - gis, griūti - grius, lyti - lis, plyšti - pliš, pūti - pus, rūgti - rūgs, slūgti -slūgs, žūti - žus.

     Bet yra nemažai ir išimčių, pvz.: grūsti  - grūs, klysti - klys, pabūgti - pabūgs, siūti -siūs, skysti - skys, vysti - vys, vyti - vys”.

     Įvairiose tarmėse šie balsiai trumpėja nevienodai, o kai kuriose, pavyzdžiui, žemaičių tarmėje, ir visai netrumpėja, tad daugeliui būdavo neaišku, kaip rašyti vieną ar kitą veiksmažodį.

     Lietuvių kalbininkų komisija, kuriai buvo pavesta suvienodinti mūsų rašybą, pateikė tokią taisyklę: veiksmažodžių busimojo laiko trečiojo asmens forma, nors daroma iš bendraties kamieno, rašoma su y, ūarba su i, u,žiūrint būtojo kartinio laiko formų šaknies balsės. Pvz.: nykti, nyko, nyks; vykti, vyko, vyks; dygti, dygo, dygs; plyšti, plyšo, plyš; vysti, vyto, vys; džiūti, džiūvo, džius; lūžti, lūžo, lūš; rūgti, rūgo, rūgs; gili, gijo, gis; lyti, lijo, lis; būti, buvo, bus; griūti, griuvo, grius; pūti, puvo, pus; žūti, žuvo, žus.

     Po ilgesnių diskusijų vis dėlto pagaliau buvo nutarta duoti porą išimčių: siūti, siuvo, siūsir vyti, vijo, vys,kad šie veiksmažodžiai nebūtų maišomi su siusti, siuto, siusir visti, viso, vis.

     Bet atrodo, kad galutinė taisyklė paduota minėto "Lietuvių kalbos rašybos žodyno mokykloms” šeštoje laidoje (Kaunas, 1980). Ten duodama tokia taisyklė:

     "1. Dviskiemenės bendraties veiksmažodžiai, kurie baigiasi -yti, (i)ūti,būsimoje laiko trečiajame asmenyje turi iarba u,pvz.: gyti - gis, lyti - lis, būti - bus, džiūti - džius. Išimtys: siūti - siūs, vyti - vys.

     2. Visi kiti dviskiemenės ir daugiaskiemenės bendraties veiksmažodžiai būsimojo laiko trečiajame asmenyje išlaiko bendraties balsę, pvz.: blykšti - blykš, dygti - dygs, dūkti - dūks, lūžti - lūš, bristi - bris, brukti -bruks, matyti - matys, vandenyti - vandenys”.

     Jeigu bendraties šaknyje yra nosinės balsės, jos, be abejo, išlieka visų būsimojo laiko asmenų formose, pvz.: lįsti - lįsiu, lįsi, lįs; siųsti - siųsiu, siųsi, siųs; skęsti - skęsiu, skęsi, skęsir kt.